TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonominė krizė baigiasi, prasideda socialinė

2014 10 13 6:00
VU Teisės Fakultetas. naujienos.vu.lt  nuotrauka

Privačiame sektoriuje nuo 2008-ųjų metų įsivyravo šešėliniai darbo santykiai: darbuotojai dažnai nebeturi teisės atsisakyti dirbti daugiau ir ilgiau, nors jų algos sumažintos. Jiems tėra du keliai: sutikti su darbdavio sąlygomis arba palikti darbo vietą. Visa tai daroma įstatymų nepažeidžiant.

Apie tai kalbėjo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Daiva Petrylaitė, skaičiusi pranešimą tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Ekonominės krizės iššūkiai žmogaus teisėms“. Darbo teisės specialistė, kalbėjusi apie orų darbą ekonominės krizės sąlygomis, pažymėjo, kad šios krizės pasekmė – prasidedanti socialinė krizė, mat darbo santykiuose - vis daugiau šešėlio.

Priemonės – „popierinės ir negyvos“

Nors nuo 2008-ųjų buvo net trys bandymai teisėkūros priemonėmis spręsti darbuotojų ir darbdavių problemas, mokslininkės nuomone, nieko iš to neišėjo. „Norėta kaip geriau, o išėjo kaip visada. Praktiškai nebuvo pakeista nieko. 2009 metais norėta palengvinti atleidimus, tačiau pasiūlytos tik kolektyvinės sutartys, nors tuo metu tik 10 proc. įmonių buvo pasirengusios kolektyvinėms sutartims“, – kalbėjo D. Petrylaitė ir pridūrė, kad valdžios pasirinktos priemonės buvo „popierinės ir negyvos“.

Mokslininkų tyrimai parodė, kad 2008-2012 metais priimti Darbo kodekso pakeitimai didesnės įtakos užimtumui ir stabilumui neturėjo. D. Petrylaitės nuomone, ekonominės krizės pasekmė – privataus ir viešojo sektoriaus supriešinimas. To pasekmes esą jaučiame ir šiandien. D. Petrylaitė savo tezę grindė skaičiais: per ketverius metus darbo užmokestis viešajame sektoriuje mažėjo vos 17 proc., 11 proc. mažėjo pareigybių skaičius. Ir esą neaišku, ar tai tebuvo neužimtų etatų naikinimas. „Bet viešasis sektorius visada turėjo pagalvę – milžiniškas Europos Sąjungos lėšas valstybės biudžete, ES struktūrinę paramą“, – pastebėjo mokslininkė.

Įsivyravo šešėliniai darbo santykiai

Darbo teisės specialistės teigimu, tereikia užmesti akį į jurisprudenciją – kalbama tik apie viešąjį sektorių ir įvairias išmokas. „Mes nematėme kreipimųsi į teismus, į Konstitucinį Teismą iš privataus sektoriaus - tik iš viešojo. O kaip tas privatus sektorius išgyveno? Jis taip ir nesulaukė Darbo kodekso liberalizavimo. Kažkaip bandė gyventi. Tai pastebi ir teisininkai, ir sociologai – privačiame sektoriuje darbo santykiai perėjo į "neformalėjimą“, – tarptautinėje konferencijoje kalbėjo mokslininkė. – Darbdaviai ėmėsi bet kokių priemonių, nes teisinių instrumentų jie neturėjo. Darbuotojai pereina į šešėlį. Kalbu ne apie vokelius, o apie šešėlio darbuotojus. Žmonės negauna nelegalių pajamų, tačiau neturi teisės atsisakyti dirbti daugiau - dirbti viršvalandžius gaudami sumažintas algas. Ir darbdaviai nieko nepažeidė. Tai – šešėliniai darbo santykiai“.

VU docentės teigimu, krizės metu socialinio bendradarbiavimo principas neveikė. Apie vis prastėjančią padėtį esą liudija ir kiti skaičiai, pavyzdžiui, pačios krizės įkarščio metu profesinių sąjungų narių skaičius Lietuvoje mažėjo. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vos 7 proc. visų dirbančiųjų, yra profesinių sąjungų nariai.

D. Petrylaitė nurodė, kad Lietuvos istorijoje profesinės sąjungos ir kiti darbuotojų atstovai susivienijo vienintelį kartą – 2009 metų sausio 16 dieną, piketo prie Seimo metu. „Tai vienintelis pavyzdys, kai vieningas žmonių balsas išėjo į viešumą. Ir po to piketo Vyriausybė iškart pakeitė retoriką – iš vienašalės į kitokią. Ir šioks toks rezultatas buvo po metų, kai buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas. Beje, irgi vienintelis Lietuvos istorijoje“, – konferencijoje minėjo pranešėja.

Dauguma mini pažeidimus

Apie masinius pažeidimus ekonominės krizės laikotarpiu Lietuvoje kalba ir patys darbuotojai. Tai parodė atliktos apklausos. "Kokios jūsų teisės ekonominės krizės metu buvo pažeistos?" Tokį klausimą VU mokslininkai uždavė respondentams. Veik 85 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad buvo pažeistos ir ekonominės, ir socialinės teisės.

Antai 68 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad pažeidimus vykdė būtent valdžios institucijos. Veik 55 proc. apklaustųjų pridūrė, kad nuo 2008 m. teko susidurti su neigiamais procesais darbe. Kokie jie? Respondentai mini sumažėjusį darbo užmokestį, nepagarbą darbuotojams, padidintą darbo krūvį, pažeistas socialines teises. „Nesiskaitymas su žmonėmis“, – maždaug tokia sentencija dauguma apklaustųjų apibūdino savo būseną. Į klausimą, kokie ekonominės krizės padariniai palietė apklausiamuosius konkrečiai, veik 72 proc. jų paminėjo sumažėjusį darbo užmokestį, 24 proc. – atleidimą iš darbo.

Visa tai, kas paminėta, pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentės dr. Daivos Petrylaitės, rodo, kad ekonominę krizę keičia socialinė, ir greitai teks spręsti iškilusias problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"