TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonominiai sprendimai - trumpalaikiai

2007 10 24 0:00
"Reikia kurti modernią mokesčių sistemą", - sako Ekonomikos instituto direktorius E.Vilkas
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvos ūkio plėtros iki 2020 metų strategijos kūrėjai pareiškė manantys, kad jų parengta strategija gali tiesiog atsidurti stalčiuje. Verslo atstovai pasigenda konkretesnių strateginių priemonių, užtikrinančių tolesnę šalies ekonomikos plėtrą.

Ūkio ministerijos užsakymu ekspertų grupė parengė Lietuvos ūkio plėtros iki 2020 metų ilgalaikę strategiją. Šios grupės vadovas, Ekonomikos instituto direktorius akademikas Eduardas Vilkas, teigia, kad mūsų šalyje priimami trumparegiški su šalies ekonomine sveikata susiję sprendimai, nes teigiamų pokyčių jie duoda tik trumpam, o po ilgesnio laiko atsiranda dar daugiau problemų.

"Kasdien Vyriausybė yra spaudžiama daryti tokius sprendimus, kurie neturi reikšmės ilgalaikiam valstybės ekonomikos vystymuisi ir yra reikšmingi nebent prieš rinkimus", - kritikos valdžios sprendimams negailėjo E.Vilkas, kalbėdamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje.

Šalies iždas, pasak jo, papilnėtų atsisakius nesėkmingų eksperimentų mokesčių srityje. Akademikas tikino, kad naudos duotų gyventojų turto mokesčio įvedimas arba kai kurių mokesčių atsisakymas, kaip antai žemės mokestis, mat jo nauda esanti menka.

Kalbėdamas apie makroekonominius Lietuvos tikslus, jis teigė, kad per ateinančius 2-3 metus Lietuvoje infliacija turėtų sumažėti iki Mastrichto kriterijaus lygio. Iki tol, kol įsivesime eurą, reikėtų išlaikyti dabartinį pinigų sistemos modelį ir euro bei lito santykį.

"Reikia kurti modernią mokesčių sistemą, perskirstomą BVP dalį pakeliant iki 38 proc. BVP. Taip pat reikia iš dalies privatizuoti aukštojo mokslo ir sveikatos paslaugų sektorius", - strategijoje numatytus tikslus vardijo Ekonomikos instituto direktorius.

Jis pabrėžė, kad šalies ekonomikos plėtra yra lygi eksporto plėtrai, tad Lietuva turėtų išvežti tik aukštos pridėtinės vertės produktus - aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų produkciją, ir liautis eksportuoti menkos pridėtinės vertės produktus. "Galime klestėti ir pasivyti Europą tik eksporto sąskaita", - kalbėjo akademikas E.Vilkas. Jis pridūrė, kad eksporto plėtrą galėtų paskatinti tiesioginės užsienio investicijos.

Strategijoje numatomi keli Lietuvos makroekonominiai scenarijai 2007 - 2020 metams. Labai spartaus augimo scenarijaus atveju BVP augtų 7,2 proc., infliacija būtų 4,4 procento. Lėtesnio augimo scenarijus atitinkamai numato 4,2 proc. ir 2 proc. augimą.

Pramonininkų atstovai teigė nesutinkantys su kai kuriomis strategijoje numatytomis kryptimis, taip pat abejojo dėl galimybių jas įgyvendinti, o labiausiai pasigedo konkrečių priemonių.

Strategiją rengusių ekspertų grupės vadovas akademikas E.Vilkas teigė nenustebsiantis, jeigu ši strategija bus padėta į stalčių.

Tačiau Ūkio ministerijos Ūkio strategijos departamento direktorė Audronė Žvirblienė tikino, jog ji neabejotinai bus įgyvendinama ir stalčiuje nedulkės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"