TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomistai: „Brexit“ Lietuvai didelės žalos nepadarys

2016 06 27 16:42
„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Lietuvos ekonomistai pirmadienį bandė spėti, kokias pasekmes britų referendume ištartas „taip“ antros pagal dydį ekonomikos pasitraukimui iš Europos Sąjungos turės Didžiajai Britanijai, Europai ir Lietuvai.

Ekspertai pastebi, kad praėjus trims dienoms po rezultatų paskelbimo, klausimų yra daug daugiau nei atsakymų. Aiškumo esą neprideda ir tai, kad po istorinio referendumo gerokai sutriko ir Jungtinės Karalystės valdančioji dauguma, ir referendumą inicijavę „separatistai“.

Vis dėlto, ekonomistų nuomone, „Brexito“ nors padariniai netiesiogiai palies Lietuvą, pagrindo dideliam nerimui esą nėra.

Šuolis į nežinomybę

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad nemažai už pasitraukimą balsavusių britų, pamatę reakciją pasaulio finansų rinkose ir kilusią politinę sumaištį, galinčią suskaldyti pačią Jungtinę Karalystę, pradėjo suprasti ne tik teorinius, bet jau ir pajuto pirmuosius „Brexito“ balsavimo atneštus nuostolius.

Ekonomisto nuomone, nežinomybė, kaip, kada ir kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė paliks ES (o gal ir nepaliks), darys neigiamą įtaką abiejų pusių ekonomikos plėtrai. „Nuo galimų padarinių nepasislėps ir Lietuva“, – teigė ekonomistas.

T. Povilauskas priminė, kad birželio 23 dieną įvykusio referendumo balsavimo rezultatų neprivaloma įgyvendinti, todėl Jungtinės Karalystės Parlamentas teoriškai turi teisę neatsižvelgti į 52 proc. balsavusių pasirinkimą. Apie savo būsimą atsistatydinimą spalio mėnesį paskelbęs premjeras Davidas Cameronas patvirtino, kad oficialųjį pranešimą apie Jungtinės Karalystės ketinimą pasitraukti iš ES turės paskelbti jau naujasis premjeras. Priešiškai sureagavus Škotijos ir Šiaurės Airijos politikams į referendumo rezultatus, Jungtinės Karalystės vienybei iškilo rimtų problemų, todėl spekuliacijų, ar tikrai britai oficialiai kreipsis į ES dėl išstojimo, dar daugės.

„Tokia chaotiška padėtis ir nežinomybė turi neigiamą įtaką ne tik finansų rinkoms, kurios reaguoja greičiausiai, bet neramina ir įmones bei gyventojus. Didžiausią įtaką ekonominiams referendumo padariniams turės Jungtinės Karalystės ir ES politikų sprendimai, nes tik konstruktyvus ir abipuse nauda paremtas bendradarbiams gali sušvelninti neigiamas pasekmes abiem pusėms. Šį antradienį ir trečiadienį vyks ES viršūnių susitikimas, kuris suteiks aiškesnės informacijos, kaip „Brexit“ vertina ne tik įvairios šalys, bet ir kokius bendrus sprendimus priims šalių vadovai dėl tolesnių ES veiksmų Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Bendra vadovų pozicija labai svarbi, nes radikalios partijos kai kuriose ES šalyse jau naudojasi „Brexito“ sprendimu ir ragina rengti panašius referendumus. Tikėtina, kad artimiausiu metu prasidės diskusijos ir dėl to, kaip pati ES turi keistis, kad jos narių gyventojai palankiau vertintų šią sąjungą ir neįsibėgėtų pasitraukimo domino efektas“, – spėjo T. Povilauskas.

Jis priminė, kad bent jau dvejus su trupučiu metų Jungtinė Karalystė liks ES ir prekybos bei žmonių judėjimo sąlygos nesikeis. Vis dėlto tikėtis, kad abiejų pusių ekonomikai neigiamos įtakos neturės balsavimo padariniai, jei oficialiai bus įformintas Jungtinės Karalystės siekis trauktis iš ES, esą būtų naivu. „Ypač nežinomybės nemėgsta verslas – bendrovių investicijos Jungtinėje Karalystėje neabejotinai sulėtės, tad šios šalies ekonomika veikiausiai per ateinančius ketvirčius ne tik nustos augusi, bet ir smuks“, – prognozavo ekonomistas.

T. Povilausko nuomone, Didžiajai Britanijai naudingiausias būtų Norvegijos modelis, bet britų politikams surasti bendrą nuomonę bei įtikinti gyventojus, kad tai geriausia alternatyva, gali būti nelengva, nes taikant šį modelį nepakistų laisvo žmonių judėjimo sąlyga ir tik nedaug sumažėtų mokama suma į ES biudžetą, o politinės įtakos ES nebeliktų.

Klausimų daugiau negu atsakymų

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, svaro sterlingų kritimas, akcijų nuvertėjimas ir dideli svyravimai visose finansų rinkose rodo, kad istorinio referendumo rezultatas buvo netikėtas ir gali turėti rimtų pasekmių. Jis pastebėjo, kad praėjus trims dienoms po rezultatų paskelbimo, klausimų yra daug daugiau nei atsakymų.

„Kol kas joks britų politikas ar politinė partija nepasakė, kad pasinaudos referendumo suteiktu mandatu – pasitelks Lisabonos sutarties 50 straipsnyje numatytą galimybę kreiptis į Europos Tarybą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Vis dar yra teorinių demokratinių būdų išvengti Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES. Milijonai britų jaučiasi suklaidinti pasitraukimo iniciatorių ir reikalauja naujo referendumo. Taip pat gali įvykti ir išankstiniai rinkimai, kuriuos laimėtų partija ar partijos pažadėjusios likti ES – tai taip pat būtų demokratiniu keliu gautas mandatas viršesnis už ankstesnįjį“, – svarstė ekonomistas.

Jeigu JK pradėtų pasitraukimo iš ES procesą, jo nuomone, pagal blogiausią, bet mažai tikėtiną scenarijų, derybos būtų nevaisingos ir destruktyvios – nepavyktų išsaugoti laisvos prekybos, būtų suvaržytas laisvas kapitalo ir žmonių judėjimas, sumenktų politinė kooperacija. Tiek JK, tiek ES būtų ekonomiškai silpnesnės bei labiau pažeidžiamos geopolitinių iššūkių. Lietuva prarastų bent dalį vienos iš pagrindinių eksporto rinkų, kuriai šiuo metu tenka apie 7 procentai prekių eksporto, tačiau ekonomikos nuosmukio greičiausiai išvengtų.

„Blogiausia ne eksporto rinkos praradimas ar sumenksiantis ES biudžetas ir tiesioginė finansinė parama Lietuvai. Blogiausia būtų, jei šis referendumas ir JK pasitraukimas būtų pirmoji kregždė, įgalinanti populistines ir oportunistines jėgas kitose ES valstybėse“, – dėstė N. Mačiulis.

Vis dėlto pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, ekonomisto nuomone, pradės oficialios derybos dėl pasitraukimo iš ES, kurios truks mažiausiai du metus. „Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju JK liks ES nare dar kelis metus – trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu nepatiriame jokio šoko, išskyrus neigiamus lūkesčius ir neapibrėžtumą, kuris gali trumpam šiek tiek prislopinti investicijų ir vartojimo augimą. Mažai tikėtina, kad derybų procese nebūtų rastas abiems pusėms naudingas kompromisas kaip išsaugoti laisvą prekybą ir tik iš dalies suvaržytą gyventojų judėjimą tarp ES ir JK“, – mano N. Mačiulis.

Jis nemalonioje situacijoje įžvelgia netgi teigiamų pasekmių. Esą britų politinė sistema sukrėsta, regis, nėra laimėjusios pusės – už išstojimą agitavę politikai pripažino, kad dalis jų pažadų buvo muilo burbulai, o tolimesnio plano jie neturi. Todėl tai esą galėtų būti signalas kitiems europiečiams šiek tiek atidžiau ir su didesniu skepticizmu vertintų rožinius priešrinkiminius pažadus. O ES biurokratai, technokratams ir politikams tai proga susimąstyti, kas lėmė tokius referendumo rezultatus ir kaip reikėtų reformuotis siekiant didesnio europiečių pasitenkinimo ir pasitikėjimo ES.

Gausime mažiau pinigų

T. Povilausko nuomone, „Brexito“ padariniai neaplenks ir Lietuvos ekonomikos. Pirmuosius nuostolius dėl svaro sterlingų susilpnėjimo euro atžvilgiu pajusį Didžiąją Britaniją prekes ir paslaugas eksportuojančios mūsų šalies bendrovės ir daugiau negu 150 tūkst. emigrantų, gaunančių pajamas ir turinčių santaupų svarais sterlingų.

„Jeigu lėtės ir ES ekonomikos augimas, neabejotinai grėsmė iškiltų ir daugumai Lietuvos eksportuojančių įmonių, tad pasekmes pajustų jau dauguma šalies gyventojų. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuva kasmet gauna penkis kartus daugiau lėšų, negu jų sumoka į ES biudžetą, todėl Jungtinės Karalystės pasitraukimas pakoreguotų ES biudžetą ir gali sukurti nežinią dėl antros 2014–2020 metų struktūrinės paramos finansavimo dalies“, – dėstė ekonomistas.

N. Mačiulis tikina, kad šiuo metu Lietuvos gyventojams ir įmonėms yra mažai priežasčių nerimauti, nes „Brexitas“ nepatenka į didžiausių Lietuvos problemų penketuką. Esą Lietuvos švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas, viešojo sektoriaus bei valstybės valdomų įmonių efektyvumas ir skaidrumas, demografiniai lūžiai ir regioninė atskirtis, vietinės biurokratijos pančiai ir kitos Lietuvos problemos niekaip nėra susijusios su britų balsavimo rezultatais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"