TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomistai: lengvatos panaikinimas nėra verslo žlugdymas

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Sodros“ mokesčių lengvatų panaikinimas mažosioms bendrijoms ir individualiosioms įmonėms yra mokestinės diskriminacijos – išimčių naikinimas, o ne verslo žlugdymas, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai.

„Tokio pobūdžio juridinis statusas sukūrė ne visai vienodas sąlygas konkurencijai, kas galiausiai lėmė mažesnes valstybės biudžeto pajamas. Lietuvoje, kalbant apie sąlygas verslui, yra tikrai daug didesnių problemų, nei juridinio statuso reglamentavimo pokytis“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Seimas antradienį priėmė „Sodros“ biudžetą ir nusprendė naikinti „Sodros“ mokesčių lengvatas mažosioms bendrijoms bei individualiosioms įmonėms. Smulkiojo verslo atstovai bei kai kurie politikai prabilo apie tai, kad savo sprendimu valdžia esą žlugdo verslą. Tačiau LRT.lt kalbinti ekonomistai sutaria, kad sąlygas verslui Lietuvoje apsunkina kitos problemos, o pastarasis valdančiųjų sprendimas mažina išimtis.

„Verslo žlugdymas“ skamba labai kategoriškai. Verslo sąlygos tampa mažiau patraukios, tačiau mokestinės prievolės ar veiklos reglamentavimas iš esmės nekinta. Dėl šio sprendimo skirtingos veiklos formos tampa panašesnės – mažėja mokestinė diskriminacija, – kalba N. Mačiulis. – Buvo labai paranku turėti statusą, užtikrinusį mažą mokestinę naštą ir leidusį be jokių didelių sąnaudų verslininkams pasitraukti iš šešėlio į legalią veiklą. Tačiau tokio pobūdžio juridinis statusas sukūrė ne visai vienodas sąlygas konkurencijai“.

Pasak N. Mačiulio, atsiradus mažosioms bendrijoms, nemažai uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavo savo veiklas, keitė juridinį statusą į mažosios bendrijos, ir taip mažėjo jų įmokos į valstybės biudžetą.

Ekonomisto teigimu, neseniai baigusiems studijas, idėjų turintiems jauniems verslininkams pradėti veiklą kainuos brangiau, tačiau sąlygos verslui Lietuvoje nėra pakankamai palankios dėl didesnių problemų. „Tai nėra pokytis, užkertantis kelią save realizuoti Lietuvoje. Yra kitų – tikrai daug didesnių problemų nei juridinio statuso reglamentavimo pokytis“, – pastebi N. Mačiulis.

Didesnės problemos lieka neišspręstos

„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad šalies valdžiai trūksta sisteminio požiūrio ir sisteminės mokesčių, „Sodros“ įmokų pertvarkos. Tokius sprendimus, kaip mažųjų bendrijų ir individualių įmonių statuso reglamentavimo pokytis, ekonomistas vadina skylių kamšymu, kuris rezultato gali ir neduoti.

„Reikėtų grįžti prie mokesčių darbo grupės ir stengtis įgyvendinti sisteminius pokyčius, o ne vieną po kito, bandant kamšyti skyles. Atrodo, kad tai daroma desperatiškai. Biudžeto surinkimo planas yra ganėtinai optimistinis, ir tai siunčia ne visai gerą signalą verslui, kad jis gali tapti tuo, kuris turės tas skyles kamšyti“, – pažymi Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, verslo sąlygų Lietuvoje problemos šaknys slypi didelėje mokesčių naštoje. Siekiant šią problemą sušvelninti, anot Ž. Maurico, yra daromos išimtys (lengvatos, skirtingi juridinių asmenų statusai), tačiau tada visi kovoja dėl išimčių, o atėmus jas – pyksta. Problemą „sprendžia“ ir pats verslas, pasitraukdamas į šešėlį.

„Šie du dalykai atsiranda dėl per didelės mokesčių naštos. Todėl reikėtų žiūrėti, kaip mažinti mokesčių naštą sąžiningai dirbantiems. Tuomet būtų surinkta daugiau pinigų į biudžetą. Pastarojo lengvatų panaikinimo nepavadinčiau žlugdymu, bet sunku būtų galvoti, kad tai padidintų smulkiojo ir vidutinio verslo skaidrumą ar tokių įmonių plėtrą“, – kalba Ž. Mauricas.

Savo ruožtu N. Mačiulis pastarajame „Sodros“ mokesčių lengvatos naikinimo sprendime mato dar vieną problemą – reguliacinės aplinkos nestabilumą.

„Aš manyčiau, kad praradimas labiau yra susijęs ne su tuo, kad staiga aplinka verslui tapo nepalanki, o labiau su tuo, kad dažnai keičiasi skirtingus juridinius status turinčių bendrovių reglamentavimas. Reguliacinės aplinkos nestabilumas nėra patrauklus verslui, kai verslininkai savo pastangas yra priversti nukreipti į biurokratiją, o ne į pridėtinės vertės kūrimą“, – tikina ekonomistas.

Tiesioginių užsienio investicijų nesumažins

Mažosios bendrijos statuso atsiradimas lėmė tai, kad Lietuva Pasaulio banko „Doing Business in 2014" reitinge pakilo į rekordines aukštumas. Tikėtina, kad pasikeitęs šio juridinio statuso reglamentavimas šalį reitinge nuleis žemyn, tačiau, pasak N. Mačiulio, tai nėra esminis rodiklis užsienio investuotojams.

„Tikėtina, kad Lietuvos pozicija „Doing Business“ sumažės, bet Lietuvos tikslas yra ne vieta reitinge, o aplinka verslui, kuri turi būti patraukli legaliai vykdyti veiklą, pritraukti užsienio investicijas ir išsaugoti talentus šalyje. Kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, tai nėra labai susiję dalykai, nes turbūt jokia didesnė bendrovė, ateinanti į Lietuvą, negalėtų registruoti mažosios bendrijos statuso“, – sako N. Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"