TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomistas N.Mačiulis: yra trys scenarijai

2012 01 24 13:02

Pastarąjį pusmetį Europos ir viso pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos prastėjo dėl ekonominių, politinių ir psichologinių priežasčių. Pabrangusi nafta, po žemės drebėjimo Japonijoje sutrikusi pramonės tiekimo grandinė bei mažėjantys išsivysčiusių valstybių kredito reitingai didino nepasitikėjimą šiomis šalimis, o tuo pačiu ir jų skolinimosi kainą.

Įtampa finansų rinkose netruko sugadinti visų pasaulio šalių gyventojų ir įmonių lūkesčius. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tai neigiamai paveikė pramonės užsakymus ir kai kuriose euro zonos valstybėse jau praėjusių metų pabaigoje išryškėjo antrosios recesijos ženklai.

Trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai

Kadangi pasaulio ekonomikos perspektyvos itin priklausomos nuo politinių ir psichologinių veiksnių, išskiriami trys pagrindiniai galimi ateities scenarijai.

„Pagrindiniame scenarijuje, kurio tikimybė didžiausia ir siekia 55 proc., matome mažus teigiamus žingsnius sprendžiant Europos skolų problemą, o recesija apima tik labiausiai pažeistas euro zonos šalis“, - teigia N. Mačiulis. Tikėtis progreso leidžia vadovų sutarimas dėl fiskalinės drausmės stiprinimo, Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas teikti neribotas trijų metų likvidumo paskolas euro zonos bankams bei toliau pirkti Ispanijos ir Italijos obligacijas antrinėje rinkoje. Tačiau net ir neaštrėjant skolų krizei, dėl įgyvendinamų biudžeto deficito mažinimo priemonių, kritusio pasitikėjimo bei prastesnių kreditavimo sąlygų labiausiai pažeistos euro zonos šalys šiemet bus recesijoje. Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 procento ir šiek tiek paaugs 2013 metais, o viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 procento.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, deja, egzistuoja ir pakankamai didelė (40 proc.) blogesnio scenarijaus tikimybė, kuriame skolų krizė šiemet toliau blogėja, o euro zona atsiduria daug gilesnėje recesijoje. Taip atsitiktų, jei gruodžio mėnesio sutarimai dėl fiskalinės drausmės įgyvendinimo pradėtų strigti nacionaliniuose parlamentuose, o finansų rinkos vėl suabejotų politikų sugebėjimais greitai ir efektyviai spręsti skolų problemas. Be to, nepakankamos augimą skatinančios struktūrinės reformos ir per greitas biudžeto konsolidavimas gali dar labiau pabloginti gyventojų ir įmonių lūkesčius, slopinti ekonomikos augimą ir niekais paversti deficito mažinimo pastangas. Riziką didina situacija Graikijoje – nepavykus susitarti dėl bent pusės skolų nurašymo, Graikijos bankrotas destabilizuotų visą Europos finansų sistemą.

Neatmestinas ir chaotiškas scenarijus, kurį gali sukelti išnykęs stipriųjų valstybių politikų ir jų rinkėjų noras solidarizuotis arba gelbėjamų valstybių tolerancija griežtoms taupymo priemonėms. Graikijos bankrotas ir pasitraukimas iš euro zonos būtų tragiškas jai, bet ne euro zonai. Visas regionas būtų sukrėstas daug labiau, jei Italija ir Ispanija būtų nebelaukiamos finansų rinkose – jos šiemet bandys pasiskolinti atitinkamai 450 ir 177 milijardus eurų, o dabartiniame gelbėjimo fonde nieko panašaus nėra. „Euro zonos žlugimas ir grįžimas prie nacionalinių valiutų būtų ne žingsnis atgal, o kritimas nuo vertikalios uolos į bedugnę. Jo pasekmės Europos Sąjungai būtų daug skaudesnės ir truktų ilgiau nei 2008 metais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė. Tačiau tokio įvykio žalą Europos politikai, ECB bei Tartautinis Valiutos Fondas (TVF) puikiai suvokia, todėl šio scenarijaus tikimybė yra itin maža ir siekia tik 5 procentus”, - reziumuoja N. Mačiulis.

Lietuvos perspektyvos pasaulinių neramumų kontekste

Vertindamas Lietuvos perspektyvas, ekonomistas išskiria šalies ekonomikos konkurencingumą, kuris per paskutinius trejus metus reikšmingai išaugo. „Prognozuojame, kad šiemet BVP padidės 3,3 procento – nors beveik dvigubai lėčiau nei pernai, tačiau sparčiausiai Europos Sąjungoje. Kaip ir pernai, pagrindiniai augimo veiksniai bus gyventojų vartojimas ir įmonių investicijos, augsiantys atitinkamai 3 ir 11 procentų”, - teigia jis.

Kalbėdamas apie šalies eksporto perspektyvas, N. Mačiulis prognozuoja, kad euro zona šiemet susitrauks 0,3 procento, pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos tebeaugs. Todėl Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas šiemet turėtų siekti 4 procentus ir šiek tiek paspartėti kitais metais – iki 5 procentų. Tačiau, dėl sparčiau augančio importo, grynojo eksporto įtaka Lietuvos BVP bus neigiama ir šiemet, ir 2013 metais.

Pastaruoju metu itin kritę gyventojų pasitikėjimo rodikliai rodo, kad namų ūkiai šiemet didesnę nei pernai pajamų dalį skirs taupymui, o ne vartojimui. Dėl šios priežasties vartojimo augimas bus lėtesnis, nei visų dirbančiųjų realaus darbo užmokesčio fondo augimas.

Nors atlyginimai pernai augo apie 2 proc., realus neto (po mokesčių) darbo užmokestis 2011-aisiais tebemažėjo. „Prognozuojame, kad realus darbo užmokesčio pokytis (atsižvelgus į infliaciją) po trijų metų pertraukos vėl bus teigiamas ir sieks 1,4 procento. Tikėtina, kad vyriausybė šių metų viduryje priims sprendimą iki 900 litų (arba 12,5 proc.) padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą. Vien tai Lietuvos vidutinį mėnesinį atlyginimą kilstels 1,2 procento“, - sako ekonomistas. Apskritai, atlyginimų kėlimas bus selektyvus, kadangi dauguma įmonių dėl neigiamos įtakos turėsiančių euro zonos problemų bus atsargios, o darbuotojų derybinės pozicijos išliks silpnos dėl aukšto nedarbo lygio. Vidutinis nedarbo lygis sumažės iki 13,5 proc. šiemet ir 11,5 proc. 2013 metais. Pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis, kaip ir pernai, bus ne emigracija, o naujų darbo vietų kūrimas.

Vidutinė naftos kaina (eurais) šiemet turėtų nukristi 6,5% arba šiek tiek mažiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Maisto kainų indeksas (eurais) turėtų mažėti 9,6%. Kitos žaliavos kitąmet taip pat turėtų pigti, taigi kitaip nei pernai išorės veiksniai mažins gamintojų ir vartotojų kainas Lietuvoje. Nepaisant biudžeto konsolidacijos, tokie vidaus veiksniai, kaip didėjantys atlyginimai, šiek tiek didins ir kainas. Nuo 2012 metų įmonėms ir namų ūkiams išaugo elektros kainos, be to, kai kuriose savivaldybėse didėjo ir šildymo kainos. „Tačiau visa tai infliacijai šiemet turės tik nežymų poveikį, kuris sieks apie 0,12 procentinio punkto. Nuo kovo 1 d. 5% išaugsiantis akcizas rūkalams infliaciją padidins apie 0,14 procentinio punkto. Todėl infliacijos prognozės nekeičiame – ji sieks 2,5 proc. šiemet ir 3 proc. 2013 metais“, - prognozuoja N. Mačiulis.

„Nors daugumą pajamų projekcijų šių metų biudžete vertiname kaip realistines, manome, kad PVM surinkimas nuo plano gali atsilikti apie 120 mln. litų, nebent valdžia dar rimčiau suvaržys kontrabandą ir nelegalią prekybą, pavyzdžiui, kuo greičiau įvesdama reikalavimus kasos aparatus naudoti visose turgavietėse“, - sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak jo, biudžeto deficitas neviršys 3 proc. BVP, tačiau rizika netenkinti šio Mastrichto kriterijaus padidėjo. Valdžios vartojimo išlaidos šiemet mažės 3% (anksčiau prognozavome 2 % augimą), o įvykdytos biudžeto konsolidavimo priemonės užtikrins investuotojų pasitikėjimą, todėl tikėtina, kad Lietuva artimiausiu metu sėkmingai pasiskolins tarptautinėse finansų rinkose. TVF likvidumo paskolos prireiktų tik tuo atveju, jei euro zonos skolų krizė toliau aštrės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"