TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomistas: už vandenynų išplaunamus biudžeto milijonus galima susigrąžinti

2014 12 09 10:14
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ekonomistų atliktas tyrimas atskleidė, kad netobuli įstatymai ir statistiniai vertinimai leidžia per ofšorines kompanijas nesąžiningam verslui kasmet nusukti iki 10 proc. šalies biudžeto.

Atskleidė sudėtingas schemas

Vyriausybės užsakyta ir Lietuvos mokslų tarybos kuruota ir dvejus metus trukusi ilgalaikė institucinė ekonomikos mokslinių tyrimų programa „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ buvo patikėta Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko vadovaujamai septynių šalies aukštųjų mokyklų mokslininkų komandai.

Dvejus metus dirbę mokslininkai ne tik nubrėžė Lietuvos ateities ekonomikos gaires, tačiau ir pateikė sprendimų, kaip įveikti didžiausius laukiančius iššūkius.

KTU EVF Ekonomikos katedros profesoriaus Vaido Gaidelio atlikta šio tyrimo tema „Bendrovių, registruotų teritorijose, kur mokesčiai mažesni, nei Lietuvoje, paplitimas bei įtaka Lietuvos ekonomikai ir mokesčių surinkimui“, atskleidė dažnai viešojoje erdvėje nuskambančius ofšorinių bendrovių triukus, siekiant išvengti ar susimažinti mokamus mokesčius.

Per 10 metų padidėjo dvigubai

Pasak V. Gaidelio, nors Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) dar prieš 17 metų pažymėjo, jog vyriausybės turi atkreipti dėmesį, kad jų mokesčių sistemų pagrindus ardo šalys, siūlančios mokesčių mokėtojams būdus, leidžiančius juos sumažinti. Deja, realių veiksmų privertė imtis tik 2007-2008 metų pasaulio finansų krizė.

„Visgi, reikia pažymėti, kad tiek G20, G8, tiek EBPO nutarimų nuostatos dėl mažesnių mokesčių teritorijų arba taip vadinamų ofšorinių finansų centrų (OFC), įgyvendinamos lėtai ir nenuosekliai“, – dabartinę situaciją pasaulyje apžvelgia V. Gaidelys.

Pasak profesoriaus, Lietuvoje priemonių prieš ofšorines kompanijas imtasi dar 1997 metais  vyriausybės nutarimu buvo nuspręsta papildomu 29 proc. tarifu apmokestinti bet kokias ūkines operacijas su OFC bei sudarytas 58 tikslinių teritorijų sąrašas, kuriose mokesčiai mažesni nei Lietuvoje. 2001 metais šių teritorijų sąrašas buvo papildytas, tačiau vis dėl to buvo praleistos kai kurios teritorijos, tokios kaip Delavero valstija (JAV). Tai teigiamo rezultato nedavė, o finansinius srautus nukreipė per kitas OFC.

V. Gaidelio teigimu, atsižvelgus į pasaulinį kontekstą, OFC apmokestinti 29 proc. tarifu, kai pelno mokestis yra 15 proc., iš esmės neteisinga – tokiais veiksmais galima pasiekti tik kapitalo „bėgimo“ iš šalies.

„Taip atsitinka todėl, kad kitose valstybėse, net ir ES, įstatymai dažniausiai nedraudžia dirbti per OFC registruotas bendroves, tad pakėlus mokesčius, verslas paprasčiausiai persikeltų į tas valstybes, kur mokestinė aplinka palankesnė“, – pasakoja KTU mokslininkas.

Vien nuo 2002 iki 2012 metų, eksporto ir importo per OFC teritorijas apimtys Lietuvoje padidėjo daugiau nei du kartus (eksportas padidėjo nuo 422,83 mln. Lt iki 814,51 mln. Lt.).

OFC registruotas įmonės Lietuvoje dažniausiai naudojamos verslui NVS šalyse. Tokie verslininkai, pasak tyrimo rezultatų, siekia trijų dalykų: maksimaliai susimažinti mokamą pelno mokestį, (dažniausiai parodomas 1-2 proc. pelningumas), paslėpti kapitalo kilmę, (nuo to neretai priklauso ir asmenų atsakomybė) ir siekiama išvengti valiutos kontrolės (kalbant apie Rusiją).

Per visą nagrinėtą laikotarpį daugiausiai eksporto vykdyta per Kiprą, Honkongą, JAE, Gibraltarą, Panamą ir Maltą. Šiuo metu populiariausios šalys – Belizas, Seišelių salos, Kaimanų salos, o OFC akcininkai paprastai registruojami Panamoje.

Gabena laivus, kurą ir televizorius

2004 metų gegužės 1 dieną Kiprui, Maltai ir kitoms šalims tapus naujosiomis Europos Sąjungos (ES) narėmis, Lietuvoje veikusios ir per OFC su ES šalimis prekybą vykdžiusios įmonės pajuto verslo aplinkos pokyčius.

Kipras ir Malta, iki tol laikyti OFC, po įstojimo į ES, tokio statuso neteko. Lietuvoje veikusios bendrovės, siekdamos mažinti biudžetui mokamus mokesčius, iš karto žymiai sumažino per šias teritorijas vykdytų operacijų apimtis  pavyzdžiui, per Kiprą ir Maltą eksporto apimtys 2005 metais, lyginant su 2003 metais, sumažėjo net 87,89 proc.

„Operacijos per OFC koncentruojasi keliuose sektoriuose. Eksporte dominuoja laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai, mineralinis kuras ir kiti naftos produktai, trąšos, elektros mašinos ir jų dalys, garso, vaizdo technika ir dar keletas prekių grupių kartu sudaro 60,60 proc. viso OFC eksporto. Panašias tendencijas galima įžvelgti ir importe“, – apie gabenamas prekes pasakoja V. Gaidelys.

Nusuka pusę milijardo litų

V. Gaidelys tyrime įvertino, kokią žalą OFC daro įvairiems Lietuvoje surenkamiems mokesčiams.

„Pirmiausia reikia pažymėti, jog Lietuvoje valstybės biudžeto pajamų netekties mastas dėl PVM vengimo ir sukčiavimo nėra nustatytas, tačiau vienus ar kitus šios PVM pajamų netekties dydžius aptarimuose ar diskusijose mini politikai ir valstybės institucijų atstovai – šie nuostoliai gali sudaryti apie 0,5 mlrd. litų per metus. Dažniausiai, dirbdamas per OFC, verslas siekia išvengti pelno mokesčio, o naudojamos schemos neretai balansuoja ant teisėtumo ribos“, – pasakojo KTU profesorius.

Pagal tyrimą, dėl neteisėtų OFC machinacijų su PVM, į šalies biudžetą kasmet galėjo nepatekti nuo 8,88 mln. Lt iki 17,10 mln. Lt. Dėl OFC panaudojimo tarptautinėje prekyboje šalies biudžetas galėjo netekti nuo 9,38 mln. Lt iki 17,98 mln. Lt pelno mokesčio.

Mokslininko teigimu, ES statistika rodo, kad vidutiniškai jos narės kasmet gali netekti iki 10 proc. visų PVM pajamų. Beje, neretai verslo schemose OFC registruotos bendrovės naudojamos ne Lietuvos verslininkų sprendimu, bet partnerių iš NVS šalių reikalavimu.

„Reikia pastebėti, kad pačiose OFC registruotose bendrovėse nieko nusikalstamo nėra, viskas priklauso nuo jų naudojimo pobūdžio bei aplinkybių“, – pabrėžia V. Gaidelys.

Nusikaltėlių ir militaristinių šalių rojus

Ne paslaptis, kad dėl savo aukšto konfidencialumo OFC yra patrauklūs ir nusikalstama veikla besiverčiantiems verslininkams.

„Siekdami didesnio pelno ir vengdami mokėti mokesčius valstybei, OFC paslaugomis gali pasinaudoti verslininkai, nevengiantys ir neteisėtais būdais gauti didesnį pelną. Dažniausiai prisidengiama teikiant komercinio tarpininkavimo, tarptautinės prekybos, verslo konsultavimo ir kitų sričių paslaugas. Paprastai didžioji dalis gautų pajamų yra pervedama į OFC sąskaitas, o tokia veikla įvardijama kaip „mokesčių planavimas“, – naudojamą schemą narplioja V. Gaidelys.

KTU mokslininkas pabrėžia, kad tyrimas parodė, jog dviprasmių įstatymų, suteikiančių OFC galimybę nevaržomai teikti savo paslaugas priėmimas yra viena iš jų populiarumo ir paplitimo priežasčių.

Dar viena įdomi išvada – nustatyta, kad kai kurios valstybės gamindamos, pirkdamos ir parduodamos karinės pramonės produkciją naudojasi būtent OFC, o tai reiškia, kad tokių centrų veikla gali būti suinteresuotos galingą karinę pramonę turinčios valstybės.

Kaip mokesčius mažinasi lietuviai ir kaip juos sustabdyti

Pasak KTU profesoriaus, tyrimas parodė, kad Lietuvoje naudojama įprasta OFC schema.

„Remiantis kai kurių NVS valstybių ekonomistų bei valstybinės valdžios atstovų teiginių analize, į kai kurių posovietinių valstybių ekonomiką investuojamos lėšos iš užsienio, daugeliu atveju yra vietinių verslininkų išvežto kapitalo grąžinimas ir reinvestavimas į įvairius projektus“, – sako V. Gaidelys.

Jo teigimu, Lietuvos verslininkai, nusprendę pasinaudoti OFC paslaugomis, dažniausiai kreipiasi į Latvijoje veikiančias bendroves, teikiančias ofšorinių bendrovių steigimo ir palaikymo paslaugas.

Jų sąskaitos dažniausiai atsidaromos Lichtenšteine, kurias formaliai valdo NVS valstybių piliečiai.

V. Gaidelys pabrėžė, kad norint turėti kovoti su daroma žala, būtina turėti ne tik geresnę teisinę bazę (pavyzdžiui, įvesti terminą „OFC“), reguliuojančią OFC Lietuvoje, bet ir būtina stiprinti statistinės apskaitos mechanizmus, kurie leistų atlikti tikslesnes ekonomines analizes.

„Stengtis stabdyti OFC bendrovių naudojimą mokesčių mažinimo schemose, turint omenyje pasaulines tendencijas bei verslo aplinką yra labai brangu ir neefektyvu, nes kaip minėta, galime sulaukti verslo bėgimo“, – pabrėžia KTU profesorius.

Jo teigimu, įvertinus galimą kapitalo „bėgimą“ iš šalies, drastiškos stabdančiosios priemonės greičiausiai atneštų daugiau žalos nei naudos, nebent analogiškos priemonės būtų taikomos globaliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"