TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekspertai: griaunamas stabilumas šilumos ūkyje

2012 09 21 7:36
LŽ archyvo nuotraukos/Kontrolės ir reguliavimo principai visoms šilumą gaminančioms įmonėms - ir "Vilniaus energijai", ir mažų miestelių katilinėms - taikomi vienodi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažėrė priekaištų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK), kad ši per daug aklai laikosi įstatymo raidės, negina vartotojų interesų, neinicijuoja jokių šilumos kainų nustatymo metodikos pokyčių. Esą šiuo metu galiojantys teisės aktai naudingi tik gamintojams, o vartotojai neapsaugoti.

Tuo tarpu, anot buvusio VKEKK vadovo Vidmanto Jankausko, šalies vadovės priekaištai kainų komisijai neteisingi. "Įstatymus turėtų inicijuoti Energetikos ministerija, nes ji yra pagrindinė šios sistemos dalis. Siūlyti teisės aktų projektus ar jų pakeitimus gali ir pati prezidentė. Dar taip nebuvo, kad kainų komisija siūlytų įstatymų projektus", - stebėjosi ekspertas.

50 lapų įvairiausių instrukcijų

Pasak kito eksperto, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidento Valdo Lukoševičiaus, tobulėjimui ribų niekada nėra ir visada galima rasti vietų, kurias reiktų patikslinti, patobulinti, pašlifuoti.

"Jeigu atsiverstumėte šilumos kainų nustatymo metodiką, rastumėte 50 lapų įvairiausių instrukcijų. Be to, dar egzistuoja elektros ūkį reguliuojantys teisės aktai. Kitaip tariant, yra labai daug teisės aktų, kurie reglamentuoja, pavyzdžiui, sąnaudų paskirstymą, apskaitą, pelno rašymą ir daugelį kitų rodiklių. Žmonės įšoka į šią temą iš šalies, kaip į dilgėlyną, ir pradeda šaukti, bet neišsiaiškina, kokios yra priežastys. Dabar iš visų priekaištų liko tik vienas, esą reikėtų tobulinti pelno apskaitos metodiką", - sakė V.Lukoševičius, komentuodamas tiek prezidentės, tiek ankstesnį ūkio ministro Rimanto Žyliaus pareiškimą dėl esą pernelyg didelio šilumą gaminančių įmonių pelno.

"Jei tai ne politinis dalykas, Ūkio ministerijos atstovams pirmiausia reikėjo susitikti su kainų komisijos pareigūnais ir pasiaiškinti, iš kur atsiranda toks didelis šilumos tiekėjų pelnas, ar tai normalu, ar ne, ir tik po to daryti viešus pareiškimus", - mano ekspertas.

V.Lukoševičiaus žiniomis, metodiką VKEKK nuolat tobulina. Neužtenka, pasak jo, matyti vien tik šilumos kainą. Tam, kad būtų atlikti išsamūs skaičiavimai, būtina matyti visą įmonės ekonomiką.

"Metodika vienodai galioja visoms šilumą gaminančioms įmonėms. Vadinasi, reguliavimo principai turi būti vienodi visoms įmonėms, neatsižvelgiant į nuosavybės formas ir dydžius. Gana keblu, kai reikia tą pačią metodiką taikyti, pavyzdžiui, ir "Vilniaus energijai", ir mažų miestelių katilinėms. Tačiau, kaip jau sakiau, tobulinti metodiką visuomet galima, bet blogiausia, kad nepamatuotais pareiškimais griaunamas stabilumas didelėje šalies ūkio šakoje", - sakė V.Lukoševičius.

Pasak V.Jankausko, ne tik Vilniaus - visi šilumos tiekėjai privalo elgtis vienodai. Jie turi pateikti ataskaitas VKEKK, kadangi tai kontroliuojanti institucija. Be to, yra dar tokia įmonė kaip Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), kuri pavaldi savivaldybei, jai "Vilniaus energija" taip pat privalo teikti ataskaitas. VŠT veiklos tikslas ir yra prižiūrėti, kaip elgiamas su jos turtu. "Ar girdėjome iš savivaldybės, kad ji ar VŠT negauna informacijos iš nuomininko?" - klausia V.Jankauskas.

V.Lukoševičiaus: "Tobulėjimui ribų niekada nėra ir visada galima rasti vietų, kurias reiktų patikslinti, patobulinti, pašlifuoti."

Perskirsčius kvotas laimėtų visi

Prezidentė taip pat sukritikavo šilumos tiekėjų ir mokslininkų siūlymą perskirstyti Elektrėnų jėgainės elektros gamybos kvotas mažesnėms kogeneracinėms elektrinės ir tokiu būdu sumažinti šilumos kainas. Esą dėl tokios reformos didžiųjų miestų gyventojai naudosis pigesne šiluma kitų savivaldybių sąskaita.

Ekspertų nuomone, čia pamirštamas paprastas vartotojas. V.Jankausko teigimu, tas kvotų skirstymas tapo pernelyg politizuotas. "Kai dirbau kainų komisijoje, planavome, kad tokių kvotų iš viso neturėtų likti. Tai praeities reliktas, kuris tapo politinių diskusijų objektu. Ne tik Vilniaus ir Kauno elektrinės galėtų perimti dalį Lietuvos elektrinės gaminamos energijos. Tą patį gali daryti ir Panevėžio, ir Klaipėdos jėgainės. Viskas priklauso nuo to, kaip būtų paskirstytos kvotos. Jeigu taip atsitiktų, didžiuosiuose miestuose šilumos kaina sumažėtų. Tačiau šį skirtumą galima padalyti visiems Lietuvos šilumos vartotojams", - sakė energetikos ekspertas.

Buvusio VKEKK vadovo teigimu, šiais metais kainų komisija yra nustačiusi, kad Elektrėnuose pagamintos kilovatvalandės (kWh) kaina yra 37 ct, o termofikacinėse elektrinėse - 27 centai.

"Kur tada geriau apsimoka gaminti elektrą? Žinoma, kad termofikacinėse. Kartais paklausiama, kodėl Elektrėnams numatyta tokia didelė kvota? Šiuo metų "Lietuvos elektrinė" turi pagaminti iki 1,7 mlrd. kWh. Ši kvota aiškinama tuo, kad viešosioms paslaugos užtikrinti reikalingas stabilumas. Tai niekuo nepamatuoti poreikiai. Mums tikrai toks kiekis nereikalingas", - mano ekspertas.

LEKA prezidentas V.Lukoševičius taip pat mano, jog Elektrėnams kitais metais suplanuota pernelyg didelė elektros energijos gamybos kvota. "LE dirba labai neefektyviai ir nuostolingai, nes iki 60 proc. šilumos energijos išmetama į ežerą. Tuo tarpu kogeneracinės elektrinės dirba naudingai, kuro sąnaudos jose mažesnės. Todėl visiems turėtų būti aišku, kad ekonomiškai labiau apsimokėtų kuo mažiau elektros gaminti Elektrėnuose ir kuo daugiau - miestų kogeneracinėse", - teigia ekspertas.

Jis sako, kad miestuose esančios jėgainės atlieka lygiai tokias pačias funkcijas, kaip ir Elektrėnai. LE galėtų gaminti tik 0,7 teravatvalandės. Dabar Elektrėnams suplanuota daugiau kaip pusantros teravatvalandės, nors anksčiau, kai dar dirbo Ignalinos atominė elektrinė, užtekdavo 0,7. "Tai reiškia, kad apie 0,8 mlrd. kWh elektros energijos būtų galima pagaminti daug racionalesniais būdais miestų kogeneracinėse elektrinėse. Tam reikėtų tiesiog perskirstyti Elektrėnų kvotas. Jeigu sugebėtume ištraukti nors tą energijos dalį, kuri išmetama į ežerą, tai susidarytų apie 100 mln. litų. Iš tų pinigų galima būtų suformuoti specialų fondą arba kitais būdais tas lėšas perskirstyti visiems miestams. Vartotojai už elektrą nemokėtų daugiau nei cento, o šilumos tiekimo įmonės, gavusios naudą, privalėtų ja pasidalyti su vartotojais. Yra tik vienas klausimas - kaip apiforminti šias pajamas? Tai yra kainų komisijos kompetencijos sritis. Kadangi vietoj ekonominės logikos iš to daroma politika, nieko ir neišeina", - mano V.Lukoševičius.

V.Jankauskas: "Tam tikra konkurencija šiuo metu jau įtvirtinta, o eiti toliau būtų kol kas labai sunku arba net neįmanoma."

Ar įmanoma eiti toliau?

Prezidentė taip pat nuolat akcentuoja, jog būtina kovoti su  monopolininkais, kurie skriaudžia vartotojus. Tačiau, pasak energetikos eksperto V.Jankausko, įtarti prezidentę, kad ji nesupranta ekonomikos, būtų neteisinga.

"Iš pasaulyje esančių pavyzdžių matome, kad natūralios monopolijos egzistuoja. Centralizuotas šildymas ir yra viena iš natūralių monopolijų. Jeigu elektros energijos ūkį, tinklus ir gamybą galima buvo decentralizuoti ir gamintojai turi erdvės konkuruoti, šilumos energetikos ūkyje tai daryti sunku", - sako energetikos ekspertas.

"Kainų komisijoje daug diskutavome, kaip įgyvendinti konkurenciją šilumos ūkyje. Šiandien šalyje gali jau veikti nepriklausomi šilumos gamintojai. Ir jeigu jie sugeba pagaminti energiją pigiau, didieji iš jų privalo ją supirkti. Jeigu iš mažo gamintojo niekas nepirks šilumos, jis gali pasiskųsti VKEKK, ši privers nupirkti. Žodžiu, tam tikra konkurencija šiuo metu jau įtvirtinta, o eiti toliau būtų kol kas labai sunku arba net neįmanoma", - įsitikinęs V.Jankauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"