TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekspertai perspėja: VAE elektra būtų brangesnė nei rinkoje

2013 04 25 12:17
LŽ archyvo nuotrauka

Visagino atominės elektrinės gaminamos elektros savikaina gali būti didesnė nei rinkoje, o pabrangus elektrinės statyboms ir sutrumpėjus jos veiklos laikui, projektas gali būti nuostolingas, teigia šalies elektros energetikos perspektyvų tyrimą atlikęs Lietuvos energetikos institutas (LEI).

Vertinant pernai parengtame VAE verslo plane pateiktus duomenis, skolinantis su 5 proc. metų palūkanomis, atominės jėgainės gaminamos elektros savikaina per visą jos veiklos laiką vidutinę "Nordpool" kainą viršytų iki 3 centų už kilovatvalandę (kWh), o paskolos atidavimo metu - 10-11 centų už kWh, rašoma Seimui ketvirtadienį pateiktame Elektros energetikos sistemos perspektyvinės raidos ir Visagino AE ekonominio efektyvumo tyrime.

Jei skolintis tektų su 8 proc. metų palūkanomis, VAE gaminamos elektros savikaina vidutinę "Nordpool" kainą viršytų 9-12 centų už kWh, o paskolos atidavimo metu - 18-19 centų už kWh.

Šie skaičiavimai paremti prielaida, kad nauja atominė elektrinė veiks 60 metų, jos reaktorius per metus bus išnaudojamas 90 proc., o paskolos bus suteiktos 18 metų. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos investicijų į elektrinę dalis sieks 7,667 mlrd. litų, elektrinės uždarymo išlaidos - 794 mln. litų, o pastovios eksploatacijos išlaidos - 154 mln. litų.

Anot LEI, projektui paimta Lietuvos paskola sieks 10,089 mlrd. litų, palūkanos - 9,289 mlrd. litų, o bendra paskolos ir palūkanų suma - 19,378 mlrd. litų.

Esant palankioms elektros importo sąlygoms, VAE gaminamos elektros savikaina būtų 4-10 centų didesnė nei pasirinkus scenarijų be atominės, o vidutinės metinės investicijos 2011-2080 metais - 400 mln. litų didesnės.

Tokiomis sąlygomis be naujos AE ekonominis efektas elektros energijos sektoriuje 2011-2080 metais siektų 5-7 mlrd. litų.

Jei elektros importo kaina būtų nepalanki, VAE elektros savikaina būtų 2-5 centais mažesnė, o vidutinės metinės investicijos 2011-2080 metais - 15 mln. litų mažesnės nei pasirinkus scenarijų be atominės. Šiuo atveju ekonominis efektas 2011-2080 metais būtų 3 mlrd. litų, tačiau jis pradėtų reikštis tik po 2030 metų. Be to, lėšų poreikis prieš elektrinės veiklos pradžią būtų iki 4 mlrd. litų didesnis.

Tačiau, anot LEI, įvertinus pasaulines atominių elektrinių statybos projektų tendencijas, yra rizikos, kad VAE investicijos gali būti didesnės, nei nurodyta dabartiniame verslo plane. Be to, VAE planuojamo statyti reaktoriaus pasaulinis statistinis galios išnaudojimas yra tik 70,2 proc. per metus, o jau nebenaudojamų reaktorių vidutinis tarnavimo laikas - 22 metai.

LEI teigimu, VAE reaktoriaus išnaudojimui sumažėjus iki 70,2 proc., elektrinės ekonominis efektas pradėtų reikštis tik apie 2035-2040 metus ir per elektrinės tarnavimo laiką pasiektų apie 1,5 mlrd. litų, tačiau iki 2035 metų galimas didesnis lėšų poreikis - iki 4,5 mlrd. litų.

Jei investicijos į VAE būtų didesnės nei planuota, jos reaktoriaus išnaudojimas siektų 70,2 proc., o veiklos laikas sumažėtų iki 40 metų, naujos atominės jėgainės projektas būtų nuostolingas. Lėšų poreikis elektrinei iki 2035 metų išaugtų iki 6,3 mlrd. litų ir iki jos veiklos pabaigos patirtus nuostolius pavyktų sumažinti tik iki 700 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"