TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekspertai prognozuoja Vilniaus evakuaciją

2010 04 26 0:00
Oficialioje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje baltarusiai teigia, kad Neries upė bus pagrindinis elektrinės aprūpinimo vandeniu šaltinis.
LŽ archyvo nuotrauka

Baltarusiams ketinant netoli Vilniaus, ant Neries kranto, statyti atominę elektrinę pirmiausia kyla katastrofiška grėsmė upei, o nelaimės atveju - ir visai Lietuvai. Klausimas, kas yra lengviau: pakeisti kaimynų dar nepradėtos statyti atominės elektrinės vietą ar upės vagą?

Jeigu gretimos šalies valdžia neapsispręs dėl kitos planuojamos atominės elektrinės vietos, o to prašo susirūpinę Lietuvos piliečiai, jau 2016 metais Neris savo vandenimis plukdys į Lietuvą radioaktyviąsias atliekas, kurios darys neatitaisomą poveikį ne tik ekosistemai, bet ir gyventojams.

Prognozuojama, kad pirmiausia smogs terminis efektas - pakilus upės vandens temperatūrai žus jos ekosistema. Lietuvos gyventojams ir kompetentingiems specialistams daugiausia klausimų kelia Baltarusijos planuojamos atominės elektrinės, kurioje veiks naujas eksperimentinis reaktorius, saugumas. Neaišku, kaip bus tvarkomos radioaktyviosios atliekos, nenumatyta veiksmų sunkios avarijos atveju. Nėra nuodugniai ištirtas terminis ir radiologinis poveikis Neries ekosistemai, neigiamas atominės elektrinės poveikis Lietuvos gyventojams dėl radiologinės apšvitos. Dėl šių problemų sutaria ir mūsų, ir kaimynų ekspertai.

Kovo pradžioje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą į Lietuvą pristatyti atvykusi Baltarusijos delegacija neturėjo įtikimų atsakymų į susirūpinusių lietuvių klausimus, o visas pristatymas daugiau priminė atominės elektrinės viešųjų ryšių akciją nei "teršiančios" šalies atsakomybę savo kaimynams.

Lietuvos gyventojai siūlo išvis atsisakyti atominės jėgainės statybos Astravo regione ir pasirinkti kitą alternatyvą, nes planuojama ūkinė veikla yra arčiau nei 50 kilometrų atstumu nuo didžiausio Lietuvos miesto ir sostinės Vilniaus, todėl avarijos atveju neigiamą radiologinį poveikį patirtų labai daug žmonių. Prašoma, kad tokią poziciją Baltarusijai pareikštų ir mūsų Vyriausybė. Juk jai, beje, gali tekti išsikelti toliau nuo Vilniaus, galbūt į Klaipėdą.

Šiuo metu Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje gyventojai gali susipažinti su pozicijos projektu ir dar iki antradienio išsakyti savo nuomonę. Lietuvos pastabas Baltarusijai mūsų Vyriausybė planuoja perduoti šią savaitę.

Dar kovą per susitikimą su gyventojais Baltarusijos delegacijos atstovai pabrėžė, kad tokia atominė elektrinė, nesvarbu, ar Lietuva nori, ar ne, bus pastatyta. Pagalbos siekiant perkalbėti baltarusius Lietuva tikisi ir iš tarptautinės bendruomenės ekspertų.

Įtampa jau kyla

Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas LŽ sakė, kad tolesnė kaimynų projekto eiga priklauso nuo to, kaip į pateiktas pastabas reaguos pati Baltarusija, Europos Sąjunga ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA). "Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą priims Baltarusijos vadovybė. Vienas pagrindinių dalykų, dėl kurių esame susijaudinę, yra tai, kad šis branduolinis objektas bus netoli Vilniaus, kuriame gyvena pusė milijono žmonių. Neduok Dieve, jeigu atsitiktų tokia avarija kaip Černobylio elektrinėje - tada Vilniaus gyventojų realiai būtų neįmanoma evakuoti per tą laiką, per kurį radioaktyvusis debesis pasiektų sostinę. Nesunku įsivaizduoti, kokia būtų visos Lietuvos teritorijos tarša, jeigu nutiktų tokia nelaimė. Taigi socialinės ir ekonominės pasekmės nėra prognozuojamos. Be to, gyventojai nuolat jaustų psichologinę įtampą", - kalbėjo A.Mastauskas.

Pašnekovo manymu, atominės elektrinės statybos vietos pasirinkimas nepagrįstas net geologiniu požiūriu, o įvertinus tai, kad ketinama naudoti eksperimentinį reaktorių, esama pagrindo nerimauti ir pačios Baltarusijos gyventojams. "Labai tikimės, kad Lietuvos, Baltarusijos, jei reikės, ir tarptautiniai ekspertai sugebės įrodyti Baltarusijos valdžiai, jog sprendimas statyti atominę elektrinę Astravo regione vis dėlto yra netinkamas", - teigė A.Mastauskas.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad šiuo požiūriu derėtų pasimokyti iš skandinavų. Jų krašte, kol surandamas visus tenkinantis variantas dėl branduolinės energetikos objektų statybos ir priimamas sprendimas, užtrunka iki aštuonerių metų. "Dabar mus gąsdina tai, kad visos valstybės, tiek Baltarusija, tiek Rusija, tiek pati Lietuva, tarsi lenktyniauja tarpusavyje, kuri greičiau pastatys savo atominę elektrinę. Svarbiausias dalykas - saugumo klausimai, o skubotumas visada turi du lazdos galus. Toks skubėjimas gali lemti blogą rezultatą", - pabrėžė pašnekovas.

Perspėja kaimynai

Ne mažiau sunerimę ir patys Baltarusijos gyventojai. Jie palaikymo ieško ne savo šalyje, o Lietuvoje. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjusi Baltarusijos visuomenės ekologinės ekspertų komisijos atsakingoji sekretorė Tatjana Anatoljevna Novikova pareiškė, kad Baltarusijos atominės elektrinės projektas yra eksperimentinis, pavojingas ir nepriimtinas.

"Projektas nepriimtinas dėl ekologinių, teisinių ir kitų priežasčių. Jis negali būti įgyvendinamas, nes esama labai daug neatitikimų ir šiurkščių pažeidimų", - neslėpė susirūpinimo T.A.Novikova. Pasak jos, Baltarusija neturi pakankamai patirties, kaip eksploatuoti ar statyti tokią elektrinę.

T.A.Novikovos įsitikinimu, jėgainė turės neigiamos įtakos Neries upei, nes jos vanduo bus naudojamas reaktoriui aušinti. Aišku, paskui tą pašildytą vandenį teks grąžinti į upę kartu su radionuklidais ir kitomis atliekomis, o tai pakeis Neries hidrologiją, išnyks lašišos.

Pasak ekspertės iš Baltarusijos, ignoruojamas ir tas faktas, kad per ventiliaciją į atmosferą išmetamos dalelės gali keliauti 50 kilometrų spinduliu - tai yra iki Vilniaus. Be to, avarijos atveju tektų evakuoti Lietuvos sostinės gyventojus.

T.A.Novikovos teigimu, galimas neigiamas poveikis apribotas 4 kilometrų spinduliu, tačiau patirtis rodo, kad tokia elektrinė gali daryti poveikį 100 tūkst. kilometrų spinduliu. Negana to, visiškai neaišku, kur bus laidojimas kuras, neužsimenama apie jokias saugyklas.

Viešnia iš Baltarusijos pažymėjo, kad statybos darbai jau vyksta - nutiestas geležinkelis, rūšiavimo aikštelė, pradėtas tiesti automobilių kelias. Kol kas darbai finansuojami iš Baltarusijos biudžeto. Planuojama, kad atominės jėgainės statybai 9 mlrd. kreditą turėtų suteikti Rusija. T.A.Novikova sakė nežinanti, kokia valiuta nurodoma ši suma - eurais ar JAV doleriais. Taip pat, jos teigimu, Baltarusijos vadovas dėl kredito kreipėsi į Kiniją.

Faktai

Daugiau kaip 2 tūkst. megavatų galios atominę elektrinę Baltarusija ketina statyti šalia Lietuvos esančiame Michailiškių kaime, Astravo rajone. Nuo šios vietos iki Lietuvos sienos yra apie 20 kilometrų, Vilnius nutolęs per 55 kilometrus. Kalbama, kad pirmasis blokas turi būti pradėtas eksploatuoti 2016-aisiais, antrasis - 2018 metais.

Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės reaktorius yra naujas, pagamintas Rusijoje, VVEK 1200 tipo, t. y. 20 proc. galingesnis už tokio tipo reaktorių, veikiantį Kinijoje, todėl jis gali būti prilyginamas eksperimentiniam. Skelbiama informacija, esą Baltarusijoje panauduotą branduolinį kurą pasiims Rusija, abejotina. Gamykla, kuri galėtų perdirbti branduolines reaktoriaus atliekas, vargu ar greitai bus pastatyta, todėl jos tam tikrą laiką bus saugomos pramoninėje atominės jėgainės aikštelėje netoli Lietuvos sienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"