TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Eksportas vejasi 2008-uosius

2010 08 23 0:00
Transporto eksportą išjudino Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano bendros muitų sąjungos neaiškios ateities perspektyvos.
LŽ archyvo nuotrauka

Ekspertų teigimu, krašto eksporto rodiklius nemaža dalimi aukštyn tempia reeksportas, tačiau bendri rezultatai vis tiek džiuginantys. Šį pusmetį fiksuojamas tiek lietuviškų prekių, tiek paslaugų dviženklis eksporto didėjimas.

Lietuvos eksportas dar 2009 metų pabaigoje pradėjo rodyti pirmuosius atsigavimo ženklus, o šių metų vasarą pasiekti rezultatai liudija, jog ši ekonominės veiklos sritis ėmė augti kaip ant mielių. Tiesa, ekspertai neslepia, kad didele dalimi gražius eksporto rodiklius lėmė ir reeksportas, kurį metų pradžioje sujudino baimė dėl Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano bendros muitų sąjungos ir neaiškių importo sąlygų. Tuo tarpu vežėjai, per sunkmetį iš darbo atleidę šimtus darbuotojų, dabar skundžiasi negalėdami rasti tolimųjų reisų vairuotojų. Puikūs eksporto rodikliai džiugina, tačiau analitikai perspėja: nors antram pusmečiui kol kas išlieka palankios sąlygos, ekonomistai vis garsiau kalba ir apie antros krizės galimybę, tad verslininkai turėtų išlikti budrūs.

Nerimą vis dar kelia kai kurios euro zonos valstybės, prispaustos skolų ir biudžetų deficito naštos, neapibrėžta JAV vidaus rinkos padėtis. Be to, prie perdegimo ribos esanti Kinija bei sparčiai auganti Indija gali bet kuriuo metu suklupti.

Labiausiai augo reeksportas

Pozityvios Lietuvos eksporto tendencijos pradėjo ryškėti jau praeitą rudenį, o pagreitį įgijo šiais metais. Tai tvirtina VšĮ "Eksportuojančioji Lietuva" generalinis direktorius Paulius Lukauskas. Pasak jo, pirmąjį ketvirtį buvo fiksuotas apie 11 proc. prekių eksporto didėjimas, o pusmečio rezultatas - 24 proc. geresnis nei pernai per tą patį laikotarpį. Birželį jau buvo beveik priartėta prie 2008 metų eksporto lygio, pasiekta rekordinė jo apimtis.

"Šiuo metu nuo 2008-ųjų gegužės-birželio eksporto mastų atsiliekame vos 9 procentais. Pirmojo ketvirčio duomenimis, paslaugų eksportas augo dar greičiau nei prekių, mat užfiksuotas 17 proc. augimas", - dėstė jis LŽ.

Anot P.Lukausko, reeksportas per pastarąjį pusmetį augo greičiau nei lietuviškos kilmės prekių eksportas, t. y., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jis padidėjo 28 procentais. Pagrindinės reeksporto šalys yra Rusija, Baltarusija, Ukraina.

"Ne paslaptis, kad nemažą dalį reeksporto sudaro automobiliai, kuriuos perparduodame iš Vakarų į Rytų šalis. Tempą pagreitino ir neaiškumai dėl Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano bendros muitų sąjungos. Buvo padidėjęs tų šalių pirkėjų aktyvumas, nes jie baiminosi, kad gali reikšmingai keistis importo sąlygos, - pasakojo viešosios įmonės direktorius. - Dėl to buvo skubama įsigyti nemažai automobilių, ir lietuviai labai sėkmingai pasinaudojo šia padėtimi. Dėl reeksporto Rytų šalių svoris bendroje eksporto struktūroje šiek tiek padidėjo."

Pasak P.Lukausko, eksportas į Rytų šalis sudaro apie 23 proc. bendro eksporto, vadinamojoje namų rinkoje, t. y. Skandinavijos ir Baltijos šalyse - 27 proc., likusiose ES šalyse - apie 39 proc. ir kitose rinkose - apie 12 procentų.

P.Lukauskas pažymėjo, kad antrąjį pusmetį išlieka eksporto augimo tendencijos. Jis sakė, kad transporto įmonių perspektyvos yra neblogos, jos laukia rudens, mat tikisi dar didesnio šio sektoriaus augimo.

Komentaras

"DnB Nord" banko vyriausioji analitikė Jakaterina Rojaka LŽ samprotavo, kad, viena vertus, eksporto rodikliai yra tiesiog puikūs, tačiau, kita vertus, ji priminė, kad jie yra skaičiuojami beveik nuo žemiausio taško ir to nereikėtų pamiršti. Analitikė pažymėjo, kad jeigu nebūtų buvę krizės ir praradimų, tai 24 proc. prekių eksporto didėjimas būtų tiesiog fantastiškas.

"Net ir esant tokiam eksporto augimui, prie 2008 metų lygio priartėsime tik po 2 metų - juk praradimai buvo labai reikšmingi ir ženklūs. Atsigavimą pirmiausia lemia gerėjantys gyventojų lūkesčiai, ir ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, - dėstė ji. - Kad ir lėtai, tačiau atsigavimas vyksta tiek ES, tiek kitose pasaulio šalyse ir bendras vidaus produktas per metus augs apie 1,5-2 proc. (ES šalyse - red.), o tai reikštų, kad Lietuvos ekonomikai galimybės augti yra gerokai didesnės. Mat dėl vykstančių dinamiškų procesų net ir po praradimų mūsų bazinis efektas yra gerokai palankesnis gražiems skaičiams."

Pasak J.Rojakos, jeigu lyginsime pagal kokybę, reeksportas yra šiek tiek blogiau nei eksportas, nes Lietuvai lieka mažesnė pinigų dalis. Tačiau, jos teigimu, net ir reeksportuojant Lietuvos verslininkams yra nemažai galimybių užsidirbti. Antai iš Vokietijos importuojami naudoti automobiliai mūsų šalyje sutvarkomi ir tai suteikia papildomą uždarbį tiek autoservisams, tiek pardavėjams dėl papildomų medžiagų, darbo ir pan. Ji pabrėžė, kad bet kuriuo atveju tai yra uždarbis.

J.Rojakos nuomone, daug didesnę naudą Lietuvos ūkiui duotų paslaugų eksportas, nes tam tikra prasme būtų akumuliuojama pridėtinė vertė, kuri bėgant laikui didėja ir aprėpia daugiau veiklų. "Tačiau, kita vertus, kiekvienas uždirbtas litas, kuris išleidžiamas mūsų krašte, prisideda prie vartojimo didėjimo. Dėl to atsiranda galimybė ir užsidirbti, ir veikti vidaus prekybos, paslaugų teikimo ir pan. įmonėms", - dėstė ji.

Antrą šių metų pusmetį, pasak analitikės, išlieka eksporto augimo tendencijos, tiesa, su sąlyga, kad nesuklups Kinijos ar Indijos rinkos, kurios yra netoli perkaitimo. "Nors eksporto galimybės Lietuvoje yra didelės, tačiau šiuo metu vadovautis vienu scenarijumi būtų neprotinga, nes yra labai daug veiksnių, kurie daro didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Čia galima įskaityti ir gamtos išdaigas, kurios smarkiai pakoregavo tiek gamintojų, tiek eksportuotojų lūkesčius ir realybę. Jeigu neatsitiktų nieko ypač blogo pasaulio raidoje, artimiausiu metu krašto eksportuotojų perspektyvos būtų gana stabilios", - sakė J.Rojaka.

Vežimo sektoriaus augimas yra labai didelis

Kaip LŽ teigė vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius, šalies eksportas sudaro tik nedidelę vežėjų darbų dalį, t. y. jam užtektų mažiau nei 10 proc. dabartinio vežėjų pajėgumo. Dėl to šį augimą, pasak jo, vežėjai "praryja nežiūrėdami". Tačiau jis patikino, kad globaliu mastu krovinių vežimo sektoriaus augimas yra labai didelis.

"Kadangi per krizę apie 20 proc. sumažėjo vežėjų įmonių, dabar pastebimas sujudimas tiek dėl gamybinio pajėgumo, tiek kuriant naujas darbo vietas. Mūsų sektoriuje nebėra nedarbo problemos - šiuo metu reikia maždaug tūkstančio tarptautinių reisų vairuotojų, o darbo birža siūlo tik apie 30", - dėstė jis.

Anot A.Kondrusevičiaus, vežėjai nepajuto ir Rusijos, Baltarusijos bei Kazachstano bendros muitų sąjungos pranašumų. Jo teigimu, kol kas jie vis dar stovi minėtų šalių pasieniuose. "Tiesą pasakius, rimtesnių pokyčių ten nėra. Tikėjomės muitų procedūrų palengvinimo, tačiau kol kas prie sienų kaip stovėjome, taip ir stovime. Gal šiuo klausimu ir yra gerų politinių norų, tačiau jie dar neįgyvendinami", - konstatavo A.Kondrusevičius.

Faktai

VšĮ "Eksportuojančioji Lietuva" duomenimis, šių metų birželį prekių eksportas augo penktą mėnesį iš eilės. Palyginti su 2009 metų birželiu, jis padidėjo 35 procentais.

Šių metų birželį, palyginti su pernykščiu, prekyba su tradicinės Rytų rinkos šalimis augo 58 proc., tačiau, eliminavus reeksportą, augimo tempas sulėtėja iki 36 proc., nes reeksportas sudaro net 70 proc. viso Lietuvos eksporto į Rytų rinkas. 2010 metų birželį eksportas į Rusiją didėjo 66,6 proc., Baltarusiją - 57,6 proc., Ukrainą - 31 procentu.

2010 metų birželį eksportas į ES šalis padidėjo 31,5 procento. Lietuviškos kilmės eksportas į ES sudaro 87 proc. ir augo beveik tuo pačiu 31,7 proc. tempu. Pagal eksporto apimtis ir augimo tempus pirmauja Vokietija (31,6 proc.), Nyderlandai (28,5 proc.) ir Jungtinė Karalystė - padidėjo 2,6 karto.

Eksportas mažėjo tik į keletą ES šalių, t. y. Prancūziją (-8 proc.), Lenkiją (-1,6 proc.), Belgiją (-44,7 proc.).

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2010 metų birželį eksportuota prekių už 4,6 mlrd. litų, importuota - už 5 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,4 mlrd. litų ir buvo 3,5 proc. didesnis nei 2010 metų I pusmetį. Palyginti su 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo atitinkamai 24,2 procento.

Pirmąjį 2010 metų pusmetį didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai - 24,3 proc., mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga - 9,8 proc., antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai - 8,5 procento. Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai - 33,8 proc., chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija - 12 proc., mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga - 11,3 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"