TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Eksporto apribojimai kiaulienos nenupigino

2011 10 01 0:00
Rusija leido importuoti tik kiaulienos produktus, o gyvų kiaulių iš Lietuvos vis dar neįsileidžia.
LŽ archyvo nuotrauka

Šių metų vasarą dėl Lietuvoje kilusio klasikinio kiaulių maro uždraudus kiaulių importą į Rusiją šalies kiaulių augintojai per mėnesį negaudavo apie 4-5 mln. litų pajamų. Vietos rinkoje daugiau nei šeštadaliu smukusi supirkimo kaina galutinei kiaulienos kainai įtakos nepadarė.

Kiaulių augintojų teigimu, užsidarius importui į Rusiją ir dėl to staiga padaugėjus produkcijos, mėsos perdirbėjai kiaulių supirkimo kainą sumažino maždaug 15 procentų. Perdirbėjai tikina nepastebėję, kad padaugėjo vietinės gamybos kiaulienos, tad ir kainų specialiai nemažinę. Tuo metu beveik vien tik lietuviška kiauliena prekiaujančiuose didžiuosiuose prekybos centruose jos produktų kainos išliko stabilios visus metus.

Kas mėnesį - milijoniniai nuostoliai

"Nuo rugsėjo 27 dienos Rusijos valstybės veterinarijos tarnyba atšaukė draudimą iš Lietuvos į Rusijos Federaciją išvežti kiaulieną ir jos produktus, išskyrus iš Kauno apskrities, kur pasireiškė kiaulių maro protrūkis", - LŽ sakė Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Pumputis.

Pasak jo, gyvų kiaulių Rusija kol kas neįsileidžia, dėl to deramasi toliau. Lietuva nuo liepos vidurio į šią valstybę negalėjo eksportuoti kiaulienos ir jos produktų. Gyvų kiaulių importas į Rusiją uždraustas nuo birželio 1-osios.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas LŽ teigė, kad nuo birželio 1 dienos uždraudus kiaulių eksportą į Rusiją, mūsų šalies kiaulių augintojai per mėnesį vidutiniškai patirdavo apie 4-5 mln. litų nuostolio. Be to, dar reikėtų pridėti apie 7 mln. litų nuostolio dėl kiaulių maro padarinių likvidavimo, mat dėl ligos užkrato Lietuvoje sunaikinta apie 40 tūkst. kiaulių. "Augintojams kainavo gyvulių naikinimas, fermų dezinfekavimas ir kitos su užkrato likvidavimu susijusios išlaidos", - sakė A.Baravykas.

Pirmasis klasikinio kiaulių maro židinys Lietuvoje užfiksuotas birželio 1-ąją Jonavos rajono Šilų kaime, bendrovės "Beržų kompleksas" kiaulių fermoje, kur buvo laikoma apie 16 tūkst. kiaulių. Vėliau klasikinis kiaulių maras nustatytas Jonavos rajono Pauliukų žemės ūkio bendrovės kiaulių fermoje. Iš viso nustatyti 5 kiaulių maro židiniai.

Lietuva iš karto tapo griežto režimo kiaulių rezervatu: uždrausta jas išvežti iš šalies teritorijos ir įvežti į ją, taip pat įvestas draudimas prekiauti gyvomis kiaulėmis ir kiaulienos produktais Lietuvoje. Išskyrus kiaulių ūkiams, esantiems Jonavos rajone, ir dalyje Kėdainių, Ukmergės, Kauno ir Širvintų rajonų esančių kaimų, šis draudimas panaikintas tik rugpjūčio pabaigoje.

Laukia kiaulių iš Lietuvos

Kiaulių augintojų asociacijos direktorius mano, kad nustačius kiaulių maro židinį, Lietuvoje taikytos pernelyg griežtos priemonės. Jam kelia nuostabą, kad išvežti kiaules uždrausta ne tik iš užkrato židinio bei sanitarinės zonos aplink jį, bet ir iš visos šalies. "Šiuo atveju priemonės buvo per griežtos. Maro židinys likviduotas seniai, o Europos Komisijos sprendimu apribojimai turėjo būti taikomi iki spalio 31 dienos. Tiesa, prieš savaitę visi jie panaikinti, tačiau buvome izoliuoti gerokai ilgiau nei tokiais atvejais įprasta", - mano kiaulių augintojų atstovas.

Pasak A.Baravyko, iš Lietuvos per mėnesį vidutiniškai išvežama apie 25 tūkst. kiaulių. Tad, įvedus draudimus, tiek jų likdavo Lietuvoje. "Dėl to, kad padaugėjo kiaulių vietos rinkoje, supirkėjai apie 15 proc. numušė kiaulienos kainą, tai ir lėmė tuos 4-5 mln. litų nuostolio per mėnesį", - skaičiavo A.Baravykas.

Nuo rugsėjo 27 dienos panaikinus draudimą į Rusiją eksportuoti kiaulienos produktus, anot A.Baravyko, šių produktų eksportas per dvi tris savaites turėtų pasiekti buvusį lygį. "Per šiuos kelis mėnesius nenutrūko mūsų ryšiai su Rusijos partneriais. Jie visą laiką laukė, kada vėl bus panaikinti eksporto barjerai. Aišku, per tą laiką jie pirko daugiau kiaulių ir kiaulienos produktų iš Latvijos bei Estijos, taip pat pradėjo vežtis ir iš Vokietijos - tranzitu per Lietuvą", - teigė jis.

Augintojai pasijuto įsprausti į kampą

Viena stambiausių lietuviško kapitalo kiaulininkystės bendrovių "Dainiai" į Rusiją išveždavo apie ketvirtadalį produkcijos. Bendrovės direktorius Kasparas Jurevičius LŽ teigė, kad uždraudus kiaulių eksportą, jas už gerokai mažesnę kainą teko parduoti Lietuvos skerdykloms. "Lietuvoje neužauginame nė pusės to kiekio, kokį suvalgome. Todėl parduoti produkciją visada galima. Tačiau Lietuvoje supirkėjai piktnaudžiavo tuo, kad negalėjome kiaulių išvežti niekur kitur, todėl siūlė mažesnes kainas ir, be to, prastai atsiskaitydavo - po dviejų ar net trijų mėnesių. Neturime kitos išeities, tik parduoti tiems, kurie nelabai tvarkingai atsiskaito ar siūlo mažesnes kainas, nes žino, kad mes gyvulių į lauką neišvarysime. Kiaulė užaugo, ją turime parduoti, o supirkėjai, žinodami, kad niekur nesidėsime, siūlo tiek, kiek nori", - skundėsi kiaulių augintojas.

K.Jurevičiaus teigimu, prieš kiaulių marą supirkėjai mokėjo 4,5-4,6 lito už gyvo svorio kilogramą (Lt/kg), o nuo birželio 1-osios iki dabar kaina "sukasi apie 4 litus." Tuo metu Latvijoje ji 50-60 centų aukštesnė. "Taigi mes nuo kiekvieno kilogramo nebegauname apie pusę lito, o to kilogramo savikaina yra apie keturis su puse lito. Būtume šiemet išlaviravę apie nulį, o dabar vėl turėsime nuostolių", - skaičiavo "Dainių" vadovas.

Šių metų pavasarį dėl didelių pašarų kainų šioje bendrovėje vienas 105 kg svorio bekonas vidutiniškai atnešė 80-100 litų nuostolio. Dabar, pasak K.Jurevičiaus, dėl kiekvieno bekono patiriamas nuostolis siekia maždaug 50 litų. Padėtis "pagerėjo" tik dėl to, kad atpigo pašariniai grūdai: vasario-kovo mėnesiais pašariniai kviečiai kainavo 800 litų už toną, dabar 550-600 litų.

K.Jurevičius mano, kad kiaulių pertekliaus Lietuvoje šią vasarą nebuvo. "75 tūkst. kiaulių neužaugs Jonavos rajone (turint omenyje, kad nebus prieauglio iš sunaikintų 40 tūkst. kiaulių), kiaulininkystės verslo atsisakė kelios stambios bendrovės. Kiek tų kiaulių anksčiau vežėme į Rusiją, tiek Lietuvoje jų jau nebėra", - teigė K.Jurevičius.

"Dainių" vadovas skaičiuoja, kad Lietuvoje šiemet bus užauginta apie 200 tūkst. lietuviškų ir apie 400 tūkst. daniškų kiaulių. Pernai šalyje paskersta apie 900 tūkst. kiaulių.

Pats K.Jurevičius nė nesvarsto apie savo 24 tūkst. kiaulių bandos mažinimą. "Reikia arba užsidaryti, arba dirbti. Kas iš to, kad mažinsi, - iš karto padidės savikaina. Vis tiek tikimės, kad atsidarys Rytų rinka. O jeigu dar pašarai kiek atpigs, gal ir atsigausime šių metų ketvirtąjį ketvirtį ar kitų metų pradžioje", - vilties išbristi iš nuostolių nepraranda ūkio vadovas. Jeigu Rusija panaikintų draudimą įvežti gyvas kiaules, "Dainiai" ankstesnę eksporto apimtį pasiektų per savaitę. Ryšių su partneriais Rytuose bendrovė nenutraukė. "Rusų skerdyklos nori mūsų kiaulių, bet, deja, kol kas negalime jų parduoti", - sakė K.Jurevičius.

Perdirbėjai: kainas diktuoja rinka

Mėsos perdirbimo įmonių grupės "Biovela group" generalinis direktorius Virginijus Kantauskas LŽ neigė, kad mėsos perdirbėjai specialiai, naudodamiesi padėtimi, mažino kiaulių supirkimo kainas. "Biovela group" vadovas teigė, kad dabar kiaulių supirkimo kaina Lietuvoje net šiek tiek didesnė nei Lenkijoje. V.Kantauskas nepastebėjo ir aiškaus kiaulių kiekio rinkoje padidėjimo nuo birželio 1 dienos, kai užsidarė Rusijos rinka. Pasak jo, kiaulių supirkimas tolygiai augo visus metus ir iš viso padidėjo maždaug 15 procentų.

"Kainas diktuoja rinka, o ne augintojas ar perdirbėjas. Apie kokį pasinaudojimą galima kalbėti? Vadovaujantis tokia logika, galima svarstyti, kad augintojai "pasinaudojo padėtimi", kai savo produkciją galėjo išvežti į Rusiją, ir kėlė kainas Lietuvoje. Tas žodis "pasinaudojimas" netinka. Už kiek gali nupirkti, už tiek ir perki. Be to, Lietuvoje auginamų kiaulių kiekis nelemia kainų. Jas iš esmės diktuoja Europa. Tačiau Lietuvoje kiaulienos supirkimo kainos už europines yra šiek tiek didesnės, nes mums nereikia eliminuoti logistikos išlaidų. Kitaip sakant, Lietuvoje apsimoka pirkti brangiau negu Europoje. O Lietuvoje išaugintų kiaulių nepakanka, jų vis tiek tenka atsivežti. Esame suinteresuoti, kad kiaulininkystė Lietuvoje klestėtų, kiaulių kiekis padvigubėtų, o ne tuo, kad augintojai žlugtų. Tada ir skerdyklos neturėtų darbo", - įtikinėjo V.Kantauskas.

Prekybos tinkluose kainos stabilios

Dauguma didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų šią vasarą kiaulienos produktų kainų nekeitė, nors dalis jų prekiauja tik vietine produkcija.

"Mes prekiaujame tik lietuviška kiauliena, kurią perkame iš mėsos perdirbimo įmonių. Nuo vasaros pradžios kiaulienos kaina mūsų parduotuvėse yra stabili. Vasarą, prasidėjus iškylų ir šašlykų kepimo sezonui, kiaulienos paklausa šiek tiek ūgtelėja. Kiauliena lietuvių mėgstamiausia ir perkamiausia mėsa. Artimiausiu metu mūsų tinklo parduotuvėse kiauliena nebrangs. Savo ruožtu sieksime išlikti konkurencingi ir išlaikyti kiaulienos kainas stabilias", - LŽ sakė "Maximos" atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

"Iki" parduotuves valdančios "Palink" bendrovės Marketingo ir komunikacijos departamento vadovas Arvydas Rimas tai pat tikino, kad visa "Iki" prekybos tinkle parduodama kiauliena yra lietuviška. "Tik išskirtinių akcijų metu savo pirkėjams siūlome vokiškos ir daniškos kiaulienos, kurios kaina nesiskiria nuo lietuviškos. Palyginus gegužės ir rugpjūčio mėnesių pardavimą, kiaulienos apyvarta "Iki" prekybos tinkle pakilo 10 procentų. Nuo birželio 1 dienos mūsų parduotuvėse kiaulienos kaina nekito, o Rusijos kiaulienos importo apribojimai tam neturėjo jokios įtakos", - LŽ sakė A.Rimas.

Tuo metu "Rimi" parduotuvėse skirtingos kiaulienos rūšys ar jos gaminiai pigo nuo 1 iki 6 procentų. Pasak bendrovės viešųjų ryšių vadovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, lietuviškos ir užsienietiškos kiaulienos kaina beveik nesiskiria, tačiau atskirų rūšių lietuviška kiauliena truputį pigesnė.

"Mes savo tinkle prekiaujame lietuviška, lenkiška, ispaniška, vokiška kiauliena. Kol kas lietuviška kiauliena sudaro mažesnę dalį nei importinė, tačiau ieškome įvairių galimybių, deramės su mėsos tiekėjais, kaip tą dalį didinti. Ateityje planuojame lietuvišką dalį didinti, tariamės su pagrindiniu savo tiekėju, tačiau pastaruoju metu nelengva užtikrinti reikiamą kiekį ir patrauklią lietuviškos kiaulienos kainą", - teigė ji.

Pasaulinėse rinkose ekspertai prognozuoja, kad metų pabaigoje kiaulienos kainos didės apie 10 proc. dėl išaugusio poreikio Rusijos ir Azijos rinkose. R.Stanaitytė-Česnulienė nesiryžo spėti, kaip tai paveiks Lietuvą, tačiau teigė, kad pranešimų iš tiekėjų, jog šie ketintų artimiausiu metu didinti kiaulienos kainą, šis prekybos tinklas kol kas negavo.

Skaičiai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2010 metais į Rusiją išvežta 188 151 kiaulė, šiemet per aštuonis mėnesius - 123 607 kiaulės. Lietuvos kiaulių augintojų duomenimis, iš šalies per metus išvežama 4 tūkst. tonų kiaulienos, o įvežama 70 tūkst. tonų. Pernai šalyje paskersta apie 900 tūkst. kiaulių. Prognozuojama, kad šiemet šis skaičius sieks apie 700 tūkstančių.

Lietuvoje klasikinio kiaulių maro atvejis per 20 metų nustatytas trečią kartą. Pastarąjį kartą ši liga registruota prieš dvejus metus. 2009-aisiais bendrovei "Saerimner" priklausančioje įmonėje "Pasodėlė" buvo išskersta 460 geriausių veislinių kiaulių, ferma uždaryta, iš Panevėžio apskrities kiaulių eksportas uždraustas visiems metams, o Lietuvoje kiaulienos kainos nukrito. Maro priežastys iki šiol nenustatytos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"