TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Eksporto augimas šiek tiek lėtėja

2013 10 28 6:00
V.Ivanovas: „Daugiausia lietuviškos kilmės prekių keliauja į ES, o mūsų svarbiausia eksporto rinka yra Vokietija.“ Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kelerius metus įspūdingai augęs Lietuvos prekių eksportas šiemet lėtės.

Lietuvos bendras prekių ir paslaugų eksportas 2013 metais augs 8,6 proc. (pernai augimas siekė 15,6 proc.), o lietuviškos kilmės prekių, išskyrus energetikos produktus, - 3,3 proc. (pernai augo beveik 12 proc.), taip prognozuoja VšĮ „Versli Lietuva“ analitikai.

Atpigo kai kurios prekės

„Lėtesnį augimą pirmiausia lems aukšta palyginamoji bazė - pernai eksportas augo ypač sparčiai - ir kai kurių prekių grupių kainų mažėjimas. Šiemet atpigo nemažą eksporto struktūros dalį sudarantys naftos produktai, trąšos, plastikai. Tačiau eksporto apimtis iš esmės nemažėja“, - teigė Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas.

Anot jo, pernai bendra eksporto prekių ir paslaugų vertė buvo rekordinė - siekė daugiau kaip 95 mlrd. litų. Šiemet ji bus dar didesnė, tačiau augimas jau nebus toks spartus, kaip kelerius pastaruosius atsigavimo metus po krizės.

Iš lietuviškos kilmės prekių šiemet labiausiai didėjo tekstilės, drabužių, baldų eksportas, tačiau mažėjo žemės ūkio produktų – daugiausia dėl pernai išauginto rekordinio grūdų derliaus ir padidėjusio grūdų pardavimo.

„Lėtesnis lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas nė kiek nešokiruoja. To galima buvo tikėtis. Kita vertus, pramonės pajėgumų panaudojimas šiuos ir visus praėjusius metus augo. Ne visos įmonės dirbo maksimaliu pajėgumu, tačiau nemažai įmonių jau yra išnaudojusios galimybes didinti gamybos apimtį. Tam reikia papildomų investicijų, deja, investuojama ne tiek daug, kiek norėtųsi“, - komentavo V.Ivanovas.

Analitiko pastebėjimu, lietuviškos kilmės prekių eksporto geografija pirmąjį šių metų pusmetį iš esmės nesikeitė. Į namų rinką (Baltijos šalys ir Skandinavija, išskyrus Islandiją) eksportuota 35 proc., į kitas ES šalis – 43,5 proc., į tradicinę Rytų rinką (Rusija, Baltarusija, Ukraina) – 10,5 proc., į likusias pasaulio šalis – per 10 proc. visų prekių.

„Daugiausia lietuviškos kilmės prekių keliauja į ES, o mūsų svarbiausia eksporto rinka yra Vokietija, pernai į ją eksportuota apie 11 proc. visų lietuviškos kilmės prekių“, - priminė V.Ivanovas.

Į Rusiją – trečdalis produkcijos

Bendroje lietuviškų prekių eksporto į Rusiją struktūroje išsiskiria pieno produktai. Į Rusiją šių metų pirmą pusmetį išvežta 33,6 proc. visų eksportuotų pieno produktų. Antrojoje vietoje yra Italija (13 proc.), trečiojoje – Lenkija (12 proc.).

V.Ivanovas prognozuoja, kad dėl Rusijos Lietuvai paskelbto pieno produktų embargo mūsų gamintojai neskubės keisti eksporto krypčių, nes tai nėra paprasta, be to, Rusija, nors ir sunkiai prognozuojama, yra itin pelninga rinka.

„Atkreipkite dėmesį, kad prekybos centruose dabar parduodami pieno produktai, kurie buvo skirti Rusijos rinkai, pažymėti savotišku prekės ženklu. Pavyzdžiui, ant grūdėtos varškės pakelio rusiškai parašyta: „lietuviška varškė“. Taigi „lietuviškas“ pieno produktas Rusijoje naudojamas kaip bendras prekės ženklas, kaip kokybės rodiklis. Mūsų įmonės šioje rinkoje daug investavo, tačiau šiuo metu laikinai tų investicijų rezultatais negali naudotis. Bet tai ne pirmas kartas ir, manau, Rusijoje dirbančios įmonės tokius dalykus įvertina“, - aiškino V.Ivanovas.

Jo nuomone, rinkoje įsitvirtinus plėstis yra lengviau, nei įeiti į naują rinką. „Naujose rinkose mūsų įmonės turės parduoti tuos pačius produktus mažesnėmis kainomis arba siūlyti ne tokius pelningus produktus, pavyzdžiui, pieno miltus. Be to, į naujas rinkas eksportuodamos pieno produktus (ne žaliavą), įmonės turės keisti tų produktų receptūrą. Nes tai, kas skanu Rusijoje, nebūtinai tiks Vokietijoje. Pavyzdžiui, varškės Vakaruose beveik nevalgo. Naujų receptūrų kūrimas kainuoja – reikia arba pačiam kurti, arba samdytis užsienio konsultantus. O tai – laikas ir papildomos investicijos“, - teigė V.Ivanovas.

Pasak jo, itin svarbus ir tas veiksnys, kad Vakaruose Lietuvos pieno gamintojams teks išstumti kitus rinkos dalyvius, Rusijoje vieta jau išsikovota. „Turbūt mūsų įmonės nenusisuks nuo Rusijos, tik gal pradės mąstyti apie tam tikras alternatyvas“, - spėjo „Versli Lietuva“ analitikas.

Iš visų į Rusiją 2012 metais išvežtų Lietuvos pramonės prekių 21 proc. sudarė pieno produktai. Antrojoje vietoje buvo mėsa ir mėsos gaminiai (9 proc.), trečiojoje – mašinos ir mechaniniai įrenginiai (8 proc.).

Kainos mažėjo

Lietuvos eksportuotų prekių kainos rugpjūtį, palyginti su 2012-ųjų rugpjūčio mėnesiu, sumažėjo 2,7 proc., importuotų prekių - 3,6 procento.

Per mėnesį - rugpjūtį, palyginti su liepa - eksportuotų prekių kainos sumenko 0,6 proc., importuotų prekių - ūgtelėjo 0,1 procento.

Šaltinis - Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"