TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Eksporto didinimas lyg gelbėjimosi ratas

2008 04 14 0:00
Šalies gamintojai yra suinteresuoti savo produkciją išvežti į kitas šalis, tačiau ES rinkoje jau užpildytos beveik visos įmanomos galimybės.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors šalies eksporto rodikliai kasmet didėja, bendra lietuviškos produkcijos dalis pasaulinėje eksporto rinkoje išlieka menka. Norėdami išlaikyti iki šiol turimą pelną šalies gamintojai turėtų labiau orientuotis į produkcijos realizavimą užsienio rinkose.

Faktai.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuva sausį ir vasarį eksportavo už 8 mlrd. litų, o importavo - 11,1 mlrd. litų vertės prekių.

Palyginti su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, šalies eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 33,2 ir 26,6 procento.

Per šių metų vasarį ir sausį daugiausia - 22,4 proc. viso eksporto sudarė mineraliniai produktai, 11 proc. mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai, garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys, 8,8 proc. chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija, 8,5 proc. antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai, 6,7 proc. tekstinės medžiagos ir tekstilės gaminiai, 6,5 proc. plastikai ir jų dirbiniai, 6,2 proc. įvairūs pramonės dirbiniai, 5,6 proc. paruošti maisto produktai, alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai bei tabakas.

Į Europos Sąjungos šalis minimu laikotarpiu eksportuota produkcijos už 5230,4 mln. litų, NVS - 1786,6 mln. litų, ELPA (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija) - 296 mln. litų.

Iš ES šalių daugiausia eksportuota į Latviją, Vokietiją, Daniją, Prancūziją, Lenkiją ir kt. Tuo tarpu iš NVS šalių - į Rusiją, ELPA šalių - Norvegiją, kitų valstybių - į Jungtines Valstijas.

Maža dalis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimas Varkulevičius LŽ sakė, kad šalies gamintojai yra suinteresuoti savo produkciją eksportuoti, tačiau ES rinkoje jau užpildytos beveik visos įmanomos galimybės.

"Lietuviški produktai, nebūtinai gaminami Lietuvoje, o ir kitose valstybėse, ir kai juos gaminant dalyvauja lietuviškas kapitalas, galėtų užsikariauti ir turėti naujų rinkų. Šiuo metu naujos rinkos galimybės yra Ukraina ir Rusijos šiaurės vakarai. Pirma, kad ten yra moki rinka. Antra, kad ten yra nebloga žaliavinė bazė, kurioje sėkmingai veikia ir kitos valstybės, bet Lietuvai ten dar užtektų erdvės su savo produkcija", - teigė R.Varkulevičius.

Kalbėdamas apie verslo šakas, kurios norėdamos išsaugoti ir net padidinti pelną turėtų plėsti savo eksporto galimybes, pašnekovas pirmiausia išskyrė statybinių medžiagų pramonę.

"Lietuvoje statybų mastas mažėja, tačiau nežiūrint į tai "Akmenės cementas" didina savo techninį pajėgumą. Be to, turėčiau paminėti langus ir medžio gaminius. Kita šaka - mašinų gamybos priemonė, kuri atsigauna. Kaip trečią šaką galiu įvardyti maisto pramonę, jau užsitikrinusią kokybiškos produkcijos rinką. Dar baldų pramonė, kuri išlieka tvirta ne tik ekonominės klasės baldų gamyboje. Derėtų pabrėžti, kad lietuviškų medžio masyvų baldų gamintojai jau didžiąją dalį savo produkcijos orientuoja į užsienio rinkas", - teigė jis.

R.Varkulevičius mano, kad nėra beviltiška ir lietuviška lengvoji pramonė, kuri užsienio rinkoje dar neišnaudojo visų savo galimybių specialios paskirties drabužiais prekybos nišoje.

Jis tikino, esą šalies politikų nuolat prašoma galvoti apie ekonominės diplomatijos stiprinimą Afrikoje. "Žaliavinė Afrika dar ne visai prieinama. Tam reikalingos bendros verslininkų ir valstybės pastangos. Užsienio reikalų ministerija tai jau ne tik žino, bet ir supranta. Vidurinės Azijos valstybės irgi yra potencialios lietuviškos produkcijos rinkos, tik bėda viena, kad Lietuva nedaug gamina, ir lietuviškos produkcijos dalis jose išliks gana maža", - sakė pašnekovas.

Pasak R.Varkulevičiaus, šaliai trūksta tarptautinės prekybos profesionalų, gebančių mąstyti pasaulietiškai ir galinčių valdyti transnacionalinę korporaciją.

Imlesnė užsienio rinka

UAB "Dastra" direktorė Gitana Motiejūnienė LŽ sakė, kad įmonės veiklos pradžioje prieš keliolika metų prasidėjusi prekyba su užsieniu buvo sudėtingesnė nei šiuo metu. "Produkcijos išvežimas į bent kokią šalį už Lietuvos ribų buvo laikomas eksportu, didžiausi sunkumai užklupdavo tvarkant muitinės procedūras. Dabar situacija pasikeitė iš esmės, nors produkciją eksportuojame ir į kai kurias ne ES šalis, tokias kaip Islandija, Norvegija, bet jau nematome problemų, nes ir pačiose muitinėse viskas pasikeitę iš pagrindų. Didžiąją dalį savo gaminamos produkcijos tiekiame į ES šalis, o iš viso išvežame 99 proc. produkcijos, Lietuvoje beveik neprekiaujame", - pabrėžė ji.

Anot pašnekovės, įmonės gaminama produkcija yra specifinė - impregnuotos medinės tvoros ir kiti sodo gaminiai aplinkai. Specifika esą ir pastūmėjo į eksportą. "Lietuvoje prekiavome prieš 5-8 metus, ir mūsų produkcija dar nebuvo gerai žinoma bei įperkama Lietuvos pirkėjams. Europoje yra nusistovėję tvorų išmatavimų standartai, o Lietuvoje kiekvienas klientas tvorą užsisako specialių išmatavimų, o tai didina gamybos sąnaudas. Todėl pasukome į kitas šalis - gaminame standartinį produktą ir jį sėkmingai parduodame Europos rinkoje, visi mūsų pajėgumai orientuoti į ją", - argumentus dėstė G.Motiejūnienė.

Jos nuomone, Lietuvos verslui eksporto sąlygos yra pakankamai palankios, nes jau nėra ir anksčiau buvusių problemų su PVM susigrąžinimu.

Lietuvos laisvosios rinkos vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas LŽ teigė, jog bendras ekonomikos sulėtėjimas bus juntamas ir Europos Sąjungos šalyse, todėl Lietuvos eksportuotojai į tai turėtų irgi atkreipti dėmesį. "Tuo tarpu NVS šalims dabartinės finansų krizės poveikis dar nepasireiškė", - sakė jis. Pasak pašnekovo, pramonės šakų, sėkmingai eksportuojančių savo produkciją, vidinis šalies vartojimo sumažėjimas neturėtų paveikti. "Sunku pasakyti, ką smarkiai paveiks vidinės paklausos sumažėjimas ir ką būtų galima išspręsti eksportu", - teigė Ž.Šilėnas. Eksperto manymu, įmonės labiau stengsis taip optimizuoti veiklą, kad nepatirtų didesnių nuostolių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"