TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Eksportuotojai suka Tolimųjų Rytų keliu

2009 09 01 0:00
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Kinijos vicepremjeras Hui Liang Ju aptarė šalių bendradarbiavimo galimybes bei perspektyvas.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Lietuvos eksportuotojai su viltimi pasitiko Kinijos verslo atstovus, tikėdamiesi aktyviau ir tvirčiau žengti į trečią pagal dydį pasaulyje rinką. Analitikų tvirtinimu, verslininkai turėtų aktyviau ieškoti bendradarbiavimo galimybių su tolimųjų rytų šalimis.

Vilniuje vakar lankėsi daugiau nei 50 verslininkų iš Kinijos delegacija. Ūkio ministerijoje Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) ir Kinijos Liaudies Respublikos ambasados organizuojamoje kontaktų mugėje su kinais bendravo per 100 Lietuvos verslininkų.

Kinijos verslininkų delegacija lydi Kinijos Liaudies Respublikos (LR) vicepremjerą Hui Liang Ju, kuris susitiko su mūsų šalies aukščiausiais pareigūnais. Atsigaunanti Kinijos ekonomika šiuo metu yra pasaulio verslininkų dėmesio centre, manoma, kad trečiąją vietą pagal dydį užimanti rinka gali paskatinti atsigauti ir kitų šalių eksportą.

Nori bendradarbiauti

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Kinijos vicepremjeras Hui Liang Ju aptarė dvišalio bendradarbiavimo galimybes bei perspektyvas. Tai yra pirmasis Lietuvos iniciatyva vykstantis Azijos - Europos transporto ministrų susitikimas, kurio tikslas - paskatinti aktyviau dalyvauti formuojant globalinę ir regioninę transporto politiką, sustiprinti Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdį ir pritraukti krovinių srautus iš Europos bei Azijos.

Prezidentė pabrėžė, kad Kinija, atverdama savo rinką Europos Sąjungos (ES) šalims, sudarys sąlygas ir Lietuvai padidinti eksportą į šią Rytų Azijos valstybę.

Susitikime su Lietuvos ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi Kinijos LR vicepremjeras Hui Liang Ju pažymėjo, kad pasaulinė krizė neigiamai paveikė Kinijos ekonomiką, kurios augimas šiemet sumažėjo. Kinijos vyriausybė prognozuoja, kad šios šalies bendrasis vidaus produktas šiemet augs apie 8 proc., nors pastaraisiais metais šis augimas būdavo skaičiuojamas dviženkliais skaičiais. Kinijos LR vicepremjero teigimu, šalies ekonomikos augimą daugiausia palaiko didėjantis vidaus vartojimas. Pasak A.Kubiliaus, Lietuva labai suinteresuota Kinijos investicijomis tranzitinio transporto srityje. Mūsų šalies premjeras taip pat pabrėžė Lietuvos siekį, kad Kinija importuotų daugiau lietuviškos žemės ūkio produkcijos.

Priprato prie senų rinkų

"DnB Nord" banko analitikės Jekaterinos Rojakos nuomone, šiuo metu trečiųjų šalių svarba Lietuvos eksportuotojams auga dideliais tempais. Pasak jos, pagrindinės rinkos jaučia stiprią recesiją, o tokios kylančios šalys kaip Indija, Kinija ir netgi Uzbekistanas, Turkmenistanas jaučiasi kol kas tvirtai, tad mūsų šalies eksportuotojai jose dairosi partnerių jau nuo pavasario. "Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis paprastai pasiteisina, nes tie gamintojai, kurie turi ryšių tik su Europos valstybėmis, rizikuoja labiau, mat bankrotas neaplenkia ir tų šalių. O tuomet jau vyksta grandininė reakcija", - LŽ konstatavo analitikė.

J.Rojakos manymu, verslininkai anksčiau nesižvalgė į trečiąsias šalis, nes nesitikėjo tokio stipraus finansinio nuosmukio, ir ypač ES šalyse. Ji pažymėjo, kad Lietuvos pagrindinės partnerės yra ES, Rusija ir NVS šalys, kurios taip pat išgyvena sudėtingą laikotarpį, vadinasi, mūsų eksportuotojams jų sunkumai atsiliepia tiesiogiai.

J.Rojaka pabrėžė, kad nors Vakarų Europos šalys prakalbo apie jų ekonominio gerėjimo ar net augimo požymius, Lietuvos verslininkai neturėtų laukti netrukus atsiversiančių vartų, suteikiančių galimybių eksportuoti. Analitikės teigimu, kol realiai neįvyko pagerėjimas - kol neprasidėjo užsakymai, neatsistatė buvę ryšiai - verslininkai turėtų nesiliauti ieškoti kitų būdų išgyventi. "Praktiškai jie neturi kitų išeičių - arba bankrutuoti, arba ieškoti kitų kelių. Manau, kad eksportuotojai pirmieji pajus Vakarų šalių pagerėjimą, tuo metu vartotojus ta banga pasieks po metų ar pusantrų", - samprotavo ji.

Pasak J.Rojakos, pastarosiomis savaitėmis Rusijos veiksmai, tiek Lietuvos vežėjų, tiek gamintojų, eksportuojančių pieno bei kiaulienos produkciją, taip pat yra savotiškas ženklas paskatinti mūsų šalies verslininkus ieškoti naujų partnerių ir kitų, galbūt neišbandytų rinkų. Ji įsitikinusi, kad tolimųjų rytų rinkos gali būti net pelningesnės mūsų verslininkams. "Verslininkai nuo seno turi ryšių ir yra pripratę bendrauti tiek su Rusija, tiek su Europos šalimis, be to, įtaką daro kultūriniai skirtumai, mat tolimųjų rytų šalių partnerių veiksmus sunkiau prognozuoti. Reikia būti tų šalių kultūros žinovu, nors yra mažiau politizuotų šalių, kurios akcentuoja ekonominius ryšius, tad su tokiomis šalimis, be jokios abejonės, palaikyti verslo ryšius labai svarbu. Ypač vykstant tokiems politiniams ar ekonominiams veiksmams iš Rusijos pusės mūsų atžvilgiu gali būti pražūtingas verslui", - pažymėjo J.Rojaka.

Eksportas gaivins ekonomiką

Analitikė patikino, kad eksportas yra būtent ta sritis, kuri gali padėti greičiau atsigauti mūsų šalies ekonomikai. Jos nuomone, siekiant padėti eksportui kuo greičiau atsigauti, valdžios atstovai turėtų aktyviai užmegzti ryšius su kitomis šalimis, paskubinti eksporto draudimo atsiradimą, kuris itin reikalingas verslininkams. J.Rojaka pažymėjo, kad taip pat svarbu pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurios prisidėtų prie eksporto skatinimo.

Siekiant paskatinti aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimą užsienio rinkose, įmonėms bus išdalyta per 100 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų. Šiuo metu jau paskelbti du konkursai, kurių metu įmonės pretendavo į daugiau nei 7 mln. litų. Šiomis lėšomis bus finansuojamas įmonių produkcijos eksporto plėtros strategijos parengimas, užsienio rinkų tyrimai ir informacijos apie rinkos dalyvius įsigijimas. Šios priemonės lėšas įmonės taip pat galės naudoti rengdamos rinkodaros informaciją, pristatydamos įmonės produkciją užsienio parodose, prekybos mugėse.

Faktai

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją 2008 m. sudarė 65,1 mln. litų, lyginant su 2007 m., šis rodiklis padidėjo 23 procentais. Tuo metu Lietuvos importas iš Kinijos - 1,87 mlrd. litų, arba 2,8 proc. viso Lietuvos importo. 2009 m. I pusmetį Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 35,6 mln. litų, importas - 587,3 mln. litų.

Prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 551,7 mln. litų.

Šiuo metu Kinijos tiesioginės investicijos (TUI) ES sudaro tik apie 2 proc. bendrų Kinijos investicijų. 2009 m. liepos 1 dienos duomenimis, Kinijos TUI Lietuvoje sudarė 7,75 mln. litų, t. y. 0,02 proc. visų tiesioginių investicijų. 2008 metais Lietuvoje veikė 38, šiuo metu - 44 investuotojai iš Kinijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"