TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Eksportuotojų tempai kyla kaip ant mielių

2011 04 18 0:00
2010 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė daugiau kaip 18 proc. viso prekių eksporto.
LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusiais metais 33 proc. augęs Lietuvos prekių eksportas jau pasiekė prieškrizinį lygį. Jeigu tendencijos nesikeis, šiemet dar sparčiau augantis šalies eksportas turėtų pasiekti aukštumas, į kurias dar nebuvo įkopęs.

Pieno perdirbėjai uždirba tik užsienyje

Pieno perdirbimo bendrovė Vilkyškių pieninė 2010 metais iš eksporto gavo 153 mln. litų pajamų. Palyginti su 2009-aisiais, jos padidėjo 80 procentų. Labiausiai augo bendrovės gaminamų sūrių, grietinėlės, šviežio pieno eksportas. Augimo tendencijos išlieka ir šiemet: sausio - kovo mėnesiais eksportas didėjo 37 procentais. Vilkyškių pieninė daugiausia produktų išveža į kaimynių valstybių rinkas: į Latviją, Estiją ir Rusiją eksportuojami sūriai, šviežio pieno produktai, į Vokietiją - grietinėlė. Į Rusiją išvežama 41 proc., į ES šalis - 55 proc. visų bendrovės eksportuojamų produktų.

Lietuvoje lieka tik 36 proc. Vilkyškių pieninės pagamintos produkcijos. "Vidaus rinkos vartojimas yra ribotas, ji ne tokia pelninga arba net nuostolinga, o kainodara eksporto rinkose yra gera, todėl daugiau gamindami ir krypstame į eksporto rinkas", - LŽ sakė Vilkyškių pieninės vyriausioji ekonomistė Ligita Pudžiuvelytė.

Visi lietuviškų pieno produktų gamintojai toliau stiprina savo pozicijas eksporto rinkose, kurios šiuo metu yra pagrindinis jų pajamų šaltinis. VšĮ "Eksportuojančioji Lietuva" duomenimis, šalies pieno ir pieno produktų eksportas per vasario mėnesį augo 6,4 procento. Didžiausią įtaką augimui darė 4,3 mln. litų augęs kondensuoto pieno ir grietinėlės eksportas bei 2,4 mln. litų padidėjęs sviesto eksportas. Labiausiai per mėnesį šių produktų paklausa didėjo Nyderlanduose (1,8 mln. litų) ir Rusijoje (1,4 mln. litų).

Didėja paklausa senosiose rinkose

Pernai ketvirtadaliu išaugo ir lietuviškos paukščių mėsos eksportas. Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) duomenimis, šių metų sausio mėnesį iš Lietuvos išvežta 2420 tonų naminių paukščių mėsos, tai 25,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (1798 tonos). 14,2 proc. padidėjo ir kiaušinių eksportas. Sausio mėnesį jų išvežta 795 tonos, pernai tuo pačiu laikotarpiu - 682 tonos.

"Paukštininkystės produktų eksportas didėja jau kelerius metus. Įmonės ieško naujų rinkų, kur galėtų parduoti savo produkciją, ir randa nišų", - LŽ aiškino LPA prezidentas Vytautas Tėvelis. Pasak jo, naujų rinkų paukštininkystės produktams neatsirado, tiesiog padidėjo paklausa senosiose rinkose, daugiausia Vakarų Europoje ir kaimynėse Baltijos valstybėse. Latvijoje 2010 metais paukščių mėsos parduoda 20 proc. daugiau nei 2009-aisiais, Estijoje - 15 proc., Prancūzijoje - 20 proc. daugiau, Jungtinėje Karalystėje - beveik 3 kartus daugiau nei 2009 metais.

Į Rusiją ir kitas trečiąsias šalis naminių paukščių mėsos jau keleri metai išvežama labai mažai - iki 1 procento. V.Tėvelis šį pardavimą vadina atsitiktiniu. "Rusijai arba netinka mūsų kainos, arba keliami labai dideli reikalavimai, pavyzdžiui, norima labai didelio produkcijos kiekio", - teigė LPA prezidentas.

Iš Lietuvos į kitas šalis 2010 metais išvežta apie 25 proc. visos šalyje pagamintos naminių paukščių mėsos (24 tūkst. tonų), t. y. 32 proc. daugiau nei 2009 metais (18 tūkst. tonų).

LPA prezidentas mano, kad paukštininkystės produktų eksporto didėjimo tendencija išliks visus šiuos metus, nes įmonės yra sudariusios ilgalaikius kontraktus. Tačiau įmonių ekonominė padėtis, pasak V.Tėvelio, nėra labai gera. "Pernai dvigubai pabrango pašariniai grūdai, o jie sudaro apie 60 proc. paukštininkystės įmonių išlaidų. Tuo metu kiaušiniai, palyginti su ankstesniais metais, atpigo, o broilerių kaina didėja nesmarkiai", - LŽ sakė V.Tėvelis.

Dabartinė padėtis turėtų išlikti iki naujo grūdų derliaus, o ateitį lems ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio grūdų kainos. "Jeigu bus derlingi metai - kainos kris, jeigu ne - turės brangti produktai, kitaip paukštininkystės šaka neišsilaikys", - prognozavo LPA prezidentas.

Per krizę maisto paklausa nemažėjo

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 9802 mln. litų. Lietuviškos kilmės produktų eksportas siekė 6830 mln. litų ir sudarė 70 proc. viso žemės ūkio bei maisto produktų eksporto ir padidėjo 17 proc. (992 mln. litų). Nelietuviškos kilmės produktų eksportas išaugo 38,8 proc. (830 mln. litų).

Kaip LŽ sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Informacijos sisteminimo skyriaus tyrėja Tamara Petuchova, 2009 metais užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalis visoje Lietuvos užsienio prekyboje buvo didžiausia per daugelį metų - 19,6 procento. Daug įtakos tam turėjo krizės metu kritusi perkamoji galia Lietuvoje ir kitose šalyse. Dėl to sumažėjo ne būtiniausių prekių paklausa, tačiau maisto produktai buvo perkami, nors ir mažesniu mastu. 2010 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 18,1 proc. viso prekių eksporto, palyginti su 2009-aisiais, dalis sumažėjo 1,5 procentinio punkto.

2010 metais eksportas kas ketvirtį augo gerokai sparčiau nei 2009-aisiais. Tai rodo, kad užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais atsigauna. 2010 metų II ketvirtį eksportas išaugo 18 proc., III ketvirtį - 33 proc.; IV ketvirtį - 16 procentų.

Didėja srautai į Rytus

Kaip rodo LAEI atlikta žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į ES ir trečiąsias šalis analizė, pernai į Europos Sąjungos (ES) šalis jų išvežta už 5 960 mln. litų (61 proc. viso eksporto), į trečiąsias šalis - už 3 842 mln. litų. Palyginti su 2009-aisiais, į ES šalis eksportas padidėjo 837 mln. litų (16 proc.), į trečiąsias šalis - 985 mln. litų (34 proc.).

Į ES šalis daugiausia gabenta žuvų gaminių ir jų konservų (480 mln. litų), paruoštų pašarų gyvūnams (391 mln. litų), žuvų (260 mln. litų). Taip pat eksportuota 21,1 tūkst. tonų lietuviškos paukštienos (149 mln. litų) ir 26,1 tūkst. tonų jautienos (260 mln. litų).

Tik 35 proc. (vertė - 945 mln. litų) žemės ūkio ir maisto produktų, eksportuotų į Rusiją, buvo užauginta arba pagaminta Lietuvoje.

Daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės sūrių ir varškės (už 377 mln. litų), jautienos - 10,2 tūkst. tonų už 112 mln. litų, kiaulių - 254 tūkst. tonų už 102 mln. litų (beveik visos iš Lietuvos eksportuotos kiaulės), produktų, naudojamų gyvūnų pašarams, - už 78 mln. litų, maistinių priedų - už 56 mln. litų.

Tendencijos viršija visus rekordus

"Eksportuojančiosios Lietuvos" duomenimis, pernai visų Lietuvos prekių eksportas didėjo 33 proc. ir pasiekė 2008-ųjų lygį, kai buvo užkopęs į rekordines aukštumas. Pirmaisiais šių metų mėnesiais eksporto augimas dar labiau spartėjo - 45 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

"Reikia pripažinti, kad mūsų verslininkai dar kartą įrodė, kaip jie sugeba krizės sąlygomis adaptuotis ir pasinaudoti krize kaip galimybe. Palanki aplinkybė ir ta, kad nemažai Vakarų kompanijų per krizę persvarstė savo tiekimo grandines ir dalį tiekimo iš Azijos perkėlė į Europą. Atsirado tokių argumentų kaip artumas, lankstumas, greitumas, tad kaina nebėra vienintelis dominuojantis veiksnys", - LŽ komentavo VšĮ "Eksportuojančioji Lietuva" generalinis direktorius Paulius Lukauskas.

Minėtosios įmonės vadovo nuomone, didinti eksportą padeda ne tik Vakarų, bet ir Rytų rinka - Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Azerbaidžanas ir kitos buvusios SSRS šalys. Į šias šalis lietuviai nemažai produktų reeksportuoja. "Reeksportas šiandien sudaro apie trečdalį viso šalies eksporto. Tai irgi rodo, kad lietuviai yra verslūs, atranda galimybių ir puikiai atlieka Rytų bei Vakarų tarpininko vaidmenį", - mano P.Lukauskas.

Pasak jo, dėl kylančių naftos kainų vėl auga Rusijos ekonomika, didėja vartojimas. Tokia padėtimi naudojasi lietuviškų maisto produktų, ypač pieno ir mėsos, gamintojai. Tačiau, anot A.Lukausko, pernai ne tik maisto produktų gamintojai, bet ir daugelio kitų ūkio šakų grupės eksporto apimtį didino dviženkliais rodikliais: ne tik chemijos pramonė (nafta, trąšos), kuri sudaro apie 30 proc. šalies eksporto, bet ir baldų, tekstilės, mechaninių inžinerijos produktų, plastiko bei daug kitų ūkio šakų.

"Eksportas šiemet išliks svarbiausiu Lietuvos ekonomikos varikliu, nes vidaus vartojimas kol kas atsigauna labai lėtai. Mūsų strateginėse rinkose eksporto plėtrai situacija gana palanki ir stabili. Galbūt vienintelis veiksnys, keliantis nerimo, yra energetinių išteklių - naftos ir dujų - brangimas, tai gali šiek tiek didinti sąnaudas ir mažinti eksportuotojų konkurencingumą", - artimiausią ateitį prognozavo P.Lukauskas. Anot jo, šiemet Lietuva vėl pasieks 15-20 proc. eksporto augimą. "2008-ųjų lygį realiai pasiekėme jau pernai, šiemet kylame į tokias aukštumas, kokių Lietuvos eksportas dar nebuvo pasiekęs", - sakė "Eksportuojančiosios Lietuvos" generalinis direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"