TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Eksportuotojus stabdo bankai

2011 05 03 0:00
Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, verslui suteiktų paskolų likučiai sumažėjo 9 proc. - nuo 96 iki 87 mlrd. litų, o kreditavimo apimčių mažėjimas matomas jau 22 mėnesius iš eilės.
LŽ archyvo nuotrauka

Apdirbamosios pramonės įmonių vadovai skundžiasi, kad nors ekonomika sparčiai atsigauna ir gerėja bankų finansiniai bei paskolų kokybės rodikliai, dalis įmonių ir toliau gauna vis mažiau kreditų. Tai stabdo eksportuojamos produkcijos gamybą, neapibrėžtai ateičiai atidedami įmonių plėtros planai ir naujų darbo vietų kūrimas.

Pramonininkai kritikuoja šalies valdžią, kuri remdamasi kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu užuot paspaudusi bankus atrišti pinigų maišus, abejingai stebi padėtį. Tuo metu Lietuvos komercinių bankų atstovai teigia kol kas neturintys tvirtų įrodymų, kad padidėjusi pramonės įmonių gamyba yra ilgalaikė.

Optimistiškai vertina ateitį

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta 130 aukščiausio lygio didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2011 metų antro ketvirčio pramonės lūkesčių indeksas (PLI), palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 16 punktų ir buvo aukščiausias per šiuos ir praėjusius metus (71 punktas 100 punktų skalėje).

Geriausiais rezultatais 2011 metų antrąjį ketvirtį pasižymi tekstilės ir drabužių bei maisto ir gėrimų pramonės šakos (81 punktas).

Tradiciškai prasčiausiomis nuotaikomis gyvena chemijos pramonė (64). Tačiau visų apdirbamosios pramonės sektorių lūkesčiai viršija kritinę 50 punktų ribą, o tai rodo, kad didžiųjų apdirbamosios pramonės įmonių vadovai laukia pagamintos produkcijos paklausos didėjimo, naujų užsakymų, didesnio gamybos pajėgumų apkrovimo, tikisi įdarbinti daugiau darbuotojų. Pastarasis rodiklis ypač pagerėjo. Padidinti darbuotojų skaičių planuoja kas trečia įmonė, o tai tris kartus daugiau negu praėjusį ketvirtį.

Optimistinėms įmonių vadovų nuotaikoms didžiausią įtaką daro didėjančios eksporto tendencijos, mat Lietuvos apdirbamoji pramonė eksportuoja apie 70 proc. visų pagamintų gaminių. Tyrimas rodo, kad tolesnį eksporto didėjimą prognozuoja 69 proc. respondentų (ankstesnį ketvirtį taip manė 42 proc.).

Didžiausias eksporto didėjimas laukiamas maisto ir gėrimų bei tekstilės pramonėje, kur augimą numato atitinkamai 95 ir 79 proc. apklaustųjų. Prasčiausias eksporto perspektyvas įžvelgia medienos ir baldų pramonės atstovai, augimą prognozuoja tik 48 proc. respondentų.

Vidaus paklausos tendencijos ne tokios geros: kad vidaus vartojimo apimtys liks nepakitusios, mano 64 proc. respondentų. Labiausiai vidaus paklausos padidėjimo laukiama maisto ir gėrimų bei tekstilės ir drabužių pramonėje. Įmonių vadovų nuomone, vidaus vartojimas nedidėja daugiausia dėl nedarbo, vartotojų polinkio taupyti ir didėjančios infliacijos, kai žmonių finansinė padėtis negerėja.

Užsuktas paskolų "kranelis"

Tačiau didžiausia kliūtis toliau didinti gamybą ir eksporto apimtis, apdirbamosios pramonės įmonių vadovų nuomone, išlieka nuo krizės pradžios sumažėjusios ir dabartinių rodiklių neatspindinčios įmonių galimybės gauti kreditinių išteklių. "Vyraujant ekonomikos atsigavimo lūkesčiams nefinansuojami įmonių investiciniai projektai jau tampa akivaizdžiu stabdžiu. O dabartinių skolinimosi apimčių kol kas akivaizdžiai neužtenka visoms būtinoms įmonių investicijoms patenkinti, kad įmonės galėtų būti konkurencingos užsienio rinkose", - teigė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, verslui suteiktų paskolų likučiai sumažėjo 9 proc. - nuo 96 iki 87 mlrd. litų, o kreditavimo apimčių mažėjimas matomas jau 22 mėnesius iš eilės.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas LŽ sakė, kad Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų vadovai Lietuvos ekonomikos atsigavimą vertina labai atsargiai. "Bankų atstovai teigia, neva nėra kreditų paklausos, o jų gavimo sąlygos sudarytos tokios, kad tik pačios geriausios įmonės gali gauti paskolas", - teigė S.Besagirskas.

LPK tyrimas rodo, kad apdirbamosios pramonės įmonių poreikis skolintis yra labai didelis. Dėl kreditinių išteklių trūkumo dalis įmonių net nespėja pagaminti tiek produkcijos, kiek iš jų reikalauja užsienio klientai. Jeigu bankai lengviau duotų paskolas, LPK analitiko A.Izgorodino nuomone, eksportas augtų gerokai sparčiau.

Bankams rytas dar neišaušo

SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda sutinka, kad verslo kreditavimas toli gražu nesiekia to masto, koks buvo prieš keletą metų, bet atkreipia dėmesį, kad patys bankai, per krizę patyrę didžiulių nuostolių, tik dabar pradeda pamažu atsigauti. "Yra didelis blogų paskolų portfelis ir, savaime suprantama, bent jau šiuo laikotarpiu požiūris į potencialius klientus yra labai selektyvus. Tie klientai, su kuriais buvo dirbama anksčiau ir kurie nepatyrė didelių finansinių sukrėtimų, kreditavimo problemų nejaučia ir, manau, nesiskundžia. Dalis kito verslo, kuris iš bankų pozicijų žiūrint atrodo rizikingas, sunkiai gali prieiti prie kredito išteklių. Matyt, iš jo mes daugiausia skundų ir girdime", - LŽ komentavo G.Nausėda.

Indėlių bankuose vis dar daugėja, o kreditavimo portfelis tebesitraukia, todėl finansų analitikas nemano, kad bankams trūksta pačių kredito išteklių. Tai, pasak G.Nausėdos, veikiau susiję su itin atsargia pradinio atsigavimo laikotarpio bankų kreditavimo politika.

Ar tai reiškia, kad bankai abejoja Lietuvos ekonomikos atsigavimo tvarumu? "Nemanau, kad daromi labai dideli makroekonominiai apibendrinimai. Priimant sprendimą dėl vieno ar kito kredito pirmiausia žiūrima į konkretaus verslo ir įmonės finansinę padėtį", - tikino G.Nausėda.

Tačiau jis pripažino, kad bankai kai kurių įmonių laikiną gamybos pagerėjimą vertina labai atsargiai ir norėtų įsitikinti, jog šis atsigavimas yra ne trumpalaikis, po jo prasidės tvari verslo augimo stadija. "Vis dėlto nedaryčiau dramatiškų išvadų iš dabartinės situacijos. Ji laikina. Ilgainiui - per metus, vėliausiai pusantrų - kreditavimas bus visiškai kitokio pobūdžio negu dabar. Tiesiog negalima norėti, kad naktį pakeistų diena neišaušus rytui", - poetiškai kalbėjo finansininkas.

SEB bankas prognozuoja, kad kreditavimo portfelio mažėjimas jau baigiasi ir šių metų antrąjį ketvirtį pradės po truputį augti, o metinis visos kreditų rinkos augimas sieks 5 procentus.

Valdžia neatlieka namų darbų

LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S.Besagirskas mano, kad atsainų bankų požiūrį į šalies verslą skatina ir dabartinės valdžios absoliutus neveiksmingumas. Anot jo, normalioje valstybėje verslas ir valdžia pasidalija darbus.

"Pramonė dabar plėtojasi, vadinasi verslas atlieka savo namų darbus. O kylančias kliūtis verslui turėtų padėti įveikti valdžia. Kreditavimas yra viena tų kliūčių. Tuo metu nei ankstesni, nei dabartiniai Lietuvos banko vadovai, nei kitos valdžios institucijos namų darbų neatlieka. Premjeras vieną kartą susitiko SEB banko prezidente, bet tai ir viskas - paskolų dėl to nepagausėjo, verslo kreditavimas toliau mažėja. Ir kol verslas bus vienišas, tol būsime atsilikusi Europos Sąjungos valstybė", - tvirtino S.Besagirskas.

Į LŽ klausimą, kaip valdžia galėtų tarpininkauti tarp verslo įmonių ir bankų, LPK atstovas nurodė pavyzdžius kitų ES valstybių, kurių vadovai priverčia bankus skolinti verslui. "Antai Italijoje užsienio bankai tiesiog prispaudžiami kvazilegaliais būdais paskolinti verslui, kai jam to reikia. Iš to laimi ir patys bankai", - komentavo S.Besagirskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"