TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

El. paštas: patogu, bet pavojinga

2014 07 03 6:00
Elektroniniu paštu atsiųsto pranešimo galima ir "negauti". Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Paslaugų sutarties eilutė, kurioje klientas įrašo savo elektroninio pašto adresą, ne tik reiškia patogumą, bet ir slepia grėsmę ateityje patirti nemenkų finansinių nuostolių.

LŽ jau aprašė atvejį, kai buvusios studentės tėvai gavo laišką apie universitetui negrąžintas knygas, už kurias per penketą metų buvo priskaičiuota apie 1300 litų delspinigių (2014 m. birželio 13 d.). Tačiau būna ir neką smagesnių istorijų, kai tik po kelių mėnesių ar dar ilgesnio laikotarpio paštu atsiunčiama pranešimų su priskaičiuotomis kelių dešimčių litų delspinigių sumomis ir perspėjimais, kad neįvykdžius įsipareigojimų per mėnesį ar 10 dienų skola bus išieškota priverstinai, mat klientas esą nereagavęs į elektroniniu paštu siuntinėtus priminimus.

Be įsipareigojimų

Jau įprasta, kad pasirašydamas kone kiekvieną sutartį su institucija ar paslaugų teikėju, žmogus, besinaudojantis internetu, nurodo ir savo elektroninio pašto adresą. Bėda yra ta, kad dažnas naudojasi keliomis ar net keliolika elektroninio pašto dėžučių, kurias susikuria galbūt konkretiems tikslams. Nurodžius vieną iš tokių siauros paskirties dėžučių paslaugų sutartyje, kyla pavojus ją užmiršti. Kai kurios dėžutės ilgainiui taip ir lieka neprisimintos, nors į jas galbūt atsiunčiama ir jų naudotojui gyvenime svarbios informacijos: priminimai apie laiku neįvykdytus įsipareigojimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimai apie nevisiškai teisingai užpildytas pajamų ir turto deklaracijas ir pan. Kai toks pranešimas nepasiekia paprastu paštu, galima reikšti pretenzijų Lietuvos paštui, tačiau dėl pranešimų elektroniniu paštu niekam nepasiskųsi.

„Elektroninis paštas kaip paslauga niekuo neįsipareigoja. Tai tiesiog patogi nekainuojanti bendravimo priemonė. Mokamas elektroninis paštas gali pasiūlyti papildomų galimybių, kurių galima reikalauti. Pavyzdžiui, galima užsakyti informaciją, ar buvo siųstas koks nors laiškas, kada, ar buvo atmestas ir pan. Tačiau net šiuo požiūriu paslaugų teikėjas nėra įsipareigojęs teikti informacijos daugiau, negu jos turi“, – LŽ aiškino UAB „Progresyvūs sprendimai“, administruojančios ir elektroninio pašto paslaugą, vadovas Andrius Mikalauskas.

Tai mažai rūpi paslaugų teikėjams. Dauguma jų yra susikūrę savą klientų informavimo apie naujas paslaugas ir įsipareigojimus tvarką. Pavyzdžiui, UAB „Omnitel“ atstovė ryšiams su visuomene vadovė Daiva Selickaitė LŽ papasakojo, kad ši mobiliojo ryšio paslaugas teikianti bendrovė apie privalomus mokėjimus klientams primena likus 3–4 dienoms iki mokėjimo termino pabaigos SMS žinute arba elektroniniu laišku. Neapmokėjus sąskaitos, prieš 10 dienų elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis arba automatiniu skambintuvu (IVR) klientai informuojami apie mokamų paslaugų teikimo apribojimą. Praėjus 7 dienoms po mokamų paslaugų apribojimo, siunčiamas elektroninis arba popierinis laiškas apie artėjantį paslaugų "išjungimą". Paslaugos paliaujamos teikti praėjus 30 dienų nuo laiško išsiuntimo, o paskui dar kartą informuojama likus 10 dienų iki paslaugų nutraukimo. Mobiliojo ryšio paslaugos nustojamos teikti po beveik dviejų mėnesių - 55-60 dienų nuo pirmosios vėlavimo apmokėti sąskaitą dienos.

Panašią tvarką yra nustatę ir kiti mobiliojo ryšio operatoriai bei kitokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, gyvybės draudimo bendrovės, bankai.

Vilija Gražulytė: „Klostosi bloga praktika, kad dauguma institucijų perspėjimus apie skolas, baudas, klaidas pirmiausia siuntinėja elektroniniu paštu."/Nuotrauka iš asmeninio albumo

Laiškas – prabanga

Gali atsitikti ir taip, kad mobilusis telefonas, kuriam paslaugos apribotos, yra išjungtas, o elektroninio pašto dėžute dėl įvairių priežasčių nesinaudojama. Tokiu atveju paskutinė perspėjimo priemonė lieka popierinis laiškas, o jo gali tekti palaukti ilgėliau. Kaip LŽ jau rašė, kartais toks laiškas atsiunčiamas ir po metų ar kelių, ir tada jau lieka tik vykdyti prievolę arba pradėti brangiai kainuojančias teisybės paieškas. Tai dažniausiai nebūna pigu. Pavyzdžiui, kreditorius gali būti nusistatęs 15–20 litų mokestį už priminimo laiško siuntimą, nors menama skola galbūt sudaro vos keliasdešimt centų. Kai reikalo imasi skolų išieškojimo bendrovė, už korespondencijos siuntimą tenka mokėti dar brangiau.

Pasak A. Mikalausko, gali būti įvairių priežasčių, dėl kurių asmuo kuriuo nors elektroninio pašto adresu nesinaudoja, tačiau dažniausiai dėl to, kad užmiršta prisijungimo slaptažodį arba pakeičia darbo vietą. Pastaruoju atveju, anot bendrovės vadovo, darbdavys buvusio darbuotojo pašto dėžutę turėtų panaikinti. Tačiau tai nėra prievolė, todėl darbdavys ar dėl „apsileidimo“, ar brangindamas pašto dėžutėje sukauptą informaciją gali jos ir nepanaikinti. Tada į ją ir siunčiami buvusiam darbuotojui galbūt labai svarbūs pranešimai, kurių jis negali matyti. Tik tuo atveju, kai elektroninio pašto dėžutė panaikinta, siuntėjas sulaukia pranešimo, kad laiškas adresato nepasiekė. Tik sulaukęs tokio pranešimo siuntėjas laišką siunčia paprastu paštu.

Išbarstyta pareiga

„Klostosi bloga praktika, kad dauguma institucijų perspėjimus apie skolas, baudas, klaidas pirmiausia siuntinėja elektroniniu paštu. Bet juk žmogus gali atostogauti, netyčia ištrinti laišką su kitomis elektroninėmis šiukšlėmis, moderniai vadinamomis spamais, gali užmiršti slaptažodį – yra daugybė priežasčių, dėl kurių žmogus nustoja naudotis viena ar kita pašto dėžute arba pranešimo nepastebi“, – LŽ kalbėjo Vilija Gražulytė, advokatų kontoros savininkė.

Todėl, jos nuomone, elektroniniai pranešimai nėra patikima priemonė klientui priiminti įsipareigojimus arba pranešti apie gresiančias pasekmes tų įsipareigojimų neįvykdžius, juolab kad tai ateityje gali klientui brangiai kainuoti.

„Tinkamas pranešimas yra tik pasirašytinas, kai žmogui panašiais atvejais įteikiamas registruotas laiškas“, – sakė teisininkė. Pasak jos, jei skaičiuojamos netesybos, žmogus gali jas ginčyti argumentuodamas, kad pranešimų nėra gavęs. Pirmiausia pretenzijas jis privalo pateikti paslaugų teikėjui ir pareikalauti atsakymo raštu. Jei kreditorius atsisako tenkinti pretenziją, lieka tik galimybė savo teisumą ginti teisme, tačiau bylą galima ir pralaimėti. „Teisininkų paslaugos nėra pigios, todėl manyčiau, kad jei reikalaujama suma nėra palyginti didelė, siekianti kelias dešimtis litų, verčiau ją sumokėti, nes bylinėtis bus brangiau. Negali žinoti, gal kai kurios paslaugų įmonės tuo ir naudojasi“, – svarstė advokatė.

Jos nuomone, technologijos šiuo atveju yra pažengusios gerokai toliau už įstatymus, ir tokia padėtis skubiai taisytina, nes asmuo, gavęs grasinantį paslaugų teikėjo pranešimą, yra silpnesnioji ginčo šalis, ir jį teismas privalo ginti.

Pasak V. Gražulytės, dabar kreditorių pareiga savo klientus informuoti apie nevykdomas sutarčių sąlygas yra reglamentuota kai kuriuose konkrečias veiklos sritis reglamentuojančiuose teisės aktuose, taigi išsibarsčiusi įstatymų raizgalynėje, ir seniai laikas tokią padėtį pakeisti atskiru įstatymu. „Visa mūsų teisinė sistema turėtų tarnauti žmogui, tačiau iš tikrųjų tarnauja daugiausia institucijoms“, – konstatavo advokatė. Jos nuomone, pagrindinis teisėtas paslaugų teikėjo pranešimo apie įsipareigojimų nevykdymą būdas turėtų būti registruotas laiškas, įteiktas pasirašytinai.

Geriau nepasitikėti

„Aš irgi nesu patenkintas sprendimais, kurie palikti vien elektroninei erdvei. Jeigu pranešama apie įsipareigojimus, tai, manau, per sutartą laiką nesulaukus kliento reakcijos, reikėtų jam siųsti pranešimą paprastu paštu, tačiau dabar yra kaip yra“, – atitarė ir elektroninio pašto paslaugą teikiančių „Progresyvių sprendimų“ vadovas A. Mikalauskas.

Pasak jo, elektroninio pašto paslauga tobulėja, bet dar nėra tokia tobula, kad vertėtų jai patikėti piniginius reikalus.

A. Mikalauskas, be kito, pažymi, jog tie, kurie domisi šia paslauga, gali rasti būdų, kaip išvengti minėtų nemalonių netikėtumų. Pavyzdžiui, kai kurie elektroninio pašto paslaugų teikėjai siūlo elektroninių laiškų peradresavimo paslaugą, kai į vieną pašto dėžutę gautas laiškas savaime persiunčiamas jos naudotojo nurodytu kitu adresu. Tačiau geriausia, jo nuomone, neapsikrauti gausybe pašto dėžučių ir juolab slaptažodžių, kuriuos labai greitai galima užmiršti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"