TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektrą gauna niekam nepriklausančiais tinklais

2015 12 09 6:00
Dalį elektros tinklo ir vartotojus, gyvenančius už sodininkų bendrijų ribų, bet gaunančius elektrą per bendrijų pastotes, energetikai ir valdininkai tiesiog pamiršo, pametė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dalis Lietuvos elektros energijos vartotojų nė nežino, kad gyvena „niekieno zonose“ ir elektrą gauna niekam nepriklausančiais tinklais, nors kaip visi moka už ją visą kainą. Tai gali nerūpėti tik tol, kol neužklumpa bėda. O tada neverta tikėtis sulaukti pagalbos nei iš valstybės valdomos įmonės energetikų, nei iš ministerijos valdininkų – nebent atsirašinėjimų.

Tokią realybę teko suvokti prie pat Vilniaus administracinės ribos esančio Stirnių kaimo gyventojams. Miškingoje teritorijoje nuošaliai nuo gyvenvietės įsikūrusios kelios sodybos. Pastaruosius trejus metus jų šeimininkai, kreipęsi į valstybės valdomą elektros skirstymo AB LESTO kaskart, kai dėl avarijų prireikia remontuoti tinklą, sulaukia iš šios bendrovės Vilniaus regiono skyriaus atsakymo: „Kadangi ši linija nėra LESTO nuosavybė, mes negalime vykdyti jokių remonto darbų, šis turtas tapo bešeimininkis.“

O kaip ir kas tą turtą gali perduoti LESTO žinion? Aiškinama, kad reikia arba pirmiausia jį išpirkti iš savininko, jeigu pavyks šį nustatyti ir rasti, arba patiems gyventojams greta senosios nutiesti naują orinę elektros liniją ar kabelį nuo artimiausios pastotės. Štai tada jų sukurtą turtą jau galėtų perimti LESTO.

Sodybos nenukrito iš dangaus

Dabartiniai „bešeimininkiai“ tinklai iš dangaus nenukrito. Tolimiausia sodyba, į kurią šia linija teka elektra, ten buvo jau prieš 40 metų ir tamsoje neskendėjo. Kiek vėliau greta įsikūrė kitos sodybos. Jos irgi buvo legaliai prijungtos prie elektros tinklo.

Taigi šiomis elektros linijomis jau ne vieną dešimtmetį tekėjo elektra į sodybas, kai 2011-ųjų sausio 1 dieną, sujungus buvusias AB RST ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, atsirado nauja AB LESTO. Tos pačios senų stulpų elektros linijos ten buvo ir 2011–2013 metais, kai LESTO išpirko tinklus iš beveik visų sodininkų bendrijų. Mat viena didelė sodų bendrija sovietų laikais buvo įkurta greta šio kaimo ir išsiplėtė, o senos sodybos liko lyg ir anapus sodų masyvų. Nuo sodų bendrijų elektros tinklų – sodininkų nuosavybės – daug kur Lietuvoje per du nepriklausomybės dešimtmečius tapo priklausomos jų kaimynystėje atsidūrusios senos ir įsikūrusios naujos sodybos.

Skirstymo bendrovė LESTO, perėmusi sodininkų elektros tinklus, sutvarkė sodų bendrijos teritorijoje esantį elektros ūkį. Tačiau kelios sodybos liko „už tvoros“. Mat naujajame Energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose, kuriais LESTO buvo nurodyta išpirkti elektros ūkį iš sodų bendrijų, nenustatyta, kaip elgtis, kai elektros linijos nutįsta tolyn nuo sodų bendrijų masyvų. Greičiausiai valdininkai, rengę sodininkų tinklo perėmimo projektus, nė nesidomėjo gretimomis sodybomis.

Taigi dabar jų gyventojai ir toliau gauna elektrą per sodų bendrijos teritorijoje esančią pastotę, ta pačia senąja linija, ir toliau už elektrą moka kaip mokėję pagal individualių skaitiklių rodmenis visą Kainų komisijos nustatytą tarifą, tačiau į kitas skirstymo tinklą eksploatuojančių energetikų paslaugas šie klientai, regis, negali pretenduoti, nes jų elektros linijos neįtrauktos į bendrovės LESTO balansą, tad įmonei nėra reikalo tvarkyti svetimo turto. Kalbėdami neoficialiai LESTO atstovai pripažįsta, kad tokių „uodegų“ pamesta ne viena.

Ima visą tarifą už elektrą

Paprašyti atnaujinti elektros tiekimą dėl gedimo linijoje arba pakeisti sutrešusius stulpus ir laidus, energetikai atkerta žmonėms: jūsų nėra.

Ar verta jiems priminti, kad šie gyventojai moka už elektrą pagal LESTO įrengtus skaitiklius tokiu pat tarifu kaip ir visi buitiniai vartotojai, taigi atlygina ir už turto – elektros tinklų – remontą, priežiūrą bei nusidėvėjimą? O gal energetikai grąžins jiems permokėtus pinigus?

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) LŽ informavo, kad šiemet buitiniai vartotojai pagal standartinį tarifą už elektros energiją turi mokėti po 12,9 cento už kilovatvalandę, kitąmet – po 12,4 cento. VKEKK Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė teigė, jog elektros tinklų eksploatavimo – remonto, priežiūros ir nusidėvėjimo – sąnaudos sudaro 41 proc. elektros energijos tarifo, nustatyto 2016 metams. O buitiniams vartotojams nustatytoje kainoje ši dalis kitąmet sieks 28 procentus.

Vadinasi, už elektros linijų, kurių nėra LESTO turto balanse, eksploatavimą „už tvoros“ likę ir prie „niekieno tinklų“ prijungti vartotojai kitais metais kas mėnesį permokės maždaug po 3,5 cento už kiekvieną kilovatvalandę. Pavyzdžiui, vieno būsto savininkas, per mėnesį suvartojantis bent 600 kWh elektros energijos, turės sumokėti ne mažiau kaip po 21 eurą daugiau, arba kone 250 eurų per metus. Apie 20 eurų kas mėnesį jis permoka ir šiemet, kai elektra brangesnė, tačiau mažesnė dalis tenka tinklo priežiūrai. Jeigu ši dalis tinklo po perėmimo iš sodų bendrijos tapo „niekieno“ maždaug prieš trejus metus, per tą laiką toks nežinia kam ir už ką mokėjęs gyventojas iki šių Kalėdų kišenėje galėjo būti sutaupęs 700–800 eurų.

Būtų logiška, jei sodybų savininkai, gaunantys elektros energiją LESTO nepriklausančiomis linijomis, remontuotų jas savo lėšomis, o už elektrą mokėtų bent 28 proc. mažiau. Tačiau Kainų komisija, nustatanti elektros energijos tarifus, tokios išimties nenumato. Mat ši institucija, kaip aiškino A. Griškonytė, „neturi duomenų apie vartotojus, kurių elektros tinklai nėra AB LESTO turto dalis“. O kai „neturi duomenų“, nėra ir galimybių išskirti šiuos vartotojus iš visumos bei nustatyti jiems atskirą elektros tarifą.

Kažin kodėl komisijai apie tokius „bešeimininkius“ energetikai nepraneša. Bet dabar duomenų jau yra – pranešė „Lietuvos žinios“.

Ne energetikų, ne ministerijos, o savivaldos rūpestis

Kainų komisijos atstovės teigimu, sodininkų bendrijų elektros ūkis buvo išpirktas Lietuvos energetikos ministro 2009 metų gruodžio 9 dienos įsakymu, tačiau nei jame, nei 2010-ųjų kovo 30 dieną patvirtintose sąlygose iš tiesų neužsimenama apie vartotojus, esančius už bendrijų ribų, bet gaunančius elektros energiją per jų pastotes. Taigi Energetikos ministerija juos ir dalį elektros tinklo tiesiog pamiršo. Ir greičiausiai ne vien Stirniuose.

A. Griškonytės manymu, dabar šiems vartotojams reikėtų kreiptis į AB LESTO dėl jų turimų elektros tinklų išpirkimo ir įtraukimo į skirstomųjų tinklų turto balansą. Bet toks pasiūlymas gyventojus menkai guodžia, nes jie patys tų tinklų neturi, o jokiuose teisės aktuose bendrovei LESTO nenustatyta pareiga šiuos tinklus perimti, juo labiau – išpirkti, juk jų savininko nėra.

Valstybinės energetikos inspekcijos vyriausioji specialistė Milda Levandraitytė pasiūlė kitą sprendimą: jeigu Lietuvos teisės aktuose nenurodyta, kuri institucija privalo perimti atitinkamus specialiosios paskirties objektus, juos į apskaitą turi įtraukti ta valstybės ar savivaldybės institucija, kurios reguliavimo sričiai priklauso atitinkamų specialiosios paskirties objektų valdymas, kontrolė ar disponavimas jais. Anot specialistės, tokiais atvejais gyventojams, kurių sodybos prijungtos prie „niekieno“ elektros linijos, dėl visų rūpesčių reikėtų kreiptis į rajono savivaldybę. „Valstybės ar savivaldybės institucija, įtraukusi specialiosios paskirties objektą į apskaitą, turi teisę sudaryti atitinkamas sutartis su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis dėl specialiosios paskirties objekto priežiūros, saugojimo ir naudojimo. Valstybės institucija, įtraukusi specialiosios paskirties objektą į apskaitą, apmoka šio objekto priežiūros, saugojimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų“, – komentavo Valstybinės energetikos inspekcijos atstovė.

Energetikos ministerijos komentaras „Lietuvos žinioms“ buvo rengiamas ne vieną dieną. Pacituota: „Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, apskaitos dokumentuose neapskaityti elektros tinklai laikomi specialiosios paskirties objektais. Specialiosios paskirties objektus į apskaitą įtraukia valstybės ar savivaldybės institucija, kurią tai padaryti įpareigoja Lietuvos Respublikos teisės aktai.“ Ir t. t.

Dar patariama, kad „pirmiausia reikėtų spręsti klausimą dėl niekam nepriklausančių ar savininko neturinčių elektros tinklų nuosavybės kažkam priskyrimo“, lyg tai būtų ne pačios ministerijos valdininkų, o gyventojų prerogatyva. Trumpai tariant, ministerija pasiuntė žmones į Trakų rajono savivaldybės administraciją.

Energetikos ministerijos požiūriu, „pažymėtina, kad nurodyta problema, kai elektros tinklai nuosavybės teise niekam nepriklauso ar neturi šeimininko, yra pavieniai atvejai“.

Ar „pavieniai atvejai“ – kelios sodybos – nepakankama problema valdininkams rūpintis ir keisti teisės aktus? O kiek tada yra pakankama?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"