TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektra – Konstituciniame Teisme

2015 08 28 6:00
Pernai iš termofikacinėms elektrinėms nustatytos 700 GWh remtinos kvotos supirkta tik 470 GWh, o iš valstybei priklausančios Lietuvos elektrinės - beveik visas remtinas kiekis – 840 GWh iš 900 GWh. LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia pasiryžusi nuo 2016 metų naikinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio rinkimo ir šių lėšų perskirstymo tvarką, tačiau jai gali tekti atsakyti už anksčiau verslui užkrautą neproporcingai didelę VIAP mokesčio naštą.

Konstitucinį Teismą yra pasiekę net trijų Lietuvos teismų prašymai įvertinti Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų priimtus teisės aktus, kurie, verslo atstovų ir bylas nagrinėjančių teisėjų nuomone, sukūrė itin neskaidrią, konkurenciją laužančią ir galbūt Konstitucijos principus paminančią elektros energijos rinką.

Iki šių metų pabaigos KT žada įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo, nagrinėjančio bendrovės „Orlen Lietuva“ ieškinį dėl, bendrovės nuomone, 2013 metais neteisėtai užkrautos ir mokesčiams prilyginamos bei prieštaraujančios Konstitucijai ir įstatymams VIAP naštos šios įmonės termofikacinei elektrinei, kuri gamina elektrą įmonės poreikiams, pareiškimą.

KT šiuo metu taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo pareiškimą įvertinti, ar Vyriausybės nutarimai dėl VIAP atitinka Konstituciją ir įstatymus. Kol KT išnagrinės prašymą, teismas sustabdė administracinę bylą, kurioje bendrovės „Achema“, „Orlen Lietuva“ ir „Lifosa“ skundžia Kainų komisijos, Energetikos ministerijos ir energijos išteklių biržos „Batlpool“ sprendimus dėl VIAP lėšų ir kainų 2014 metams. Bendrovėms kelia abejonių, ar teisės aktai, nustatantys pareigą mokėti VIAP mokestį už savo reikmėms naudojamą nuosavose termofikacinėse jėgainėse pasigamintą elektros energiją, neprieštarauja Energetikos įstatymui bei Konstitucijai.

Be to, KT artimiausiu metu spręs, ar nagrinės birželio mėnesį Vilniaus apygardos teismo pateiktą prašymą dėl „Vilniaus energijos“ ieškinio prieš „Baltpool“ ir elektros energijos skirstytoją „Lesto“. Šią bylą nagrinėjančiam teismui kilo abejonių, ar Vyriausybės sprendimas nustatyti ne fiksuotą elektros energijos supirkimo kvotą iš kogeneracinių elektrinių, kaip anksčiau, o leisti šios energijos supirkėjui „Lesto“ pirkti mažesnį kiekį arba visai nepirkti elektros 2014 metais, yra teisėtas ir konstitucinis.

Jeigu KT įvertintų, kad Vyriausybės nustatyta VIAP lėšų rinkimo tvarka prieštaravo Konstitucijai ir įstatymams, VIAP mokestį permokėjusios ar nustatytos VIAP dalies negavusios bendrovės įgytų teisinį pagrindą reikalauti iš valstybės grąžinti permokėtas lėšas arba atlyginti patirtus milijoninius nuostolius.

Kad VIAP mokestį nustatantis teisinis reguliavimas diskriminuoja tam tikrus gamintojus, savo ataskaitoje yra nurodžiusi ir Valstybės kontrolė.

LŽ archyvo nuotrauka

Suabejojo mokesčio teisėtumu

Bendrovė „Orlen Lietuva“ prieš dvejus metus kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį (VAAT), prašydama panaikinti Kainų komisijos 2012 metų spalio 16 dienos nutarimą „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“. Pasigamintą elektros energiją „Orlen“ daugiausia vartojo savo ūkiniams poreikiams, o trūkstamą jos kiekį pirko iš nepriklausomų elektros tiekėjų. Bendrovė teismui nurodė, kad Kainų komisijos nutarimas pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, nes nustatyta mokėtina VIAP mokesčio suma už energiją, nupirktą iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų ir tiekiamą perdavimo tinklais, 2013 metais neteisėtai išaugo nuo 7,04 ct/kWh (be PVM) iki 9,377 ct/kWh (be PVM). Taip pat įmonė buvo įpareigota mokėti, jos nuomone, neteisėtą 3,119 ct/kWh (be PVM) VIAP mokestį už pačios pasigamintą ir savo ūkiniams poreikiams suvartotą elektros energiją.

Bendrovės „Orlen Lietuva“ teigimu, VIAP mokestis laikytinas Konstitucijos nustatytu mokesčiu, todėl esminiai jo elementai gali būti nustatomi tik įstatymu. O Kainų komisijos nutarimo punktai galbūt prieštarauja Konstitucijai bei konstituciniams teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principams, nes poįstatyminis aktas negali nustatyti naują, įstatymuose nenustatytą gamintojo VIAP mokestį, jo dydį ir mokėtojus.

Bendrovė mano, kad elektros energijos gamybos ir kitų veiklų rėmimas iš VIAP mokesčio surinktomis lėšomis yra valstybės pagalba, kuriai taikytini Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo reikalavimai ir kuriai taikomas bendras draudimo principas. Tai, kad tokia valstybės pagalba iki šiol nėra suderinta su Europos Komisija, ne kartą pažymėta ir Konkurencijos tarybos išvadose.

Daiva Pitrėnaitė, Konstitucinio Teismo Bendrojo skyriaus vyr. specialistė, „Lietuvos žinias“ informavo, kad šiuo metu konstitucinės justicijos byla pagal šį VAAT prašymą yra rengiama Konstitucinio Teismo posėdžiui. „Preliminariai šią konstitucinės justicijos bylą planuojama išnagrinėti šiais metais“, – teigė ji.

Įtaria diskriminaciją ir protegavimą

Kitoje byloje bendrovė „Vilniaus energija“ Vilniaus administraciniam teismui skundžia Vyriausybės patvirtiną tvarką, kai skirstymo operatoriui „Lesto“ leidžiama savo nuožiūra pirkti mažiau VIAP lėšomis remiamos elektros energijos iš termofikacinių elektrinių, nei paskiria Vyriausybė. Tokią tvarką šilumos ir elektros gamintoja vertina kaip diskriminacinę ir proteguojančią vieną rinkos dalyvį kitų rinkos dalyvių bei centralizuotos šilumos vartotojų sąskaita.

Bendrovė prašė pripažinti, kad „Lesto“, atsisakydama supirkti remtiną elektros energiją, o „Baltpool“ atsisakydama sumokėti VIAP lėšas, padarė žalą įmonei, ir dėl to ši prašo įpareigoti atsakovus kompensuoti patirtus nuostolius.

Sostinės šilumos gamintoja jau kelerius metus patiria nuostolių dėl to, kad visuomeninis tiekėjas „Lesto“ nesuperka viso Vyriausybės nustatyto remtinos elektros energijos kiekio.

2014 metais iš Vyriausybės nutarimu „Vilniaus energijai“ nustatyto 402,5 GWh VIAP lėšomis remtino elektros energijos kiekio „Lesto“ nesupirko 43 proc., arba 174,1 mln. GWh. Bendrovė dėl patirtų nuostolių kreipėsi į teismą su beveik 9,3 mln. eurų ieškiniu. Bylą nagrinėjantis VAT teisminį nagrinėjimą sustabdė ir dėl išaiškinimo kreipėsi į KT.

„Dėl ginčijamo teisinio reguliavimo ieškovas (UAB „Vilniaus energija“) veikia neskaidrioje rinkoje, kurioje nėra užtikrinama sąžininga konkurencija, tai yra vieniems ūkio subjektams (pavyzdžiui, AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvoje elektrinė) suteikiamos nepagrįstai ir nepateisinamai geros ūkininkavimo sąlygos, o kitiems ūkio subjektams (ieškovui (“Vilniaus energijai“ – aut.) ir visiems likusiems valstybės remiamiems gamintojams) nustatomas diskriminacinis teisinis reguliavimas, tokiu būdu poįstatyminių aktų lygmeniu įtvirtinant didžiulius konkurencijos sąlygų skirtumus tos pačios atitinkamos rinkos (elektros energijos gamybos) ūkio subjektams“, – konstatavo VAT.

LŽ jau rašė, kad 2014 metais iš visoms termofikacinėms elektrinėms Vyriausybės nustatytos 700 GWh VIAP kvotos „Lesto“ supirko tik 470 GWh, o iš valstybei priklausančios Lietuvos elektrinės (LE) „Litgrid“ supirko beveik visą remtiną kiekį – 840 GWh iš 900 GWh.

Be to, VAT sukėlė įtarimų tai, kad VIAP parama LE kas mėnesį išmokama nepriklausomai nuo to, ar ji gamino elektrą, kai privačioms jėgainėms mokama tik už pagamintą ir į tinklą patiektą elektrą. VAT prašė KT įvertinti, ar tokia tvarka neprieštarauja Konstitucijai, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos, teisinio tikrumo ir aiškumo principams, taip pat Šilumos ūkio įstatymui.

Kaip LŽ informavo KT atstovė D. Pitrėnaitė, VAT prašymo KT priėmimo klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu.

Jeigu KT nustatytų, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos įsigaliojusių Vyriausybės priimtų poįstatyminių teisės aktų reikalavimai prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, VAT turės nustatyti kompensaciją už „Vilniaus energijai“ padarytą žalą ir įpareigoti atsakovus padengti įmonės patirtus nuostolius.

Precedentas gali paskatinti dėl patirtų milijoninių nuostolių atlyginimo į teismus kreiptis ir kitas kogeneracines elektrines, kurioms Vyriausybė nuo 2014 metų skyrė VIAP lėšomis remiamos elektros gamybos kvotas, tačiau „Lesto“ iš jų supirko tik techninį minimumą.

Energetikos ministerija tvirtina, kad kvotos termofikacinėms elektrinėms nuo 2016 metų bus visiškai panaikintos.

Vidmantas Jankauskas: "Elektros energijos sektoriaus reguliavimo aplinka yra neskaidri ir neužtikrinanti sąžiningos konkurencijos."/Romo Jurgaičio nuotrauka

Prof. Vidmantas Jankauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikai:

„Pramonininkai ne kartą sakė, kad elektros energijos sektoriaus reguliavimo aplinka yra neskaidri ir neužtikrinanti sąžiningos konkurencijos. Stambios gamyklos „Achema“ ar „Orlen“ turi savo elektrines ir joms neteikiamos jokios valstybės remiamos kvotos ir elektros supirkimo garantijos, tačiau jos VIAP turi sumokėti ir už elektrą, kurią pačios pasigamina ir pačios suvartoja. Aišku, kad taip iškraipoma rinka ir žlugdoma sąžininga konkurencija. Šios ir kitos elektrą savo reikmėms gaminančios įmonės būtų laimingos, jeigu valstybė remtų visus elektros gamintojus arba paramos negautų nė vienas.

ES dokumentai aiškiai nustato, kad valstybės narės gali remti bendrą šilumos ir elektros gamybą. Taigi turėtų būti remiamos ir įmonės, pasistačiusios elektrines savo reikmėms. Lietuvoje buvo padaryta išimtis, kad paramą gaudavo tik tos šilumos ir elektros gamintojos, kurios šilumą tiekia į miestų centralizuotus tinklus.

Kita vertus, kad šilumą į tinklus tiekiančioms įmonėms Vyriausybė skiria VIAP lėšomis remiamą elektros gamybos kvotą, o vėliau nesuperka, yra valstybinio reguliavimo netvarka. Taip tiesiog galai nesueina. Juk pagal tas kvotas įmonės skaičiavo savo sąnaudas ir kainas.

Kainų komisija taip pat skaičiuoja, kokia pagal tam tikrą kvotą susidaro gamybos savikaina, kokia bus elektros kaina ir kiek pagal konkrečią gamybos kvotą reikia skirti VIAP pinigų. Paskui mums – visiems vartotojams – tas sąnaudas įskaičiuoja į VIAP tarifą. Kodėl vėliau „taupo“ nustatytą biudžetą ir „sutaupytus“ pinigus „grąžina“ po dvejų metų atitinkamai sumažintu VIAP tarifu, visiškai nesuprantama.

Bet, regis, nuo 2016 metų Energetikos ministerija iš viso naikina VIAP termofikacinėms elektrinėms. Taip žadėjo ministras. Bet nežinia, kuo viskas baigsis. Be VIAP termofikacinės elektrinės neišsilaikys – nei Vilniaus, nei Kauno, nei juo labiau Panevėžio. Nebent tęsis Kinijos krizė ir naftos kaina nukris iki 30 dolerių už barelį ir gamtinių dujų kaina pasidarys tikrai konkurencinga.“

SKAIČIAI IR FAKTAI

Prieš dvejus metus VIAP biudžetas siekė beveik 1 mlrd. litų, o VIAP tarifas, kurį papildomai už kiekvieną sudegintą elektros kilovatvalandę mokėjo visi vartotojai, – daugiau kaip 9 centus už kilovatvalandę (ct/kWh), be PVM.

Per pastaruosius dvejus metus VIAP biudžetas sumažėjo daugiau kaip 370 mln. litų, o VIAP tarifas – 3,7 ct/kWh, be PVM.

VIAP biudžetas ir kaina 2010–2015 metais

Rodiklis / Metai201020112012201320142015
VIAP biudžetas, mln. litų451,7620,2727,69923,302661,045552,727
VIAP tarifas, ct/kWh, be PVM4,736,017,049,377/3,119*7,141/3,268*5,671/3,262*

* gamintojams (termofikacinėms elektrinėms), vartojantiems pasigamintą elektros energiją savo reikmėms;

Šaltinis: Kainų komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"