TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektra: nevartoji, bet moki

2008 01 25 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Įprasta manyti, kad pirkdami sriubą mokame už jos kiekį. Tačiau šalies energetikos rinkoje galioja kitokia taisyklė: kaina priklauso ne tik nuo "sriubos" kiekio, bet ir nuo lėkštės dydžio.

Taip galima būtų apibūdinti elektros energijos dvinarius tarifus, kurie taikomi daugumai - antros ir trečios grupių - elektros vartotojų. Viena tarifo dalis yra kaina už suvartotą elektros kiekį, kita - už tai, kokią galią elektros energijos vartotojui leidžiama naudoti. Dėl šios tarifo dalies dauguma elektros energijos vartotojų priversti mokėti "tuščiai", nes bet kokia gamybos įmonė ar valstybės institucija, norėdama panaudoti visą leistiną galią, turėtų be paliovos dieną naktį, žiemą ir vasarą įjungti visus elektros energiją naudojančius įrenginius ir prietaisus. O nepertraukiamu ritmu visą parą dirbančių įmonių Lietuvoje tėra vienetai.

Tačiau tiek viena pamaina dirbančios įmonės ir įstaigos, pavyzdžiui, Seimo kanceliarija, mokyklos, poliklinikos, tiek keliomis pamainomis per parą dirbančios kai kurios gamybos įmonės, tarkim, "Stumbras" ar "Grigiškės", už leistiną galią moka vienodai, nors vieni jos neišnaudoja, kiti - išnaudoja.

"Prastūmė buldozeriu"

Taip yra dėl jau minėtos priežasties - elektros energijos antros ir trečios grupės vartotojams, t. y. verslui, taikomo dvinario tarifo, kuris, pasak kai kurių energetikos ekspertų, "buvo prastumtas buldozeriu". Iš to skirstomieji tinklai gauna viršpelnio.

Tuo metu, kai buvo sumanyta taikyti dvinarį tarifą, net nebuvo patvirtinta metodika, kaip jį apskaičiuoti. Ji atsirado tik jau įvedus tarifą.

Nuo 2004 metų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos

(35-10 kV) tinklų, paskelbė dvinarius elektros energijos tarifus: kainą už leistiną naudoti galią ir už sunaudotos elektros energijos kiekį.

Aiškinama, kad vartotojams, prisijungusiems prie vidutinės įtampos elektros tinklo, įvesti dvinarį tarifą buvo nuspręsta skatinant ekonominį efektyvumą, motyvuojant vartotojus atsisakyti perteklinės galios, siekiant optimalios ir efektyvios skirstomojo tinklo plėtros. Skelbta, jog tai neturi nieko bendra su gyventojais ar daugeliu smulkių įmonių, gaunančių elektros energiją iš žemos įtampos (iki 0,4 kV) tinklų.

Tačiau naivu būtų manyti, kad šito nejaučia kiekvienas gyventojas: pramonės sukurti produktai, kuriems pagaminti naudojama elektra, kainuoja daugiau nei turėtų, jeigu gamybos įmonės nebūtų priverstos mokėti ir už tą rezervuotą elektros energiją, kurios jos nevartoja.

Įmonės nukenčia

Algirdas Jaruševičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, aiškina, kad įvedus dvinarį tarifą elektros energija nebuitiniams vartotojams pabrango ir tokiu būdu Lietuvoje pagamintiems produktams tapo sunkiau konkuruoti vidaus ir tarptautinėse rinkose su kitų šalių produkcija. Kaip žinoma, brangstant elektros energijai kyla ir kiekvieno produkto ar paslaugos, kuriems sukurti naudojama elektra, kainos, o kai kuriose įmonėse elektros energijos kaina sudaro 30-40 proc. visų jų sąnaudų.

Pasak A.Jaruševičiaus, labiausiai dėl leistinos galios, už kurią vartotojai privalo mokėti skirstomiesiems tinklams, apmokestinimo nukenčia sezoninės įmonės. "Žemės ūkio bendrovių elektros poreikis kinta sezoniškai: darbymečiu - vasarą ir rudenį - įmonė gali panaudoti beveik 100 proc. leistinos galios, o kitu metu - perpus ar trigubai mažiau. Tačiau už galią ji turi mokėti tiek, kiek ir aktyviuoju metu, nes galimybės keisti leistiną galią nėra - laikinai jos atsisakyti neįmanoma. Įmonėms net nebuvo suteiktas prisitaikymo laikotarpis", - primena pašnekovas.

Skirstomieji tinklai reikalauja, kad įmonės, nenorinčios nepagrįstai ir brangiai mokėti už leistiną galią, dalies jos atsisakytų. Tačiau kai kurioms tai gali būti nuostolinga: perteklinės galios atsisakiusi įmonė, norėdama vėliau ją susigrąžinti (pavyzdžiui, planuodama didinti gamybos apimtį), privalės vėl pirkti leistiną naudoti galią ir mokėti didelius pinigus.

Suprantama, elektros energijos skirstymo įmonėms kainuoja energetikos objektų priežiūra, bet, specialistų skaičiavimais, - ne daugiau kaip 15 proc. galios mokesčio, kurį vartotojas moka už leistiną galią. Be to, tapdama elektros energijos vartotoja kiekviena įmonė nusiperka prašomą galią už didelius pinigus - po 168 litus už kiekvieną kW.

Viršija ribas

Energetikų teigimu, tik dirbant trimis pamainomis, 100 proc. apkrovimu, įmanoma įsitekti į Kainų komisijos patvirtintą viršutinę ribą, tačiau dauguma šalies pramonės, komercinių ir kitų įmonių dirba viena pamaina. Tai reiškia, kad už kiekvieną kilovatvalandę vartotojai sumoka daugiau, nei leidžia viršutinė riba, nes jie neturi galimybės pasinaudoti pigesniu nakties, išeiginių ir šventinių dienų tarifu.

Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje teigiama: "Visuomeninės elektros energijos kainos diferencijavimas pagal tarifų rūšis turi remtis pajamų lygio nepasikeitimu, esant įvairiems diferencijavimo variantams, jei nevykdomos papildomos priemonės apkrovimui reguliuoti." Remiantis tuo ir atsižvelgiant į tai, jog skirstomieji tinklai su perdavimo tinklo operatoriumi atsiskaito už elektros energijos dedamąją už faktinę maksimalią jų poreikio valandinę galią per mėnesį ir už nediferencijuotą elektros energijos dedamąją, specialistų vertinimu, Kainų komisija turėtų nustatyti, kad antros ir trečios grupės vartotojai skirstomiesiems tinklams mokėtų už elektros energijos galios dedamąją pagal faktinę maksimalią jų poreikio valandinę galią per mėnesį, o už elektros energijos dedamąją būtų mokama pagal laiko zonų ir intervalų minimalių, vidutinių bei maksimalių apkrovimų pakoreguotus tarifus taip, kad antros ir trečios grupės vartotojai, dirbdami viena pamaina, nepažeistų pajamų lygio nepasikeitimo principo.

Skaičiai

Kai kurių energetikos specialistų skaičiavimu, viena pamaina dirbančiam elektros vartotojui, prijungtam prie 10 kilovatų tinklo, kilovatvalandė, atsižvelgiant į planą, kainuoja 2,5; 3,5 ar 5 centais brangiau nei yra viršutinė tarifo riba - t. y. ne nustatytus 21,13 cento, o 22-27 centus. Vartotojas, prijungtas prie 0,4 kilovato tinklo, už kiekvieną kilovatvalandę permoka permoka 5; 10,5 ar 15 centų (priklauso nuo pasirinkto plano), t. y. moka ne 30,03 cento, o 36-52 centus už kilovatvalandę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"