TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektra pigesnė - šiluma brangesnė

2013 10 23 6:00
„Vilniaus energijos“ teigimu, sumažinta ar nutraukta VIAP apimtis sostinės trečiajai termofikacinei elektrinei vilniečiams kitąmet didintų šilumos kainą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Energetikos ministerijos (EM) užmojai mažinti remiamos elektros gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms brangintų šilumą didžiųjų miestų gyventojams.

Vyriausybė turės patvirtinti Energetikos ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikėjų ir šių paslaugų teikimo apimties 2014 metais. Numatoma, kad iš VIAP biudžeto remtinos elektros gamybos apimtis termofikaciniu režimu veikiančiose kombinuotojo elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse kitąmet mažėtų 100 gigavatvalandžių (GWh) - nuo 800 GWh iki 700 GWh.

Vyriausybė kasmet patvirtina termofikacinių elektrinių elektros gamybos kvotą, už kurią gamintojoms kompensuojama iš VIAP biudžeto.

Brangtų šiluma

Kai kurioms jėgainėms remtinos gamybos apimtis turėtų sumažėti gana daug, pavyzdžiui, „Vilniaus energijos“ 3-iajai termofikacinei elektrinei – 22,3 GWh (nuo 387,53 GWh iki 365,23 GWh), Kauno termofikacinei elektrinei (KTE) - 62,25 (nuo 257,68 GWh iki 195,43 GWh).

„Vilniaus energija“ perspėjo, kad sumažinta ar panaikinta VIAP kvota Vilniaus 3-iajai termofikacinei elektrinei vilniečiams didintų šilumos kainą. „Šildymo sezono metu Vilniaus ir Kauno elektrinės elektrą gamina efektyviausiai iš visų didžiųjų gamintojų Lietuvoje. Motyvas, kodėl Vilniuje efektyvi elektros gamyba šaltuoju metų laiku turėtų būti stabdoma, yra nesuprantamas. Toks žingsnis neabejotinai lemtų didesnį šilumos tarifą vilniečiams. Tikslus pabrangimas paaiškėtų po detalių skaičiavimų“, - sakė „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas. Jo teigimu, sustabdžius 3-iosios termofikacinės elektrinės veiklą, šilumos gamyba sostinėje būtų perkelta į ne tokius efektyvius ir brangesnius gamybos įrenginius. Išaugusios gamybos sąnaudos, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, būtų įskaičiuotos į šilumos kainą.

„Sumažinus superkamos elektros energijos kvotą KTE, šilumos gamybos sąnaudos tikrai padidės, tačiau ar padidės pati šilumos kaina, paaiškės tik 2014 metų liepą, kai Kainų komisija perskaičiuos šilumos kainas. Iki tol bus taikoma šiuo metu nustatyta kaina – 17,27 ct/kWh“, - LŽ teigė KTE direktorius plėtrai Jurijus Junevičius. KTE šiuo metu vykdo perėjimo prie biokuro projektą ir laukia Vyriausybės apsisprendimo dėl naujos biokuro projektų rėmimo tvarkos.

Iki šios vasaros biokuro gamintojai, įrengiantys kogeneracinius įrenginius, kuriais gaminama ir šiluma, ir elektra, buvo remiami organizuojant elektros kvotų aukcionus. „KTE iniciatyva buvo paskelbtas aukcionas, tačiau jis nutrauktas per vidurį. Nauja biokuro projektų rėmimo tvarka nenustatyta, nors kalbama, kad tai galėtų būti tiesioginė parama ES lėšomis“, - teigė J.Junevičius. Pasak jo, KTE įrengus biokuro katilus, šiluma pigtų iki 10-14 centų už kilovatvalandę.

V.Jankauskas: „Principas remti termofikaciją yra teisingas. Tai numato ir ES direktyvos.“ /Romo Jurgaičio nuotrauka

Neapgalvotas planas

Prof. Vidmantas Jankauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas, stebisi, kad ketinama mažinti remtinos elektros gamybą termofikacinėse elektrinėse. Jis priminė, kad rugsėjo mėnesio pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) LPK nariams pristatė pirminį VIAP biudžetą. „Mes supratome, kad bus mažinama tik elektros gamyba Lietuvos elektrinėje, ir tokį žingsnį sveikinome. Bet jeigu dabar pradėsime mažinti remtinos elektros gamybą Vilniaus ir Kauno termofikacinėse elektrinėse, nežinia, koks bus rezultatas. Jeigu iš jų elektra nebus perkama, bendrovėms reikės prekiauti biržoje ir jos turės didžiulių nuostolių“, - komentavo V.Jankauskas.

Jis priminė, kad termofikacinėse jėgainėse gaminama ir šiluma, ir elektra, todėl tokių jėgainių veikla gerokai efektyvesnė, o šilumos gamyba pigesnė. „Šiose jėgainėse elektros gamybos metu susidaranti šiluma neišmetama į marias kaip Elektrėnuose, o tiekiama į šilumos tinklus“, - pabrėžė V.Jankauskas. Tačiau dėl elektrai gaminti naudojamų brangių gamtinių dujų pagaminama elektra šiuo metu yra brangesnė nei rinkoje. Kad jėgainės ją be nuostolių parduotų, valstybė kompensuoja skirtumą tarp savikainos ir rinkos kainos iš visų elektros energijos vartotojų surenkamo VIAP biudžeto lėšomis.

„Pats principas remti termofikaciją yra teisingas. Tai numato ir ES direktyvos. Tik kraštutiniais atvejais galima to nedaryti. Jeigu Vilnius, Kaunas galėtų nekūrenti dujomis savo termofikacinių elektrinių, o pereiti prie kito kuro, tada gal ir neapsimokėtų jų remti. Bet dar labai negreitai turėsime Vilniuje ir Kaune tokias sąlygas“, - sakė V.Jankauskas.

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius rugsėjo pabaigoje prognozavo, kad elektros kaina 2014 metais galėtų sumažėti 2,5-3 ct/kWh ir tai lemtų sumažintas VIAP mokestis. Premjeras tuomet teigė, kad VIAP mokestis labiausiai mažėtų, nes Lietuvos elektrinei būtų nustatyta minimali elektros energijos gamybos kvota, kuri reikalinga rezervui užtikrinti ir sistemos stabilumui palaikyti, - apie 700 arba 210 GWh mažiau nei šiemet. Pernai iš beveik 1 mlrd. litų VIAP biudžeto daugiau kaip pusė teko Lietuvos elektrinei.

Panevėžys susitvarkytų

Pagal EM parengtą Vyriausybės nutarimą Panevėžio termofikacinės elektrinės iš VIAP lėšų remtinos elektros energijos gamyba mažėtų 5,67 GWh (nuo 71,32 GWh iki 65,65 GWh). AB „Panevėžio energija“ technikos direktorius, einantis generalinio direktoriaus pareigas, Petras Diksa LŽ teigė dar nesąs tikras, kad kitąmet Panevėžio termofikacinei elektrinei iš VIAP biudžeto remiamos elektros energijos gamybos kvota mažės būtent tiek. „Kiek žinau, klausimas dar nagrinėjamas, gali būti ir kitoks sprendimas“, - sakė jis.

Net jei remiamos elektros energijos gamybos kvota būtų sumažinta, P.Diksos teigimu, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Panevėžio gyventojams nedidėtų. „Pagal projektą mums kvota nedaug mažėtų. O šilumos kaina nedidėtų, nes mes diegiame kitas priemones, kurios mažina šilumos savikainą: didiname biokuro, atliekinės šilumos panaudojimą, mažiname šilumos nuostolius. Todėl tiek, kiek remtinos elektros gamybos kvota sumažėtų, kompensuotume iš efektyvesnės šilumos gamybos, įtakos kainai tai neturėtų“, - teigė P.Diksa.

Vis dėlto jis pripažino, kad visai atsisakyti VIAP lėšų „Panevėžio energija“ nenorėtų. „O kodėl mes turėtume atsisakyti?“ - klausė jis.

Kainų komisija kitų metų VIAP biudžetą planavo patvirtinti iki spalio 15 dienos, o galutinius tarifus buitiniams vartotojams – iki lapkričio 31 dienos. Tačiau VKEKK Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius LŽ teigė, kad laukiama Vyriausybės sprendimo dėl konkrečių VIAP paslaugų teikimo apimties 2014 metais. „Komisija sprendimą dėl VIAP biudžeto ir atitinkamai VIAP kainos priims, Vyriausybei nustačius VIAP paslaugų apimtį“, - LŽ teigė R.Pocius.

Skatins pereiti prie biokuro

Į LŽ klausimus atsakė Daiva Rimašauskaitė, energetikos ministro vyriausioji patarėja:

- Kodėl numatoma 2014 metais 100 GWh mažinti per VIAP remiamos elektros energijos gamybą termofikacinėse elektrinėse ir kokiais kriterijais vadovaujantis nustatytos mažesnės kvotos konkrečioms elektrinėms?

- Kvotos termofikacinėms elektrinėms mažinamos remiantis Europos Komisijos nuomone, kad būtina atsisakyti žalingo skatinimo iškastinį kurą naudojančioms elektrinėms. Taip pat kvota mažinama, siekiant mažinti finansinę naštą elektros energijos vartotojams, nes mažėjant kvotai reikia mažiau VIAP lėšų, ir tai sukuria prielaidas mažinti elektros tarifus. Trečia, Vyriausybė siekia paskatinti šilumos gamintojus pereiti prie vietinio kuro (biokuro) naudojimo, todėl didinama parama tik atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms kogeneracinėms elektrinėms.

Pirmiausia yra patvirtinama bendra elektros energijos gamybos kvota, kurią norima paskatinti, ir kiekvienai elektrinei ji paskirstoma pagal tai, kiek ta konkreti elektrinė gali efektyviai pagaminti šilumos ir kartu elektros energijos.

- Kokia tikimybė, kad dėl sumažėjusios remtinos elektros gamybos kvotos termofikacinėse elektrinėse kitąmet išaugs centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gyventojams?

- Sumažinus elektros energijos gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms, preliminariais vertinimais, šilumos kainos turėtų nedidėti arba didėti labai nežymiai, t. y. mažiau nei galima būtų išlošti sumažinus elektros energijos kainas. Galiausiai termofikacinių elektrinių pajamos iš kvotinės elektros energijos gamybos didžiąja dalimi priklauso nuo joms patvirtintų supirkimo kainų.

- Viešojoje erdvėje skelbiama, kad esama planų kitąmet visai neskirti VIAP lėšų remiamos elektros gamybai Vilniaus ir Kauno termofikacinėse elektrinėse? Ar galite patvirtinti ar paneigti, kad tokių planų esama?

- Energetikos ministerija yra pateikusi Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siekiama paskirstyti bendrą 700 GWh elektros energijos gamybos kvotą. Šiuo metu laukiama Vyriausybė sprendimo.

Iš VIAP remiamos elektros energijos gamybos kvotos, GWh

Jėgainė/Metai20132014 (projektas)Skirtumas
Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr.3387,53365,2322,3
Kauno termofikacinė elektrinė257,68195,4362,25
Panevėžio termofikacinė elektrinė71,3265,655,67
Visos termofikacinės elektrinės800700100
Lietuvos elektrinė900690210

Šaltinis: EM, VKEKK, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"