TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektra pigesnė - šiluma brangesnė

2014 11 12 6:00
Termofikacinės jėgainės neišnaudoja Kainų komisijos kasmet mažinamos remtinos elektros gamybos kvotos. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Bendrovė „Lesto“ daugiau nei pusę – apie 2 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) – elektros energijos poreikio šiemet įsigis „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Įmonė skelbia, kad daugiau elektros įsigydama biržoje šiemet sutaupė beveik 44 mln. litų vartotojų lėšų. Ateityje tai esą leis mažinti elektros kainą vartotojams. Bet tokie "Lesto" veiksmai didins centralizuotai tiekiamos šilumos kainą.

Pirkdama daugiau elektros biržoje bendrovė „Lesto“ mažiau jos įsigyja iš termofikacinių elektrinių, kurioms valstybės remtiną kainą ir gamybos kvotą nustato Kainų komisija. Dėl to šiemet jos neišnaudos visos skirtos kvotos, o gamindamos mažiau elektros bus priverstos didinti šilumos kainą.

Subsidijuojama elektra – per brangi

Anot Ramūno Kiaulėno, elektros skirstymo ir tiekimo bendrovės „Lesto“ Visuomeninio tiekėjo departamento direktoriaus, 2013 metų vasarą ir rudenį susiklosčiusi situacija elektros biržoje ir Vyriausybės priimti teisės aktų pakeitimai leido šiemet bendrovei mažiau pirkti brangesnės elektros energijos iš termofikacinių elektrinių.

Vyriausybė pernai pakeitė tvarką, reglamentuojančią elektros energijos įsigijimą iš termofikacinių jėgainių. Tai sudarė galimybes „Lesto“ įsigyti elektros energijos mažesnėmis kainomis iš kitų gamintojų ir tiekėjų. Pavyzdžiui, trijų didžiausių šalyje termofikacinių elektrinių nustatyta elektros energijos supirkimo kaina siekia apie 30 centų už kilovatvalandę (kWh), o biržoje (dažniausiai užsienio gamintojų) elektra vidutiniškai kainuoja apie 17 centų (be PVM).

„Termofikacinių jėgainių pagamintos elektros energijos įsigijimas yra iš dalies finansuojamas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų, kurios yra surenkamos iš visų elektros energijos vartotojų. Todėl įsigydami mažesnį elektros energijos kiekį iš šių jėgainių per šiuos metus galėjome sutaupyti beveik 44 mln. litų VIAP lėšų. Šis sutaupymas ateityje leis mažinti elektros kainą vartotojams, nes VIAP kaina yra viena dedamųjų, skaičiuojant galutines elektros energijos kainas“, – sakė R. Kiaulėnas.

Kita priežastis, lėmusi „Lesto“ poreikį įsigyti didesnį elektros energijos kiekį biržoje, – padėtis, susiklosčiusi 2013 metų vasarą ir rudenį, kai buvo ribotas tarptautinių elektros jungčių pralaidumas ir maža pasiūla. Šias problemas atspindėjo ir smarkiai išaugusios elektros energijos kainos biržoje. Dėl šių aplinkybių „Lesto“ nepavyko sudaryti dvišalių sutarčių su stambiais rinkos dalyviais, iš kurių buvo siekiama elektros energiją įsigyti fiksuota kaina.

„Elektros birža buvo alternatyva visiems rinkos dalyviams, neturintiems ar nepageidaujantiems ilgalaikių sutarčių. Nors biržos kainų svyravimas didina verslo riziką, tačiau didesnis biržos dalyvių skaičius biržoje formuoja elektros energijos kainas, kurios geriausiai atspindi realią rinkos kainą tam tikru metu, o didesnis biržos likvidumas užtikrina konkurencingas ir skaidrias elektros energijos kainas vartotojams. Šiemet padėtis biržoje kur kas palankesnė nei pernai ir tokių reikšmingų ar ilgalaikių kainų šuolių, kaip 2013 metais, kol kas nebuvo“, – tvirtino R. Kiaulėnas.

„Lesto“ turi dvišales elektros energijos supirkimo sutartis su daugiau kaip 2,2 tūkst. elektrinių, kurios energiją gamina iš atsinaujinančių išteklių. Iš jų įmonė šiemet įsigis apie 13 proc. viso elektros energijos poreikio.

Neišnaudoja skirtos kvotos

Vyriausybė 2015 metais remtiną elektros energijos kiekį šilumos ir elektros energijos gamintojams sumažino 100 gigavatvalandžių (GWh) – iki 600 gigavatvalandžių. 2014 metais termofikacinėms elektrinėms (TE) buvo skirta 700 GWh valstybės remiamos elektros gamybos kvota, tačiau ji liks neišnaudota.

LŽ anksčiau rašė, kad pagal dabar veikiantį reglamentavimą termofikacinių elektrinių pagamintą elektros energiją superka „Lesto“, kuri nustato ir superkamą kiekį.

„Elektrą gaminame tik tuomet, kai „Lesto“ užsako, todėl prognozuoti, kiek tiksliai elektros patieksime, neįmanoma. Įvertinus, kaip „Lesto“ iš „Vilniaus energijos“ elektros energiją supirko 2014 metų pradžioje, galima daryti išvadą, kad iki metų pabaigos bendrovė supirks tik apie pusę Vyriausybės nustatyto maksimalaus kiekio, skirto „Vilniaus energijai“, - sakė įmonės atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.

Vilniuje, kaip aiškino N. Mikalajūnas, elektrą gaminti būtina tuomet, kai tenka padengti smarkiai padidėjusį šilumos poreikį, o Vilniaus mieste toks poreikis gali atsirasti temperatūrai nukritus žemiau nei 20 laipsnių šalčio. „Tokiu atveju įmonė, parduodama elektros rinkoje, patirtų nuostolių iš elektros gamybos veiklos. Jei šie nuostoliai būtų pripažinti kaip būtini, ateityje Komisija galėtų kompensuoti juos per šilumos kainas“, - teigė jis.

Sumažėjus kvotai, pagal dabar galiojančią kainodarą, įmonės santykinai pastovios sąnaudos turi būti padalytos mažesniam parduotos elektros energijos kiekiui. "Tokiu būdu elektrinės „pastoviosios dedamosios“ kaina didėja proporcingai mažėjant supirkimo apimčiai", - tvirtino "Vilniaus energijos" atstovas.

Skirtinga kainodara

Pasak N. Mikalajūno, dabartinė kainodara, taikoma Elektrėnų elektrinei, ir kainodara, taikoma termofikacinėms elektrinėms, iš esmės skiriasi. „Elektrėnų elektrinei nustatoma pastoviųjų išlaidų suma, kuri mokama kas mėnesį iš VIAP fondo, neatsižvelgiant į tai, ar ta elektrinė gamina elektros energiją, ar ne. O termofikacinės elektrinės gali kompensuoti savo patirtas pastoviąsias sąnaudas tik parduodamos elektrą. Todėl mažėjant supirkimo apimčiai, kuri priklauso nuo „Lesto“, mažėja ir pastoviųjų sąnaudų surinkimo galimybės. Taigi Elektrėnų elektrinei taikomas kur kas palankesnis, nesusietas su gamybos apimtimi, sąnaudų kompensavimo būdas nei termofikacinėms elektrinėms“, - aiškino įmonės atstovas spaudai.

2014 ir 2015 metams Vyriausybė nustato tik maksimalias kvotas TE, o Lietuvos skirstomųjų tinklų operatoriui „Lesto“ suteikta teisė iš jų pirkti elektros mažiau arba visai nepirkti.

Galutinis VIAP biudžetas kitąmet bus 63,021 mln. litų mažesnis bei šiemet ir sieks 598,024 mln. litų. VIAP tarifas sieks 6,15 cento (be PVM) už kilovatvalandę - 0,991 cento mažiau nei šiemet.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"