TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektrą pirks už vartotojų pinigus

2010 01 04 0:00
Iš elektros vartotojų surinktomis VIAP lėšomis šiemet ne rinkos kainomis bus superkama elektra ir toliau proteguojamos gamtines dujas naudojančios įmonės.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors 2010-aisiais Lietuvoje pradeda veikti laisva elektros energetikos rinka ir startuoja elektros prekybos birža, šalies elektros vartotojai ir toliau mokės "duoklę" centralizuotai šilumą tiekiančioms įmonėms: po 4,73 cento už kiekvieną sunaudotą elektros kilovatvalandę, o iš viso per 430 mln. litų.

Už šiuos vartotojų pinigus supirktą elektrą tiekėjai perparduos vartotojams (stambioms verslo įmonėms) elektros biržoje. Nors šiemet planuojama surinkti suma yra trečdaliu mažesnė nei buvo suplanuota pernai (daugiau kaip 630 mln. litų), tačiau nustatydama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifus valdžia ir vėl prasilenkia su Europos Sąjungos (ES) direktyvomis bei mūsų šalies Elektros energijos įstatymu.

Apie tai, kad valstybė nepaiso reikalavimo remti elektros gaminimą ne iš gamtinių dujų, o iš atsinaujinančių energetikos šaltinių, LŽ rašė beveik prieš metus. Tačiau ir toliau leidžiama elektros kainai apaugti papildomomis dedamosiomis.

Nors pusė šalies elektros vartotojų niekada nesinaudojo šiluma iš centrinio vamzdžio, nuo sausio 1-osios kiekvienas mokame po 4,73 cento nuo kiekvienos sunaudotos elektros kilovatvalandės (kWh) už VIAP. Ši "duoklė" įskaičiuota į bendrą padidėjusį elektros tarifą. 2009 metais VIAP kaina buvo 6,58 cento, tad ji mažėja 26 proc., o VIAP sąnaudos menksta trečdaliu.

Kaip ir prieš metus, LŽ kelia tą patį klausimą - kam atitenka iš vartotojų surinkti milijonai? Ir kam reikalinga elektros birža, kai valstybė iš anksto nustato elektros supirkimo tarifus gamintojams bei "užsako" jos kiekius iš proteguojamų elektros gamintojų?

Investicijos į dujas

Kaip rašoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pažymoje, tai, kad 2010 metais VIAP mokesčio bus surenkama 32 proc. mačiau nei pernai, t. y. ne 630 mln., o 430 mln. litų, esą lėmė 88 proc. sumažėję termofikacinių elektrinių tiekiamos elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu bei tiekiant šilumos energiją į centralizuotus šilumos tinklus, sąnaudos. Tai reiškia, kad pigo rusiškas kuras ir jaučiama anksčiau padarytų investicijų į energijos gamybą nauda. Aiškinama, esą tai (kad VIAP nemažėjo taip stipriai, kaip galėjo) lėmė 17 proc. padidėjusios elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, pirkimo sąnaudos ir 59 proc. energetikos sistemos rezervo užtikrinimo sąnaudos.

Pernai termofikacinėms elektrinėms, VKEKK duomenimis, surinkta 301,3 mln. litų VIAP lėšų, šiemet ši suma sumenks iki 35,7 mln. litų, bet nuo 233,1 mln. iki 370,4 mln. litų didėja "duoklė" Lietuvos elektrinei, kurioje numatytos milžiniškos investicijos į kombinuoto ciklo dujų turbinos statybas.

Tačiau elektrai pagaminti, naudojant atsinaujinančius bei atliekinius energijos išteklius, valstybės parama didėja vos 6 mln. litų - nuo 37,5 mln. litų pernai iki 43,8 mln. šiemet. O tai sudaro vos 10 proc. visų VIAP lėšų, nors Europos Sąjunga skatina remti ir plėsti elektros energijos gamybą tose elektrinėse, kur elektra gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir naudojama mažai atvežtinio iškastinio kuro, teršiančio aplinką.

Vietoj to, kad šalyje elektrai gaminti būtų "įkinkytas" vėjas, "įdarbintas" vanduo, "deginama" saulės energija - toliau diegiamos pažangiausios elektros gamybos technologijos, naudojančios importuojamą brangų ir senkantį organinį kurą.

Pagal Vyriausybės ir VKEKK priimtus sprendimus, ir šiemet iš elektros vartotojų surinktomis VIAP lėšomis ne rinkos kainomis bus superkama elektra bei toliau proteguojamos gamtines dujas naudojančios įmonės.

VIAP sau, birža sau

Prieš pora savaičių energetikos ministras jau patvirtino ilgai lauktas naujas prekybos elektra taisykles, kurios padėjo teisinį pagrindą nuo kitų metų sausio pradėsiančiai veikti Lietuvos elektros biržai.

Teigiama, kad biržoje, per kurią iš pradžių turėtų būti perkama apie 35 proc. elektros energijos, prekiaus jos gamintojai, tiekėjai, importuotojai ir eksportuotojai.

Tačiau žiūrint į VKEKK nutarimą, kuriame išvardytos VIAP lėšų paramą gausiančios didžiausios krašto termofikacinės elektrinės ("Vilniaus energija", "Kauno energija", "Klaipėdos energija" ir kitos), kyla klausimas, kam tuomet reikalinga elektros birža?

Šį klausimą LŽ uždavė ir AB "Lietuvos energija" Rinkos vystymo skyriaus vadovui Giedriui Radvilai, kurio atsakymas buvo paprastas ir aiškus: "Birža tam ir reikalinga, kad VIAP mokestis nebūtų mokamas ir visi elektros gamintojai elektra prekiautų pagal rinkos taisykles."

Energetikai sutinka, kad VIAP papildomai padidina elektros kainą ir šiuo metu lėšos skiriamos ne visiškai tam, ką iš tiesų reikėtų remti.

Iki rinkos labai toli

Vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys LŽ sakė, kad VIAP "fondas" šiuo metu yra visiškai neaiškus, nes jame atsinaujinančiai energetikai remti skiriama tiek, kiek lieka po lėšų paskirstymo gamtines dujas naudojančioms įmonėms.

"Reiktų, kad atsinaujinančiai energetikai būtų sukurtas atskiras rėmimo fondas, nes dabar VIAP lėšų skirstymu labai stipriai spekuliuojama. Visuomenei turi būti aišku, kad šiuo metu atsinaujinanti energetika gauna labai mažą dalį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, o dešimt kartų didesnė dalis išdalijama kitas paslaugas teikiančioms įmonėms", - sako S.Pikšrys.

Pasak jo, atsinaujinanti energetika visose šalyse yra remiama iki tol, kol atsiperka visos investicijos ir netgi tuo metu, kai elektros prekyba vyksta biržoje. Lietuvoje valstybės rėmimas, turint tikslą iki 2020 metų pasiekti 23 proc. elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, turėtų tik didėti.

Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos prezidentas Vaidotas Ašmantas LŽ paklaustas, kodėl, jo manymu, VIAP skiriama dalis Lietuvos elektrinei energetikos sistemos rezervams užtikrinti didėja, teigia, kad visuomenei nebuvo viešai paaiškinta, kodėl 2,5 TWh elektros bus gaminama Elektrėnuose, tik patikinta, kad šie skaičiai neva "nėra iš piršto laužti".

"Elektros rinkos kūrimas ir skuba, ir vėluoja. Tačiau judėjimo kryptis neabejotinai teigiama. Rinka - efektyviausia priemonė amortizuoti neišvengiamą kainų šuolį po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Taigi net vėluojant pusmetį, tikiu, kad rinkos dalyviai jau 2010 metų sausį pradės pirkti elektrą iš biržos. Nerimaujama, kaip startuos rinka? Ar konkurencija rinkoje tikrai bus skaidri, ar kuri nors įmonė nesinaudos privilegijomis gaunant informaciją? Tačiau tikėkimės, kad klaidos, galinčios atsirasti dėl skubėjimo ir vėlavimo, bus ištaisytos, procesas pajudės ir energijos kainos priklausys nuo konkurencijos, skaidrumo ir pasiūlos", - teigia buvęs energetikos ministras V.Ašmantas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"