TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektra: prekiauti paprasčiau nei gaminti

2011 08 08 0:00
Brangiausią šalyje elektros energiją gaminanti pagrindinė Lietuvos elektrinė dirba minimaliu režimu, tačiau šiemet visi elektros vartotojai jai primokės 370 mln. litų VIAP.
Arvydo Jockaus nuotrauka

"Lietuvos energijos" vadovų vizijose - naujų jėgainių iš atsinaujinančių šaltinių statyba bei prekyba importuota elektros energija.

Oficialiai deklaruojamas bendrovės "Lietuvos energija" reorganizacijos tikslas - sujungti Lietuvos elektrinę (LEL), Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE) ir Kauno hidroelektrinę į elektros energijos gamybos ir tiekimo veiklą vykdančių įmonių grupę. Vykdant Europos Sąjungos III paketo reikalavimus, elektros energetikos sektoriaus gamybos blokas turėtų užtikrinti elektros energijos pasiūlos ir paklausos balansą bei pasirengti darbui rinkos sąlygomis.

Tačiau jau dabar aiškėja, kad rinkos sąlygomis pajėgs dirbti tik mažosios atsinaujinančius vandens išteklius naudojančios Kruonio ir Kauno jėgainės. Dujomis kūrenamai didžiausiai krašto elektrinei ir toliau reikės valstybės paramos. O jeigu gamtinių dujų kainos kreivė tik kils, pigesnės konkurencingos elektros nepadės pagaminti ir daugiau kaip milijardą litų kainuosiantis modernus Elektrėnų 9-asis blokas. Tai suprantantiems "Lietuvos energijos" vadovams vis mieliau tampa importuoti ir prekiauti elektros energija.

Neapsimoka, bet gamybos nemažina

Elektrėnuose pagaminamos elektros kilovatvalandės (kWh) oficialiai patvirtinta kaina siekia 30,75 cento. Tačiau dėl šiemet beveik 30 proc. brangusių gamtinių dujų, kuriomis kūrenamas vienas iš aštuonių jėgainės blokų, tikroji savikaina gali siekti 45 ct/kWh. Tuo metu pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos elektros biržoje vidutinė elektros kaina buvo 15,9 ct/kWh.

Šis skirtumas yra dengiamas iš vadinamojo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio, kurį moka visi Lietuvos elektros vartotojai, taip pat ir pramonės įmonės, elektrą gaminančios savoms reikmėms.

Šiemet ketinama surinkti 613 mln. litų VIAP mokesčio. Daugiau kaip pusė jo, tai yra 370,4 mln. litų, tenka pagrindinei Lietuvos jėgainei Elektrėnuose. Iš jos beveik dvigubai didesniu tarifu nei biržoje šiemet planuojama nupirkti apie 2,25 teravatvalandės (TWh) elektros. "Lietuvos energijos" vadovai pripažįsta, kad Elektrėnuose gaminamai elektros savikainai esminį poveikį turi dujų kaina ir kad racionaliau būtų elektrą pirkti nei gaminti, tačiau gamybos kol kas mažinti neketina, nes jėgainė Elektrėnuose ir dabar dirba minimaliu režimu - tik tiek, kiek reikia palaikyti krašto elektros sistemos saugumą.

"Turbūt visi žino, kad Lietuvos elektrinė yra brangiausios elektros energijos gamintoja. Tačiau tam tikra dalis šios gamybos reikalinga tam, kad būtų užtikrintas technologinis šalies energetinis saugumas", - teigė "Lietuvos energijos" Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Edvardas Važgėla.

Pasak jo, nors šių metų Lietuvos elektrinės kvota yra 1,74 TWh, planuojama, kad šiemet jėgainė pagamins 1,1 TWh elektros. Praėjusiais metais kvota siekė 2,5 TWh, pagaminta 2,9 TWh elektros. "Gaminame tokį kiekį, koks yra technologiškai reikalingas. Taip pat buvo daroma ir pernai", - teigė E.Važgėla.

Šiemet pirmą ir antrą ketvirtį Lietuvos elektrinėje iš esamų aštuonių dirbo tik vienas 150 MW blokas technologiniu 60 MW minimumu (bendra jėgainės galia siekia 1800 MW). Pasak E.Važgėlos, tokiu režimu Elektrėnų jėgainė dirbo ir veikiant Ignalinos atominei elektrinei. Šio mažo bloko darbo užtenka ir aprūpinti Elektrėnus šilumos energija.

Lietuvos elektrinė pagamina 22-35 proc. šalies poreikio, arba daugiau kaip pusę visos Lietuvoje gaminamos elektros energijos. Visos trys "Lietuvos energijos" valdomos elektrinės (kartu su Kauno HE ir Kruonio HAE) pagamina apie 60-70 visos mūsų krašte gaminamos elektros energijos.

"Norime išlaikyti tą patį portfelį, kokį turime šiandien, tai yra apie 30 proc. bendro šalies poreikio, - sakė "Lietuvos energijos" generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Bendrovės vadovų ateities vizijose yra ir naujų jėgainių iš atsinaujinančių energijos šaltinių statyba, tačiau kol kas konkrečių projektų nėra. Kalbama tik apie galimybes statyti Kruonio HAE 5-ąjį hidroagregatą, biokuro jėgaines bei kitų investicinių projektų analizę. "Biokuro jėgainė tikrai nėra tik svajonė, dabar analizuojame galimybę ją statyti. Tiesa, sprendimų dėl jos dydžio, tipo ir investicijų šiandien dar nėra", - prisipažino "Lietuvos energijos" vadovas.

D.Misiūnas užsimena ir apie tai, kad Elektrėnų blokus būtų galima kūrenti ne rusiškomis gamtinėmis dujomis, o kitu kuru.

Viltys siejamos su nauju bloku

Artimiausioje ateityje pagrindines viltis sumažinti gamybos sąnaudas "Lietuvos energija" sieja su baigiama 9-ojo bloko statyba. Daugiau kaip 1,1 mlrd. litų kainuosiantis 455 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininis blokas, vadovų teigimu, padės sumažinti elektros gamybos savikainą, nes jam reikės apie 30 proc. mažiau dujų elektros kilovatvalandei pagaminti nei dabar veikiančiuose elektrinės blokuose. Naujas blokas leis sumažinti šilumos išmetimą į ežerą ir taršą.

Tai bus viena moderniausių dujomis kūrenamų jėgainių pasaulyje. Pagrindinius bloko įrengimus tiekia tarptautinė kompanija "General Electric". Ji dujų turbiną pagamino Prancūzijoje įsikūrusioje gamykloje Belforte, o generatorių bei garo turbiną - kompanijos gamyklose JAV.

Šiuo metu statybvietėje verda darbas. Pagrindinis statybos projekto rangovas yra ispanų kompanija "IBERDROLA Ingenieria Construccion S.A.". Elektrėnuose dirba apie 50 ispanų kompanijos darbuotojų bei apie 600 Lietuvos statybininkų ir montuotojų iš įvairių lietuviškų bendrovių. Jau atlikta daugiau kaip� 90 proc. statybos darbų. Artimiausiu metu numatoma pradėti bloko įrengimų bandymą ir derinimą. Pirmąkart dujų turbiną užkurti planuojama� lapkričio 24 dieną. Paskui blokas bus įjungiamas į energetinį tinklą, pradėti gaminti elektrą visu pajėgumu turėtų� 2012 metų rugsėjo mėnesį.

Pirkti apsimoka labiau

"Lietuvos energija" ne tik gamina elektrą, bet ir ja prekiauja. Bendrovės valdomos Lietuvos elektrinė, Kauno HE ir Kruonio HAE pernai pagamino 3,096 TWh elektros, arba 30 proc. šalies poreikio (apie 60 proc. šalyje gaminamos elektros energijos). "Lietuvos energija" importavo 1,172 TWh elektros energijos iš Baltarusijos, Estijos ir Latvijos ir eksportavo 0,186 TWh elektros energijos į Suomiją, Estiją ir Latviją. Iš viso vidaus rinkai "Lietuvos energija" pardavė 5,068 TWh elektros energijos.

"Mes prekiaujame ne tik savo pagaminta elektros energija, dalį nusiperkame, dalį importuojame. Iš tiesų mes didmenoje aprūpiname daugiau kaip 60 proc. šalies elektros energijos poreikio. Esame vieni didžiausių didmeninės elektros energijos tiekėjų", - sakė "Lietuvos energijos" Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius E.Važgėla.

Pasak jo, jeigu tik yra galimybė nusipirkti pigesnės elektros, nei gamina Lietuvos elektrinė, tai ir daroma. "Lietuva turi 11 elektros jungčių su kaimynų šalimis. Jei galime nusipirkti pigios elektros, pagamintos Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Skandinavijos valstybėse, tuo naudojamės. Taigi, nors šiemet dujų kaina kilo, mes tą įpareigojimą, kurį mums metų pradžioje nustatė reguliatorius, tai yra patiekti elektros energiją LESTO ir to pageidaujantiems elektros vartotojams už nustatytą kainą, vykdome", - tvirtino E.Važgėla. Pasak jo, "Lietuvos energija" visą, tiek pačios pasigamintą, tiek iš kitų pirktą, elektrą parduoda už 15,5 ct/kWh.

"Šiandien nemaža dalis mūsų elektros energijos yra konkurencinga - jeigu mes eksportuojame, dalyvaujame Lietuvos ir Estijos biržose, ir tam tikrą kiekį parduodame. Šiais metais pardavėme jau daugiau kaip 400 mln. kWh užsienio rinkose. Ir savo gamybos, ir importuotos. Elektra yra toks produktas, kuriuo prekiaujama valandomis. Pasitaiko valandų, kai mūsų elektra būna konkurencinga", - aiškino E.Važgėla. Tiesa, jis patikslino, kad konkurencinga yra tik Kauno HE ir Kruonio HAE pagaminta elektra.

Ar elektros energija prekiaus ir ateityje, "Lietuvos energijos" vadovai kol kas nežino. "Norėtume išlaikyti dabartinę rinkos dalį. Tolesnėje perspektyvoje turėsime susitarti su kitų projektų plėtotojais dėl to, ar jie norės mus matyti kaip jų energijos prekybos tašką, ar ne. Šiandien tokių susitarimų dar nesame pasiekę", - teigė D.Misiūnas.

Valstybė valdo 97,5 proc. "Lietuvos energijos" akcijų. Likusiomis 2,5 proc. akcijomis šių metų rugsėjo mėnesį ketinama pradėti prekiauti biržoje. "Planų didinti emisiją ar iš dalies privatizuoti bendrovę neturime", - teigė "Lietuvos energijos" vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"