TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektra tampa prabangos ženklu

2008 07 15 0:00
Įsivesti elektrą XXI amžiuje ES valstybėje gali būti sudėtinga.
LŽ archyvo nuotrauka

Norinčiam prisijungti prie elektros tinklų, gyventojui šiuo metu kainuoja keliasdešimt, o kartais ir šimtus tūkstančių litų. Tokia brangi naujų vartotojų prijungimo prie elektros tinklų tvarka iki šiol galiojo ir žmonėms, niekada namuose neturėjusiems elektros. Spręsti problemos imtasi, tačiau šviesa elektros nemačiusiuose namuose įsižiebs dar negreit.

Atrodo neįsivaizduojama, bet šalyje dar yra sodybų ir kaimų, iki kurių niekada nebuvo atvesti elektros tinklai, tad žmonės juose gyvena neturėdami nė vieno elektrinio prietaiso arba esamus maitina baterijomis. Milžiniškos sumos už elektros tinklų atvedimą žmones sugrąžina į "žibalinės lempos" laikus.

Ūkio ministerija nesenai priėmė galiojančios elektros įvedimo tvarkos pataisas, pagal kurias savivaldybės iki rudens turi surinkti duomenis apie jų teritorijoje esančius neelektrifikuotus gyvenamuosius namus, pastatytus ir registre įregistruotus ne vėliau kaip 1990 metais. Gyventojų prašymai įvesti elektrą bus perduoti elektros skirstomųjų tinklų bendrovėms, kurios teiks paraišką ES struktūriniams fondams dėl lėšų gavimo neelektrifikuotų sodybų ir kaimų elektrifikavimo darbams atlikti.

Situacija gyventojo akimis

"Turiu gimtinėje, Elektrėnų savivaldybėje, visai netoli didžiosios elektrinės, paveldėjęs senelio sklypą. Ten yra namelis, kuriame niekada nėra buvę elektros, tad nusprendžiau ją įsivesti", - LŽ pasakojo poetas Almis Grybauskas. Aiškindamasis elektros įvedimo sąlygas jis sužinojo, kad elektros tinklai dengia 60 proc. visų išlaidų, o likusius 40 proc. turi padengti pats vartotojas. "Mano atvejis toks, kad dėl per didelio atstumo gali tekti statyti elektros pastotę, o tai finansuoti turiu pats. Be to, turiu užsakyti projektą, kuris irgi nėra pigus. Mano išlaidos siektų daugiau nei 50 tūkst. litų", - skaičiuoja A.Grybauskas. Pašnekovas stebisi, kad visos jo sudėtos investicijos patenka elektros tinklų nuosavybėn ir jokių nuolaidų elektros energijai jis net negali tikėtis.

"Konstitucija garantuoja, kad nuosavybė yra neliečiama. Jeigu aš įdedu 40 proc. savo lėšų, tai ta dalis man ir turi priklausyti. Pradėjau aiškintis, kodėl viskas taip yra. Paaiškėjo, kad elektros tinklai, kurių teritorijai priklauso namelis be elektros, yra absoliuti monopolija. Jokios konkurencijos nėra ir jie diktuoja savo sąlygas. Konstitucijoje taip pat yra parašyta, kad šalyje negali būti monopolijų", - neslėpė savo pasipiktinimo ir nusivylimo A.Grybauskas. Susidūręs su tokia situacija, pašnekovas svarsto, kad elektros srovė XXI amžiuje Europos Sąjungoje neturėtų būti prabangos dalykas, už kurį reiktų mokėti dešimtis ar šimtus tūkstančių litų. "Žmogui, kuris pats neišgali įsivesti elektros, net nesiūlomas joks sprendimas. Žinoma, jie rekomenduoja, kas gali padaryti projektą ir atlikti kitus darbus, tačiau taip elgdamiesi skirstomieji tinklai man visiškai nekelia pasitikėjimo. Kai įsigali monopolijos, prarandami bent kokie kapitalizmo privalumai. Grįžtame į laukinius laikus, kai monopolijos savo šalyje pradeda elgtis kaip užkariautoje teritorijoje. Plėšia gyventojus, diktuoja jiems savo sąlygas", - kalbėjo jis. A.Grybauskas kreipėsi ir į vartotojų teises ginančią instituciją, kurioje jam buvo aiškiai atsakyta, kad savo veikloje ji vadovaujasi įstatymais ir, kur jie pažeidžiami, ten žmogų gali ginti, o šiuo atveju įstatymai nėra pažeidžiami. "Esu varomas į kampą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie mažiausiai dviem punktais pažeidžia LR Konstituciją", - išvadą daro pašnekovas. Pasak jo, jie neturi tiek lėšų, galimybės turėti elektrą XXI amžiuje tenka atsisakyti.

Įstatymai ir pavyzdžiai

LŽ kreipėsi į AB "VST" administraciją patarimo, ką tokiu atveju daryti žmogui, tačiau galimų sprendimo būdų komentuoti buvo atsisakyta.

"Elektros skirstomųjų tinklų plėtra bei naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie bendrovei priklausančių elektros skirstomųjų tinklų vykdomas pagal LR Ūkio ministro patvirtintas elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų taisykles, kurios reglamentuoja ne tik prašymo dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklo pateikimo, prijungimo paslaugos sutarties sudarymo su vartotojų ir kitus su tuo susijusius klausimus, tačiau ir nustato aiškius vartotojo elektros įrenginių prijungimo paslaugos kainos apskaičiavimo kriterijus bei principus, kurių privalome laikytis", - dėstė "VST" Naujų vartotojų departamento vadovas Mindaugas Skyrius. Jis pažymėjo, kad šiuo metu šalyje galiojanti prijungimo paslaugos kainodara, lyginant su kitomis valstybėmis, yra pati palankiausia naujiems vartotojams. "Pavyzdžiui, Estijoje ir Olandijoje, naujieji vartotojai už prijungimo paslaugą apmoka 50 proc. visų prijungimo išlaidų, Latvijoje - 60 proc., Slovėnijoje, Italijoje, Olandijoje, Suomijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje vartotojas dengia 100 proc. prijungimo išlaidų. Be šių mokėjimų, kai kuriose šalyse naujieji vartotojai turi papildomai mokėti mokestį už pageidaujamą galią (pvz., Slovėnijoje), už tinklo eksploataciją ar padengti išlaidas, reikalingas tinklo saugumo užtikrinimui (pvz., Olandijoje)", - pateikė pavyzdžių M.Skyrius. Lietuvoje yra taikomas 40 proc. projektinėje sąmatoje nurodytos darbų vertės dydžio prijungimo paslaugos mokestis.

Pernai "VST" pasirašė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis su 11 331 nauju klientu. 2006 metais - su 9242, o šių metų pirmąjį ketvirtį - su 2353.

Nuskriaustų turėtų nelikti

Matydama ne iki galo sutvarkytą šalies elektros ūkį, Ūkio ministerija ėmėsi spręsti problemą. Ūkio ministro įsakymu jau pakeistos Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisyklės. Nustatyta, kad iki šiol elektros neturintiems vartotojams elektros skirstymo bendrovės turės ją įvesti nemokamai pagal neelektrifikuotų sodybų ar kaimų elektrifikavimo projektą, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų. Taisyklėmis nustatyta, kad neelektrifikuotos sodybos ar kaimai yra tokios sodybos ir kaimai, kurie buvo pastatyti ir įregistruoti registre iki 1990 metų kovo 11 dienos.

Ūkio ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys LŽ sakė, kad šalyje yra dar pakankamai daug sodybų su nenustatyta kaina ir kad būtų išspręsta ši padėtis, jau imtasi priemonių. "Nauja tvarka įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos. Iki tol savivaldybės turi surinkti neelektrifikuotų sodybų ir kaimų gyventojų prašymus bei patvirtintus sąrašus pateikti elektros teikėjams. Naujesniems pastatams nei 1990 metais pastatytiems ši tvarka negalios", - sakė R. Slapšys.

Kitiems naujiems vartotojams, pasak jo, galios buvusi tvarka. "Kiekvienas elektros vartotojas sumoka į kiekvienos kilovatvalandės kainą įskaičiuotą ir prisijungimo prie elektros tinklų vertės dalį. Tai reiškia, kad jeigu mes užjaučiame visus tuos, kurie šiandien norėdami įsivesti elektrą turi sumokėti tik 40 proc. ir jeigu ši tarsi neteisybė būtų panaikinta, tada kiekvienas iš mūsų padidintumėme savo mokestį už elektrą. Tokia mokėjimų schema ir buvo sukurta tam, kad visi elektros energijos vartotojai nebūtų skriaudžiami dėl to, kad kažkas kažkur kažką jungiasi", - paaiškino ministerijos atstovas.

Užtruks kelis metus

Elektrėnų savivaldybės Ūkio plėtros skyriaus vyresnysis specialistas Stasys Ščiukaitis LŽ sakė, kad šiuo metu savivaldybė turi duomenų apie 8 jos teritorijoje esančias sodybas be elektros. "Dabar atsiranda realesnė galimybė pagelbėti gyventojams, iki šiol dar neturintiems elektros ir tikėtina, kad situacija pajudės iš mirties taško. Apie žmones be elektros sužinome iš seniūnų arba pačių gyventojų, besikreipiančių dėl galimybės ją įsivesti. Mano manymu, šis pakeitimas ir tvarka atsirado dėl to, kad savivaldybės, negalėdamos iš savo biudžeto iš dalies padengti elektros projektavimo darbų, tarpininkaudamos tarp gyventojų ir aukštesnių institucijų, atskleidė egzistuojančią problemą, kad šalyje vis dar yra neelektrifikuotų sodybų", - dėstė S. Ščiukaitis. Jo nuomone, realūs elektros įvedimo darbai į tas sodybas gali prasidėti ne anksčiau kaip po pusantrų ar net dvejų metų, nes pasinaudoti ES parama nėra taip paprasta. Kita problema, kuri dažnai atsiranda norint gyventojui įvesti elektrą, - teisiškai netvarkingi nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai, todėl savivaldybės atstovas rekomenduoja tuo pradėti rūpintis jau dabar.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"