TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektra visą vasarą brango

2012 09 13 8:47
Vasarą elektros jungtis į Švediją pakeistų padėtį, nes galėtume gauti gerokai pigesnę elektros energiją, nei gaminame patys. /LŽ archyvo nuotrauka

Kainų komisijos duomenimis, vidutinė elektros energijos rinkos kaina Lietuvoje stabiliai augo visą vasarą.

Gegužės mėnesį elektros kaina buvo 13,77 ct/kWh, birželį - 14,64 ct/kWh, liepą - 15,92 ct/kWh, rugpjūtį - 18,46 ct/kWh (be PVM). Kaip jau rašė LŽ, rugpjūčio 20 dieną Lietuvoje elektros kaina buvo pašokusi net iki 42,6 ct/kWh, o Suomijoje ir Estijoje ryškus kainų šuolis nebuvo užfiksuotas. Šiose valstybėse visą rugpjūtį vidutinė elektros kaina buvo iki 30 proc. mažesnė nei Lietuvoje.

Vasarą elektra brangesnė

Lietuvoje rugpjūtį vidutinė elektros rinkos kaina, palyginti su liepos mėnesiu, šoktelėjo 18,1 proc., iki 18,46 ct/kWh. Estijos laisvojoje elektros rinkoje rugpjūčio mėnesį kainos augo 12,5 proc., iki 13,92 ct/kWh, o Suomijoje buvo užfiksuotas rekordiškai didelis brangimas - 179,2 proc. punkto, iki 13,18 ct/kWh.

Kaip aiškina ekspertai, Suomijoje kainos stabilizavosi po liepą buvusio įspūdingo kritimo, kuris įvyko dėl hidroelektrinių rezervuaruose pasiekto maksimalaus vandens lygio ir elektros suvartojimo sumažėjimo. Mat liepą elektra Suomijoje tekainavo vidutiniškai 4,72 ct/kWh.

Nepriklausomos elektros energijos tiekėjos "INTER RAO Lietuva" komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas mano, jog rugpjūčio mėnesį beveik trečdalį siekusį elektros kainų skirtumą Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje lėmė nepakankamas elektros pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos. "Šis skirtumas yra būdingas vasaros periodui, ir tai nebuvo joks netikėtumas. Tie, kurie rimtai dirba elektros rinkoje, buvo tam pasiruošę", - LŽ teigė V.Čebatariūnas. Jo nuomone, vasarą elektros kaina visada padidėja.

Pirmiausia todėl, kad elektros poreikis vasarą esąs didesnis ir beveik prilygsta žiemos suvartojimui, be to, linijų ir elektrinių planiniai remontai vykdomi būtent vasarą.

Tuo metu Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus nuomone, elektra vasarą brangsta dėl to, kad per biržą į Lietuvą patenka didelė dalis elektros energijos iš Rytų.

Lietuva importuoja apie 70 proc. suvartojamos elektros. "Ši elektra dažniausiai gaminama kogeneracinėse arba kondensacinėse elektrinėse, tokiose kaip Elektrėnų, kurios šilumą išmeta į orą arba į ežerą. Vasarą jos neturi kur dėti šilumos ir maždaug du trečdalius sudeginto kuro išmeta į lauką. Tai natūraliai didina jų sąnaudas, ir yra viena priežasčių, kodėl šiluminėse elektrinėse gaminama elektra vasarą pabrangsta. Rudenį, kai prasideda šildymas ir šiluma panaudojama naudingai, šios elektrinės mažina savo kainą ir tada konkuruoja su lietuviškomis kogeneracinėmis elektrinėmis", - dėstė V.Lukoševičius.

Priklausomybė nuo išorės

Rusija, iš anksto neįspėjusi, rugpjūčio 20 dieną netikėtai išjungė elektros perdavimo liniją Pskovas-Kingisepas, tad staiga sumažėjo Latvijos ir Estijos tarpsisteminio pjūvio pralaidumams. Kaip jau rašė LŽ, dėl to Lietuvoje elektros kaina rinkoje šoktelėjo iki rekordinių aukštumų - iki 42,6 cento už kilovatvalandę. Tiesa, po savaitės didmeninė elektros kaina grįžo į buvusį lygį - 19,14 cento už kilovatvalandę.

Ekspertų nuomone, netikėtą kainų šuolį lėmė Lietuvos priklausomybė nuo išorės veikslų. "Rugpjūčio 19 dieną "NordPoolSpot" interneto puslapyje buvo paskelbta, kad sumažės elektros pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos. Sumažėjęs pralaidumas ir lėmė, kad "NordPoolSpot" Estijos-Latvijos ir Lietuvos kainų zonose kainos buvo didesnės nei Estijos ir Suomijos kainų zonose", - LŽ dėstė V.Čebatariūnas.

Nepriklausomos elektros tiekėjos "Enefit" generalinis direktorius Liudas Liutkevičius atkreipia dėmesį, kad kai Rusija išjungė vieną elektros liniją ir Lietuvoje kainos pašoko iki rekordinių aukštumų, Suomijoje ir Estijoje ryškus kainų šuolis nebuvo užfiksuotas. "Skirtingai nei Skandinavijos šalyse, Lietuvoje itin smarkiai jaučiamas kaimyninių valstybių veiksmų poveikis", - konstatavo jis.

Energetikos eksperto V.Lukoševičiaus nuomone, kaina Lietuvoje šoktelėjo, nes buvo įjungti turimi rezerviniai galingumai, tai yra pasenę ir neefektyvūs trys Lietuvos elektrinės blokai. "Elektrėnuose gaminamos elektros energijos savikaina gana didelė, nes daug šilumos išmetama į ežerą", - svarstė ekspertas.

Lietuvos elektrinės gaminamos elektros kaina siekia 40-43 centus už kilovatvalandę, tai triskart brangiau nei vidutiniškai rinkoje.

"Lietuviai rugpjūtį brangiausiai Baltijos šalyse mokėjo už elektrą, nes trijose šalyse yra skirtingi rezerviniai pajėgumai. Latviai galėjo paleisti savo hidroelektrines ar naujus, mažiau dujų sukūrenančius kombinuoto ciklo blokus Rygoje, o estai turi daug pigesnes skalūnų dujas naudojančių elektrinių", - kalbėjo V.Lukoševičius.

Prošvaistės tik po 2015 metų

V.Lukoševičius prognozuoja, kad Lietuvoje vasarą elektros energija visada bus brangi, kol nebus nutiestas kabelis į Švediją. "Elektrėnai visada gamins brangią elektrą, ši jėgainė skirta tik tokiems avariniams atvejams, kai nebėra pigesnės energijos. Nebent įvyktų stebuklas, ir per suskystintų dujų terminalą gautume gerokai pigesnių importinių dujų. Tačiau tai mažai tikėtina, - svarstė V.Lukoševičius. - Vidutinės elektros biržų kainos Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje yra panašios. Jeigu jos negalėsime pirkti iš Rusijos, turėdami jungtis galėtume šiose rinkose elektrą įsigyti už 16-17 ct/kWh. Žiemą, per šalčius, ir ten pradeda trūkti energijos. Bet vasarą elektros jungtis į Švediją pakeistų padėtį, nes galėtume gauti gerokai pigesnę elektros energiją, nei gaminame patys."

"Enefit" vadovas L.Liutkevičius mano, kad, kai bus baigtas tiesti "NordBalt" elektros kabelis į Švediją, Lietuva turės geresnes galimybes įsigyti Skandinavijos hidroelektrinėse pagaminamos energijos, o elektros tiekėjų diversifikavimas leis amortizuoti galimus staigius kainų šuolius.

Lietuvą ir Švediją sujungsiančios "Nord Balt" elektros jungties Baltijos jūros dugnu eksploatacijos pradžia numatoma 2015 metų gruodžio mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"