TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektrėnai šlubuoja paskui renovacijos traukinį

2015 06 29 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvos energetikų miesto Elektrėnų senamiestis, sulipdytas iš vadinamųjų „chruščiovkų“ daugiabučių, nespėjęs į pirmuosius masinio daugiabučių modernizavimo etapus, atjaunės, matyt, vėliausiai, tačiau kiek dar tvers šie namai, prognozuoti niekas nesiima.

Pradėjo nuo jaunesnių

Paskelbus daugiabučių modernizavimo dalyvaujant savivaldybėms programą, sukruto ir savivaldybės įmonė UAB „Elektrėnų komunalinius ūkis“. Specialistai vertino, kurie namai daugiausia naudoja šilumos energiją, kurių gyventojai už centralizuotą šildymą moka daugiausiai. Buvo sudarytas daugiau kaip 30 Elektrėnų ir Vievio renovacijos reikalingų daugiabučių sąrašas. „Daugybę susirinkimų Elektrėnų ir Vievio gyventojams organizavome. Iš pradžių ateidavo po 30–40 žmonių, paskui dalyvių gretos vis retėjo, kol susirinkimus sustabdėme. Kažko nepadarėme iki galo, jei žmonės nepatikėjo, – svarsto „Elektrėnų komunalinio ūkio“ generalinis direktorius Ričardas Leckas. – Žmonės labiau patiki kaimynu negu politikais. Seniai sakiau, kad tikroji renovacijos banga kils tada, kai patys žmonės pradės kalbėtis, dalintis patirtimi ir suveiks tikras lietuviškas pavydas.“

Pirmiausia atsirado keletas drąsiausių Vievyje, tik vėliau pradėti modernizuoti keli Elektrėnų daugiabučiai, bet ne tie, apie kuriuos praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje poetas Stasys Žlibinas sudėjo žodžius, o Jonas Mašanauskas užtraukė dainą „Elektrėnų žiburiai“. Pirmųjų Elektrėnuose pradėtų statyti Draugystės ir Sodų gatvių stambiaplokščiai namai, apie kuriuos ana daina, į renovacijos planus bent kol kas neįrašyti. Tie, kurie šią vasarą jau bus pakeitę rūbą, pastatyti gerokai vėliau. Jie iškilo tada, kai buvo statoma anuometė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė - beveik 20 metų jaunesni už tuos senamiesčiu vadinamoje miesto dalyje.

Ričardas Leckas

Neatitiko reikalavimų

Pasak R. Lecko, Elektrėnai ir ypač seniausieji šio miesto daugiabučiai visiškai netilpo į sumanytosios daugiabučių modernizavimo programos rėmus. Įrašyti į renovuotinų namų sąrašą juos buvo galima pagal vienintelį parametrą – amžių. Elektrėnų gyvenvietė pradėta kurti 1960 metais. Taigi, pirmiesiems keturaukščiams stambiaplokščiams daugiabučiams, „chruščiovkoms“, šiemet jau 55-eri. Kaip paaiškėjo atlikus matavimus ir palyginus gyventojų sąskaitas už šildymą, šie namai energiją taupo geriau negu pastatyti keliolika ar net beveik 30 metų vėliau.

„Namų, pastatytų iki 1990 metų, gyventojai už centralizuotai šildomą buto kvadratą mokėjo 5 litus (apie 1,5 euro), o Draugystės ir Sodų gatvės butų savininkams užtekdavo ir 3–3,5 lito (vieno euro ir mažiau), – LŽ pasakojo R. Leckas. – Pasirodo, senosios statybos plokštėse buvo mažiau betono, bet į jų vidų buvo beriama šiltinančios medžiagos keramzito, o vėlesnės statybos namų plokštėse būdavo daugiau betono, bet viduje – oras. Kaip žinoma, betonas nėra šilta medžiaga. Tik gerokai vėliau, gal nuo 1990-ųjų, plokščių gamintojai plokščių vidų pradėjo pildyti polivinilchloridu ar kitomis šiltinančiomis medžiagomis.“

Pasak R. Lecko, ne vieną tyrimą atlikę ekspertai padarė išvadą, kad senosioms „chruščiovkoms“ apšiltinimas artimiausiu metu veikiausiai neturėtų grėsti. Sutvarkius jų šildymo sistemą, pakeitus duris, langus, jų šiluminės savybės ne ką nusileistų dabartiniams naujiems namams. „Šilumą jie taupys neblogai. Bet naujieji namai, pastatyti iš šalto, tačiau tvirto betono plokščių, tvers dar šimtmetį, o tie senieji – kažin. Pastaruosiuose atlikus termoskopinius tyrimus buvo nustatyta, kad „chruščiovkų“ namų plokštės vienur šiltos, o kitur – šaltos. Vadinasi, jų struktūra jau gerokai pakitusi ir jos nebus ilgaamžės“, – svarsto R. Leckas.

Kiek to amžius dar likę, nesiryžta prognozuoti nė tyrimus atlikę ekspertai.

Be kita ko, dar 1999–2000 metais Lietuvoje buvo kilęs senųjų sovietinės statybos daugiabučių kritikos vajus, prognozuota natūrali jų mirtis per artimiausią dešimtmetį, t. y. iki 2010-ųjų. O jie tebestovi dar vis.

Išlepę neskuba

Elektrėnų savivaldybė į renovacijos traukinį nespėja ne tik dėl senųjų miesto daugiabučių. Kur kas svarbesnė priežastis – „liga“, kuria tebeserga tie, kurie dar prisimena nemokamą vandenį ir benziną po 7 kapeikas už litrą.

„Kol veikė Lietuvos elektrinė, elektrėniškiai – ir senų, ir daug naujesnių namų butų savininkai – už šilumos kilovatvalandę mokėjo 2–4 kartus mažiau nei kiti Lietuvos gyventojai. Sustabdžius Lietuvos elektrinę ir jos bazėje įrengus modernią biokuro katilinę, šildymo kaina elektrėniškiams pabrango dvigubai. Žmogui reikia šoko, kad permąstytų ankstesnius savo sprendimus“, – sako R. Leckas. Tas šokas jau ištiko.

Dabar elektrėniškiai jau patys veržiasi renovuoti savo būstą, bet programos traukinys pajudėjęs ir į jį suspėti galima tik brangiau sumokėjus. Mat atsisakiusieji dalyvauti pirmajame daugiabučių modernizavimo etape savo apsisprendimą motyvavo svarbia priežastimi: per brangu.

„Į pirmajame etape dalyvavusių namų fasadų apšiltinimą reikėjo investuoti apie 60 eurų (200 litų) už kvadratą, dabar – jau po 68-78 eurus (240–270 litų). Be to, nedelsusiems renovacijos valstybė kompensuoja 40 proc. investicijų, vėliau parama mažėja. Delsti, matyt, nėra prasmės“, – lyg ir agituoja už renovaciją R. Leckas.

Bet klystų tie, kurie dabar imtų pavydėti gyvenimo šiltesniame „chruščiovkos“ tipo name. Juk kiekvienas namas – tai ne tik plyta, plokštė, bet ir kelių dešimtmečių senumo elektros instaliacija bei santechnika, per dešimtmečius drumzlėmis užkimšti radiatoriai, nusidėvėję balkonai, laiptai, atraminės konstrukcijos, kurių atnaujinti ar atjauninti nėra būdo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"