TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektrėnų katilinei perka brangiausią biokurą

2015 08 19 6:00
corporate.vattenfall.com nuotrauka

Valstybės valdomų energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ neigia, kad biokurą Elektrėnų katilinei perka iš kitos šios grupės įmonės didesne nei rinkos kaina. Vis dėlto įmonės vadovas pripažino, kad ne biržoje, o pagal dvišales sutartis su keliomis įmonėmis katilinė itin brangų biokurą pirks dar iki 2016 metų vidurio.

Lietuvos šaltinių teigimu, „Lietuvos energijos gamyba“ šiemet pastatytai itin brangiai kainavusiai Elektrėnų katilinei, į kurią investuota maždaug trečdaliu didesnė pinigų suma, nei vidutiniškai kainuoja rinkoje, biokurą perka iš „Lietuvos energijos“ grupės įmonės „Kauno energetikos remontas“ ar jos padalinių. „Pastaruoju metu pirkimo kaina buvo 170 eurų už toną naftos ekvivalento (tne), kai biržoje tiek biokuro vidutiniškai kainavo 120 eurų“, – teigė LŽ šaltiniai.

Energijos išteklių rinkos įstatymas nustato, kad šiais metais šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir biokurą deginantys šilumos ir elektros gamintojai per biržą privalo įsigyti pusę jiems reikalingo biokuro, o nuo 2016 metų – 100 procentų kuro.

Biržoje biokuro neperka

Į LŽ klausimą, ar Elektrėnų katilinei biokuras iš tiesų perkamas ne biržoje, o aukštesne nei rinkos kaina iš susijusios įmonės, AB „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) generalinis direktorius Juozas Bartlingas elektroniniu paštu atsiųstame atsakyme teigė: „Tai yra netiesa. „Lietuvos energijos gamyba“ niekada nepirko ir neperka biokuro iš bendrovės „Kauno energetikos remontas“.

Pasak Elektrėnų katilinę valdančios įmonės vadovo, šiuo metu visą reikalingą biokuro kiekį LEG užsitikrina pagal 2014 metais sudarytas dvišales sutartis su nepriklausomais biokuro tiekėjais. Siekdama sudaryti šias sutartis bendrovė rengė viešą konkursą (vadovaudamasi biokuro pirkimo metu galiojusiais teisės aktais, tai yra 2003 metų kovo 3 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinta „Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarka“).

Sutartys, anot J. Bartlingo, yra sudarytos su UAB „Energovia“ ir UAB „Bioversa“. Tačiau LEG vadovas atsisakė nurodyti, kokia yra iš jų perkamo biokuro kaina, ar ji nėra gerokai didesnė negu biržoje. „Pagal įtrauktus į sutartis konfidencialumo įsipareigojimus tretiesiems asmenims negalime atskleisti jokios jose numatytos komerciškai jautrios informacijos. Tačiau visą su šilumos energijos gamybos kainų nustatymu susijusią informaciją, kaip reikalauja teisės aktai, bendrovė teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Komisija, atsižvelgdama į vartotojų interesus, kaip žinoma, tvirtina galutinę šilumos energijos pardavimo kainą, tad galima sakyti, kad kontrolė čia yra dviguba: ir pačios bendrovės, kuri daro viską, kad Elektrėnų vartotojai būtų tarp mažiausiai mokančiųjų už šilumos energiją, ir vartotojų interesais besirūpinančio reguliuotojo“, – tikino J. Bartlingas.

Jis taip pat negalėjo palyginti, kiek perkamo biokuro kaina buvo ir yra mažesnė ar didesnė negu biržoje. „Tokių palyginimų atlikti šiuo metu, deja, negalime. Viena vertus, kai buvo sudaromos minėtos dvišalės sutartys, biržoje nebuvo įmanoma įsigyti bendrovei tuo metu reikalingų techninių specifikacijų biokuro. Kitas dalykas, palyginimų negalime daryti ir dėl minėtų konfidencialumo įsipareigojimų“, – dėstė jis.

Kainos krito trečdaliu

Biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, biokuro kaina, kuria šilumos gamintojai moka už jiems per biržą patiektą biokurą, nuolat mažėja. Antai liepos mėnesį pagal biržoje sudarytus sandorius tiekto biokuro kainų vidurkis buvo 113 eurų už tne (Eur/tne) ir beveik susilygino su vidutine rinkos kaina.

Praėjusių metų liepą vidutinė rinkos kaina siekė 182 Eur/tne, o biržos kaina – 153 Eur/tne. Taigi, biokuro kaina per metus sumažėjo vidutiniškai 32 procentus. Tokią išvadą daro rinkos analitikai.

Elektrėnų biokuro katilinės statyba kainavo maždaug trečdaliu brangiau nei Lietuvoje statomos biokuro jėgainės su lietuviškais katilais. / „Lietuvos energijos gamybos“ nuotrauka

„Matome, jog dalyviai vis labiau pasitiki birža ir vis daugiau sandorių sudaro per biržos sistemą. Liepos mėnesį pasiūla viršijo paklausą net 5 kartus. Biokuro pageidauta įsigyti už 9 mln. eurų, o siūlyta parduoti net už 48,6 mln. eurų. Natūralu, jog toks didelis dalyvių pardavėjų aktyvumas skatina tarpusavio konkurenciją, kuri turi didelę įtaką šilumos gamintojams palankesnės kainos formavimuisi“, – teigiama „Baltpool“ liepos mėnesio apžvalgoje.

Perka itin brangiai

„Lietuvos žinios„ jau rašė, kad naujoje Elektrėnų biokuro katilinėje įrengtiems brangiems suomiškiems katilams tinka tik specialiai paruoštas biokuras, kuris kainuoja daugiau nei įprastinis. Tokį biokurą paruošti Lietuvoje gali vos keli gamintojai, bet jo galima įsigyti ir biržoje.

J. Bartlingas pabrėžė, kad naudoti šį labai geros kokybės biokurą vykstant katilinės bandymams reikalavo katilų gamintojas, tačiau įmonė neskuba brangaus biokuro keisti pigesniu. „Įsitikinę nepriekaištingu katilinės veikimu, ieškosime galimybių įsigyti efektyvios ir nepertraukiamos veiklos poreikius tenkinančio, bet pigesnio biokuro“, – tikino LEG generalinis direktorius.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra mažiausiai penki tiekėjai, kurie galėtų paruošti tokių techninių specifikacijų biokuro, kurio reikia bandant katilinę: UAB „Bioversa“, UAB „Energovia“, AS „PK Oliver“, UAB „Ramundas GM“, UAB „Vertma“.

„Tuo metu, kai buvo sudaromos dvišalės sutartys, biokuro biržoje tokios specifikacijos biokuru nebuvo prekiaujama. Šiuo metu biokuro biržoje dar neperkame, nes reikiamą biokuro kiekį užsitikriname pagal seniau sudarytas sutartis. Vis dėlto jau kitų metų viduryje planuojame biokurą pradėti pirkti biržoje“, – sakė vadovas.

Teisina didelę investiciją

LŽ anksčiau rašė, jog Elektrėnų gyventojų viltys, kad ilgai laukta ir gegužės mėnesį paleista nauja biokuro katilinė atpigins šilumos energiją, gali neišsipildyti. Mat jos užsakovė LEG parinko itin brangią suomišką technologiją. Dėl to Elektrėnų biokuro katilinės statyba kainavo maždaug trečdaliu brangiau nei Lietuvoje statomos biokuro jėgainės su lietuviškais katilais.

Brangiems suomiškiems katilams tinka tik specialiai paruoštas brangesnis nei rinkoje biokuras. Atitinkamai brangesnė yra ir naujoje jėgainėje gaminama šilumos energija. „Elektrėnuose pastatyta biokuro katilinė – tai lyg 4 asmenų šeimai nupirktas 20 vietų autobusas“, – naujo pirkinio nauda abejojo Virginijus Ramanauskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas, biokuro katilinių technologinę įrangą projektuojančios ir diegiančios įmonių grupės „Enerstena“ generalinis direktorius.

Su tokiomis išvadomis nesutinka LEG vadovas. „Galime užtikrintai sakyti, kad bendrovės sprendimas rinktis patikimus, didesnės galios įrenginius, gerokai efektyvesnę bei aplinkai palankesnę technologiją iš tiesų pasitvirtino“, – teigė jis.

Anot jo, toks pasirinkimas padarytas atsižvelgiant į esamą situaciją ir aplinkybes, nes „Lietuvos energijos gamybos“ padėtis esanti išskirtinė. „Turime užtikrinti ir reguliuojamų vartotojų (Elektrėnų gyventojų), ir nereguliuojamų vartotojų (“Kietaviškių gausa“), ir savo reikmes, nes elektros energijos gamybai šiluma taip pat būtina. Todėl buvo nuspręsta rinktis patikimus didesnės galios įrenginius. Svarbu ir tai, kad dabar elektrėniškiams nereikia rūpintis papildomais pajėgumais ar rezervinėmis katilinėmis (kaip daugelyje kitų savivaldybių, kur veikia maži biokuro katilai). Be to, svarbu ir tai, kad jie yra apsaugoti šiuo metu, kai planuojama neskirti elektros energijos gamybos kvotos (iš VIAP biudžeto – aut.) Elektrėnams“, – sakė jis.

J. Bartlingas tvirtino, kad pradėjus eksploatuoti biokuro katilinę šilumos kaina elektrėnų gyventojams, kaip ir planuota, smarkiai mažėjo. „Šių metų antrąjį ketvirtį bendrovės pagaminta šilumos energija jau kainavo penktadaliu mažiau negu pernai tuo pat metu“, – tikino jis.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 2015 metų gegužę pagal šilumos kainą Elektrėnai atsidūrė 13–14 vietoje tarp Lietuvos savivaldybių. „Tai smarkus šuolis aukštyn, elektrėniškiai už šilumos energiją mokėjo mažesne kaina nei Lietuvos vidurkis“, – džiaugėsi pašnekovas.

Tačiau naujos katilinės Elektrėnų šilumos ūkiui tiekiamos šilumos kaina (3,66 euro ct/kWh) buvo gerokai aukštesnė nei kitų miestų šilumos gamintojų, deginančių biokurą. Palyginimui, „Klaipėdos energijai“ gegužės mėnesį nepriklausomi šilumos gamintojai pasiūlė tiekti šilumą gerokai pigiau: UAB „Fortum Klaipėda“, lygiomis dalimis deginanti biokurą ir komunalines atliekas, – už 1,12 euro ct/kWh, AB „Klaipėdos baldai“ – 1,30 euro ct/kWh. „Kauno energijai“ gegužės mėnesį „Šilko“ katilinė siūlė tiekti šilumą už 1,12 euro ct/kWh, „Inkaro“ katilinė – 1,20 euro ct/kWh, Petrašiūnų katilinė – 1,29 euro ct/kWh, „GECO Kaunas“ – už 1,43 euro ct/kWh.

J. Bartlingas pabrėžė, jog jo vadovaujama bendrovė „daro viską, kas nuo jos priklauso“, kad Elektrėnų vartotojai būtų tarp mažiausiai mokančių už šilumos energiją ir kad šilumą už konkurencingą kainą pirktų Kietaviškių šiltnamiai.

FAKTAI

Pareikalavo nutraukti sutartis

Šią vasarą Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) už netinkamą prekybą biokuru pagal dvišales sutartis nubaudė jau ne vieną šilumos gamybos įmonę.

Rugpjūčio mėnesį „Radviliškio šilumai“ VPT nurodė nutraukti biokuro tiekimo sutartį su malkų, medinių padėklų, taros ruošinių gamybos bendrove „Socialiniai sprendimai“. VPT skelbė nustačiusi, kad „Radviliškio šiluma“ nelygino tiekėjo siūlomos biokuro kainos su biokuro biržos kainomis ir taip neteikė pirmenybės įsigyti biokuro energijos išteklių biržoje. Be to, Radviliškio įmonė pažeidė energijos išteklių pirkimo taisykles, nes skelbiamose derybose sudarė sutartį su vienintelį pasiūlymą pateikusia įmone. 34,3 tūkst. eurų vertės biokuro tiekimo sutartį „Radviliškio šiluma“ ir „Socialiniai sprendimai“ pasirašė praėjusių metų gruodžio 29 dieną.

Liepos mėnesį VPT nurodė, kad bendrovė Mažeikių šilumos tinklai pažeidė įstatymus, įsigydama degalų ir biokuro. Įmonės 2014 metais vykdytų skelbiamų derybų „Biokuro (medienos skiedrų) pirkimas“ vertė – 7 mln. eurų su PVM. VPT konstatavo, kad perkančioji organizacija, nepirkdama biokuro biržoje, pasirinko nepagrįstą ir neteisėtą pirkimo būdą. Pagal Kainų komisijos Biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą, 2014 metų antrąjį ketvirtį medienos skiedrų kaina buvo mažesnė nei skelbiamas derybas laimėjusio tiekėjo pasiūlyta kaina. VPT nuomone, Mažeikių šilumos tinklai biokuro pirkimo sutartį turėtų nutraukti ir, esant poreikiui, organizuoti naują pirkimą.

Vakar VPT nurodė Raseinių šilumos tinklams nutraukti 2013 metais sudarytą biokuro tiekimo sutartį su Vokietijos įmonių grupės „Klasmann-Deilmann“ valdoma bendrove „Klasmann-Deilmann Bioenergy“.

Šių metų biokuro kainų palyginimas, eurais už tne

MėnuoVidutinė LietuvojeBiržos kaina
Sausis214172
Vasaris202162
Kovas199160
Balandis163123
Gegužė117120
Birželis114114

Šaltinis: „Baltpool“, Kainų komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"