TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektrėnus pavaduos termofikacinės jėgainės

2014 10 31 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Praėjusią savaitę sustabdytas Lietuvos elektrinės (LE) 9-asis blokas šiemet darbo gali neatnaujinti - elektrinė jau išnaudojo beveik visą šiemet jai skirtą valstybės subsidiją. Tad dujomis varomą moderniausią šalyje elektros gamybos įrenginį pamažu keis šilumos sezoną pradedančios didžiųjų miestų termofikacinės elektrinės (TEC). Jos elektrą gaminti planuoja nuo lapkričio mėnesio. Tačiau šiemet skirtų valstybės subsidijų šios elektrinės gali nepanaudoti ir elektros pagaminti mažiau, nei planavo.

Iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo finansuojamos ir dujomis kūrenamos LE ir TEC nekonkurencingą elektrą gamina tik todėl, kad gauna valstybės paramą. Be tokios paramos elektros gamyba jose apsimokėtų tik tuomet, jeigu kaina biržoje gerokai išaugtų arba labai atpigtų „Gazprom“ arba Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo tiekamos dujos.

Parduos tik pusę planuoto kiekio

„Vilniaus energijai“ priklausančios 2-oji ir 3-ioji TEC bei Salininkų katilinės TE elektros energijos gamybą galėtų pradėti apie lapkričio vidurį, o gal net ir mėnesio pabaigoje. „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas LŽ teigė, kad tai priklausys nuo oro sąlygų.

„Pagal dabar veikiantį reglamentavimą, TEC pagamintą elektros energiją superka LESTO, kuri nustato ir superkamą kiekį. Elektrą gaminame tik tuomet, kai LESTO užsako, todėl prognozuoti, kiek tiksliai elektros patieksime, neįmanoma. Įvertinus, kaip LESTO iš „Vilniaus energijos“ elektros energiją supirko 2014 metų pradžioje, panašu, kad iki metų pabaigos LESTO supirks tik apie pusę Vyriausybės nustatyto maksimalaus kiekio, skirto „Vilniaus energijai“, - spėjo N. Mikalajūnas.

2014 ir 2015 metams Vyriausybė nustato tik maksimalias kvotas TEC, o Lietuvos skirstomųjų tinklų operatoriui LESTO suteikta teisė iš jų pirkti elektros mažiau arba visai nepirkti.

„Vilniaus energijos“ iš VIAP finansuojamos elektros gamybos kvota kitąmet sumažės nuo 402,57 mln. kilovatvalandžių (kWh) šiemet iki 327,61 mln. kWh 2015 metams.

Bendrovės duomenimis, „Vilniaus energijos“ elektros gamybos kintamos sąnaudos, palyginti su 2013 metų laikotarpiu, sumažėjo apie 15 proc. dėl „Lietuvos dujų“ pritaikytos kainų nuolaidos nuo 2014 metų gegužės mėnesio.

„Panevėžio energijos“ valdoma Panevėžio termofikacinė elektrinė (TE) planuoja pradėti gaminti elektros energiją ir tiekti ją į Lietuvos perdavimo tinklą lapkričio pirmomis dienomis. Įmonė planuoja iki metų pabaigos pagaminti 27,55 mln. kWh elektros. Tiek elektrinei liko Kainų komisijos skirtos remtinos elektros energijos kvotos.

Kaip LŽ sakė „Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Petras Diksa, 2014 metais vidutinė gaminamos elektros energijos kaina sudaro apie 29,28 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) ir, palyginti su praėjusiais metais, yra mažesnė apie 2,8 procento.

Panevėžio TE iš VIAP fondo finansuojama elektros gamybos kvota didėja nuo 65,65 mln. kWh iki 90,91 tūkst. kWh. „Padidinus kvotą tikimasi, kad elektros savikaina mažėtų, o elektros supirkimo tarifo Kainų komisija dar nustatė“, - sakė P. Diksa.

Kvotos beveik neliko

Tuo metu „Lietuvos energijai“ priklausanti „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) jau išnaudojo beveik visą jai šiemet skirtą 900 mln. kWh iš VIAP finansuojamą elektros gamybos kvotą ir praėjusią savaitę išjungė LE 9-ąjį bloką. „Kvotos beliko visai nedaug – pagaminta 0,84 TWh, taigi išnaudota daugiau negu 93 proc.“, - sakė LEG Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovas Valentas Neviera.

Įmonė nežino, ar šiemet elektros dar gamins. Mat pagal susitarimą su perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ LEG VIAP lėšomis subsidijuojamą elektros energiją gamina pagal „Litgrid“ poreikį. „Jei „Litgrid“ praneš apie tokį poreikį, galėsime gaminti“, - sakė V. Neviera.

2015 metais LE skiriama VIAP lėšų suma turėtų siekti apie 210 mln. litų – daugmaž penktadaliu mažiau nei 2014-aisiais (268,2 mln. litų).

2013 metais LE skirta 485,5 mln. litų (įskaitant 60 mln. litų subsidiją naujojo kombinuoto ciklo bloko (KCB) statybai) VIAP lėšų.

„100 mln. litų VIAP biudžeto apytiksliai atitinka 1 ct/kWh galutinio elektros energijos tarifo, tad šiais metais Elektrėnams skiriamų VIAP lėšų apkarpymas apie 0,5 ct/kWh sumažins elektros energijos tarifą, lyginant su 2014 metais, ir apie 2 ct/kWh, lyginant su 2013 metais“, - tikino V. Neviera.

LE skirta VIAP kvota kitiems metams didėja 200 mln. kWh, iki 1,1 mlrd. kWh. Paradoksalu, tačiau didesnė kvota leis elektrą Elektrėnuose gaminti pigiau. „Dėl didesnės kvotos 2015 metais planuojama daugiau gaminti galingesniu ir gerokai efektyvesniu kombinuoto ciklo bloku, o ne senaisiais rezervinės elektrinės blokais. Taigi prognozuojama, kad dėl efektyvesnės gamybos tiek supirkimo tarifas, tiek bendras VIAP poreikis bus mažesnis“, - teigė V. Neviera.

Jis pažymėjo, kad LEG didžiąją dalį elektros energijos gaminant kombinuoto ciklo bloku per dvejus metus jau sutaupyta apie 168 mln. litų VIAP lėšų. Tiek daugiau jų būtų reikėję, jei elektra būtų buvusi gaminama senaisiais Elektrėnų blokais, o vartotojams tai reikštų beveik centu didesnes elektros energijos kainas.

Be subsidijų elektros negamintų

Be valstybės subsidijų LE ir šiluminės elektrinės gamintų gerokai mažiau elektros, mat rinkoje ji būtų konkurencinga tik tam tikru metu, pavyzdžiui, kai vasarą biržoje pakyla kainos.

„Negaudama subsidijų iš VIAP biudžeto Lietuvos elektrinė gamintų tik tokią elektros energiją, kuri būtų konkurencinga rinkoje. Šiuo metu Elektrėnuose gaminama elektros energija nėra konkurencinga. Tam, kad jos kaina galėtų konkuruoti, reikėtų, kad arba labai smarkiai atpigtų dujos, arba labai smarkiai pabrangtų elektra biržoje“, - LŽ sakė V. Neviera.

„Panevėžio energijos“ vadovo P. Diksos teigimu, be VIAP lėšų Panevėžio TE gamintų elektros energiją priklausomai nuo elektros gamybos savikainos, o ją lemtų perkamų dujų kaina ir elektros energijos supirkimo kainos biržoje.

Vilniuje, kaip aiškino „Vilniaus energijos“ atstovas N. Mikalajūnas, elektrą gaminti būtina tuomet, kai tenka padengti smarkiai padidėjusį šilumos poreikį, o Vilniaus mieste toks poreikis gali atsirasti temperatūrai nukritus žemiau 20 laipsnių šalčio. „Tokiu atveju įmonė parduodama elektros rinkoje patirtų nuostolius iš elektros veiklos. Jei šie nuostoliai būtų pripažinti kaip būtini, ateityje Komisija galėtų kompensuoti juos per šilumos kainas“, - sakė jis.

Elektros energijos ir šilumos gamyba be valstybės paramos „Vilniaus energijai“ apsimokėtų ir tada, jei būtų įmonei būtų leista investuoti į vieno termofikacinės elektrinės bloko perėjimą prie biokuro ir tam būtų skirta ES fondų parama. Taip pat jeigu gamtinių dujų kaina iš SGD terminalo ar iš „Gazprom“ gerokai nukristų arba elektros rinkoje gerokai išaugtų kainos, pavyzdžiui, Skandinavijoje sustojus atominėms elektrinėms ir dėl to labai sumažėjus elektros pasiūlai.

Jeigu bent viena šių prielaidų neišsipildytų ir negautų VIAP lėšų, N. Mikalajūno teigimu, „Vilniaus energija“ elektros greičiausiai negamintų.

Už paramą sumoka visi vartotojai

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis atkreipė dėmesį, kad termofikacinės elektrinės biržoje nedalyvauja, tačiau rinkos kainoms daro netiesioginį poveikį. „Šaltuoju metų laiku dėl jų gaminamos elektros energijos išauga pasiūla, tad rinkos kaina gali šiek tiek nukristi. Kita vertus, dėl šioms elektrinėms skiriamų VIAP lėšų didėja elektros tarifai, nes VIAP apmoka visi vartotojai“, - sakė jis.

R. Staniulis teigė, kad paramą elektros gamintojams teikia daugelis valstybių, o kadangi Europoje ši parama gana didelė, ji rinką iškraipo. „Rinkos kaina susidaro gana maža ir ji neatspindi tikrų elektros gamybos sąnaudų. Todėl be papildomos paramos šiandien turbūt nė vienas investuotojas nesiryžtų statyti naujų elektros gamybos įrenginių“, - svarstė jis.

R. Staniulio nuomone, susidaro tarsi užburtas ratas. Paramą gaunantiems elektros gamintojams nesvarbu, kokia bus rinkos kaina, nes jie bet kuriuo atveju užsitikrins supirkimo tarifą. Dėl atsinaujinančius išteklius ar gamtines dujas deginančių jėgainių veiklos susidaro didesnė elektros pasiūla ir elektros kaina rinkoje mažėja. O skirtumą tarp rinkos ir subsidijuojamos elektros kainos sumoka vartotojai.

Vis dėlto R. Staniulis mano, kad efektyvios šiluminės jėgainės, pavyzdžiui, Elektrėnų 9-asis blokas ar Panevėžio termofikacinė elektrinė, ir dabartinėmis sąlygomis galėtų dalyvauti rinkoje, ypač vasarą, kai tarpais susidaro didelės kainos. Tačiau jos turėtų nuolat reaguoti į padėtį rinkoje - sugebėti greitai pradėti gamybą arba ją nutraukti.

2014 metais VIAP biudžetas yra 661,045 mln. litų, o kitų metų dar nepatvirtintas. Termofikacinėms elektrinėms VIAP lėšomis finansuojama elektros gamybos kvota kitąmet mažės 100 mln. kWh - iki 600 mln. kWh. Šiemet joms paskirstyta maksimali 700 mln. kWh kvota.

Superkamos elektros energijos kaina, ct/kWh

Elektrinė / Metai20102011201220132014
„Vilniaus energijos“ TE Nr. 216,25​26,39​30,73​37,16​31,89
„Vilniaus energijos“ TE Nr. 316,9823,8827,4137,7129,07
„Vilniaus energijos“ Salininkų TE16,1331,7935,9549,8037,45
Kauno TE20,1622,4527,6632,6329,88
Panevėžio TE25,9624,3831,4343,4131,36
Lietuvos elektrinė29,31​30,75​37,27​49,03​50,84

Šaltinis: Kainų komisija

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"