TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektrinė afera

2013 08 30 6:00
Vasarą, kada elektros energijos trūksta, 9-asis blokas turėtų būti pirmasis gamybos šaltinis, tačiau tuo metu jis buvo sustabdytas - buvo šalinami defektai. Arvydo Jockaus (LŽ) nuotrauka

Brangiausias ir galingiausias pastaraisiais metais Lietuvoje iškilęs elektros gamybos įrenginys - 1,3 mlrd. litų kainavęs naujasis Elektrėnų jėgainės kombinuoto ciklo blokas (KCB), arba 9-asis blokas, galėtų pagaminti tiek elektros, kad ji patenkintų apie 20-25 proc. viso šalies poreikio. Tačiau praėjusių metų spalį pradėtas eksploatuoti moderniausias dujomis kūrenamas elektros gamybos įrenginys dirbo tik 602 valandas, iš jų iki neplanuoto remonto - vos 224 valandas, tai kiek daugiau nei 9 paros.

Nepraėjus nė 7 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios ispanų kompanijos Elektrėnuose pastatytam jėgainės moderniam 9-ajam blokui prireikė 3 mėnesius trukusio remonto, vadinamo defektų šalinimu. Neplanuoti darbai vyko vasarą, kai naujasis blokas, pagal užsakovų ir projektuotojų sumanymą, turėtų dirbti didžiausiu apkrovimu. Mat šiuo metu elektros negamina didžiųjų miestų termofikacinės elektrinės, o sumažėjus elektros gamybai Lietuvoje jos importas iš užsienio birželį siekė 77 proc. visos sunaudotos elektros energijos.

Aptiko statybos defektus

Kaip LŽ patvirtino bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ l. e. p. generalinis direktorius Juozas Bartlingas, 9-asis blokas defektams šalinti buvo sustabdytas nuo gegužės 17-osios iki rugpjūčio 9 dienos. Nuo tol iki dabar jis veikia be pertraukų.

"Gegužės ir birželio mėnesiais bloko darbas nebuvo būtinas, tad šis laikas buvo išnaudotas suteikiant galimybę rangovui atlikti garantinius defektų šalinimo darbus. Bloko statybos generalinio rangovo „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“ atliekamiems darbams šiek tiek užtrukus, liepą buvo įjungti senieji rezervinės elektrinės blokai, kurie „pavadavo“ 9-ąjį, kol šis buvo parengtas eksploatacijai ir rugpjūčio 9 dienos naktį įjungtas“, - teigė jis.

Praėjusių metų spalio 23 dieną įjungus 9-ąjį bloką, „Lietuvos energijos“ išplatintame pranešime teigta, kad didžiausiu apkrovimu modernus jėgainės blokas bus eksploatuojamas vasaros laikotarpiu, tačiau dėl minėtų defektų būtent vasarą įrenginys neveikė.

Elektros biržos „Nord Pool“ svarbių pranešimų puslapyje skelbta, kad Lietuvos elektrinės 455 MW galios blokas nuo gegužės 17-osios iki rugpjūčio 10 dienos negamins elektros energijos, nes atliekamas garo turbinos guolių remontas. J.Bartlingas patikslino, kad dar buvo atlikti tepimo sistemos ir pagalbinių įrenginių defektų šalinimo darbai. Kiek šie darbai kainavo, jis negalėjo atsakyti. „Neturime apie tai žinių. Darbus savo sąskaita atliko bloko statybos generalinis rangovas „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“, - LŽ tvirtino vadovas.

LŽ šaltinių teigimu, neplanuoto remonto priežastis – garo turbinų vibracija. Esą galėjo būti aptikti sisteminiai statybos pažeidimai, tai yra „sėda“ turbinos pamatai, ir po jais bent jau laikinai reikėjo įtaisyti papildomas plokštes. Vėliau esą teks stebėti pamatų būklę, ir jei reikės, stiprinti pačius pamatus. Pasak LŽ šaltinių, defektų šalinimo darbų kaina gali siekti iki 200 mln. litų.

J.Bartlingas LŽ patikslino, kad remonto darbų išlaidas, kad ir kokios jos būtų, padengs ispanų įmonė. „Garantinis bloko defektų šalinimo laikotarpis – dveji metai nuo jo statybos pabaigos (iki 2014 metų rudens). Visus defektų šalinimo ir su tuo susijusių darbų sąnaudas padengia KCB statybos generalinis rangovas“, - teigė jis.

Tris mėnesius remontuojant 9-ąjį bloką, rezervo galios funkcijas, pavestas Elektrėnų jėgainei, užtikrino senieji jos blokai. „Derinant gamybą dujomis ir mazutu, elektrą gamino du 300 MW galingumo blokai. Tai kartu buvo puiki proga juos išbandyti, mat būtume privalėję tai daryti, nes pradėjus veikti naujajam blokui senieji ilgai bus rezerve“, - aiškino J.Bartlingas.

Neužsiminė apie pagrindinę priežastį

J.Bartlingas: "Šiuo metu kombinuoto ciklo blokas negali gaminti elektros energijos be subsidijų." / LŽ archyvo nuotrauka

Šių metų liepą tuometis „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas žurnalui „Veidas“ tvirtino, kad naujasis Elektrėnų jėgainės blokas nuo eksploatacijos pradžios dirbo 1,5-2 mėnesius, o jo prastovos priežastis neva buvo didelė dujų kaina, dėl to brangus įrenginys esą ir toliau nedirbs. Jis net neužsiminė, kad šalinami statybos defektai.

„Artimiausiu metu (blokas – LŽ) tikrai daugiau nedirbs, nes dujų kaina tokia, kad tai keltų elektros kainą. Daugelyje Europos šalių tokie blokai dirba tiek pat mažai. Ar jo reikėjo? Situaciją rinkoje buvo sunku prognozuoti, bet kuo nebuvo pasinaudota, tai galimybe kartu išspręsti ir elektros, ir šilumos gamybos problemą. Vertinant iš dabartinės perspektyvos, gal geresnė alternatyva būtų buvusi Vilniuje ar Kaune pastatyti mažesnius kogeneracinius blokus“, – tuo metu kalbėjo D.Misiūnas.

Liepos 22 dieną D.Misiūnas pakilo karjeros laiptais - tapo UAB Visagino atominės elektrinės (VAE) valdybos pirmininku bei generaliniu direktoriumi, o užbaigus šios valstybės valdomos energetikos grupės pertvarką jis taps patronuojančiosios turto valdymo bendrovės, kuri kontroliuos visą energijos gamybos, skirstymo ir aptarnavimo įmonių grupę, vadovu.

Prognozės nepasitvirtino

2012 metų spalio 23 dieną pradėjus eksploatuoti 9-ąjį bloką „Lietuvos energija“ skelbė, kad šis blokas 2013 metais pagamins 1,374 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, arba 14 proc. šalies poreikio. „Šie planai nepasitvirtino dėl iki 0,9 TWh sumažintos gamybos kvotos rezervinei elektrinei. Taip pat šiek tiek užtruko rangovo atliekami garantiniai defektų šalinimo darbai, dėl to vietoj KCB kurį laiką dirbo senieji blokai“, - sakė J.Bartlingas.

Kada 9-asis blokas įjungiamas ir kiek laiko dirba, anot J.Bartlingo, priklauso nuo rinkos sąlygų ir tiekimo saugumui skirtos elektros energijos poreikio. „Kai elektros energijos biržoje susidaro deficitas, kainos iš karto smarkiai pakyla. Taigi rezervinė jėgainė Elektrėnuose veikia tuomet, kai Lietuvoje trūksta elektros energijos ir jos kainos būna labai didelės. Vasarą, kada elektros energijos trūksta dėl perdavimo linijų remontų, 9-asis blokas visada yra pirmasis gamybos šaltinis. Tačiau būna atvejų, kai tiekimo saugumui užtikrinti būtiną elektros energiją gaminame ir kituose rezervinės elektrinės blokuose“, - tvirtino jis.

Į LŽ klausimą, ar 1,3 mlrd. litų kainavusio 9-ojo bloko statyba šiuo metu atrodo pateisinama ir racionali, J.Bartlingas atsakė neigiamai. „Tuo metu, kai buvo apsispręsta statyti šį bloką, gamtinės dujos kainavo beveik perpus mažiau. Be to, rinkoje vyravo prognozės, kad elektros energijos kainos ateityje turėtų didėti. Tačiau praėjus penkeriems metams nuo statybų pradžios šios prognozės nepasitvirtino, todėl šiuo metu naujasis blokas negali gaminti elektros energijos negaudamas subsidijų“, - sakė jis.

Kaip žinoma, šiemet iš beveik milijardo litų, surenkamų iš elektros vartotojų vadinamosioms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (VIAP) apmokėti, daugiau kaip pusė, arba 512,1 mln. litų, atitenka Elektrėnų elektrinei subsidijuoti.

Beviltiška investicija

Energetikos bendruomenėje seniai kalbama, kad vietoj brangiai kainavusio 9-ojo bloko racionaliau būtų buvę statyti tokio galingumo kogeneracinę jėgainę, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune, kur būtų panaudojama ne tik pagaminta elektra, bet ir šiluma. Tuo metu 455 MW galios 9-asis blokas suprojektuotas taip, kad elektros gamybos metu susidaranti šiluma išleidžiama į Elektrėnų marias. Energetikų nuomone, kitaip suprojektavus bloką jo gaminamos šilumos pakaktų ne tik Elektrėnams, bet ir Vieviui šildyti. Tačiau dabar šalia rezervinės elektrinės Elektrėnuose už maždaug 25 mln. eurų (86,32 mln. litų) skolintų lėšų bus statomas šilumos jėgainės kompleksas su biokuro ir garo katilinėmis.

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius LŽ teigė, kad esant dabartinėms didelėms dujų kainoms energetikos sistemos rezervui užtikrinti labiau apsimokėtų dujomis kūrenti mažą seną neefektyvų bloką negu pažangiausią 9-ąjį. Mat senasis blokas gali dirbti 60 megavatų minimalia galia, o naujasis – maždaug 250 megavatų pajėgumo, tad per darbo valandą sudegina daugiau dujų nei senasis. M.Nagevičiaus nuomone, ši beviltiška investicija niekad neatsipirks, nes jos eksploatacija brangesnė nei senųjų blokų, o 9-ojo bloko gaminama elektra rinkoje niekada nebus konkurencinga.

Skaičiai

455 MW instaliuotos galios kombinuoto ciklo bloko (KCB) projektas pradėtas įgyvendinti 2009 metų balandį.

Bloko statyba kainavo 1,3 mlrd. litų. Projektui finansuoti 168,2 mln. eurų dotaciją skyrė Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas, 71 mln. eurų paskolą suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), taip pat komerciniai bankai. Dalį lėšų projektui skyrė ir „Lietuvos energija“.

Blokui pasiekti maksimalią galią iš karšto rezervo užtrunka iki 2 valandų, iš šalto rezervo – iki 6 valandų.

Šaltinis: „Lietuvos energijos gamyba“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"