TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektrinis mulkinimas

2013 11 25 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šiandien Lietuvos elektros gamintojai ir elektrą importuojantys tiekėjai turi pateikti visuomeniniam tiekėjui „Lesto“ siūlymus dėl mažiausiai 162 mln. litų vertės elektros energijos tiekimo 2014 metais iš anksto nustatytomis kainomis. Toks pasiūlymas vertinamas kaip konkurencijos imitacija.

Didelės vertės pasiūlymui suformuluoti „Lesto“ galimiems konkurso dalyviams suteikė vos tris darbo dienas. Rinkos dalyviai įtaria, kad visuomeninis tiekėjas galbūt iš anksto pasirinko galimą elektros tiekėją, o siūlymas paskubomis teiktas tik siekiant sudaryti neva skaidriai vykdomo pirkimo regimybę.

Sukėlė įtarimų dėl skaidrumo

Visuomeninis tiekėjas „Lesto“ praėjusią savaitę išsiuntinėjo raštą, kuriame prašo mažiau kaip per 3 darbo dienas pateikti „įpareigojantį pasiūlymą“ dėl daugiau kaip 1000 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos pardavimo.

„Lesto“ siūlymą parduoti maždaug trečdalį Lietuvos buitinių vartotojų elektros energijos poreikio gavo ne tik šalies elektros gamintojai, bet ir elektrą importuojančios bendrovės.

„Lesto“ generalinio direktoriaus Aido Ignatavičiaus pasirašytame rašte teigiama, kad sutartį būtų siūloma sudaryti 2014 metų laikotarpiui su vienu tiekėju, kuris pasiūlytų mažiausią kainą ir kuri atitiktų „Lesto“ lūkesčius bei galimybes.

Rinkos dalyviai įtaria, kad pagal „Lesto“ suformuluotas sąlygas elektros pardavėjas yra žinomas iš anksto. Ir tai veikiausiai galėtų būti kuris nors užsienio tiekėjas, mat nė vienas Lietuvos elektros gamintojas nėra pajėgus tokiomis sąlygomis pagaminti reikalaujamo kiekio elektros energijos.

„Remiantis 15,9 ct/kWh elektros rinkos kaina, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta 2014 metams, „Lesto“ planuojamo pirkimo vertė yra mažiausiai 162 mln. litų. Tarptautinio pirkimo vertės riba sudaro 1,38 mln. litų. „Lesto“ minimo elektros pirkimo vertės riba mažiausiai 117 kartų viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą, nustatytą pagal ES ir Lietuvos teisės aktus“, - visuomeninio tiekėjo pasiūlymą vertino „Vilniaus energijos“ Teisės departamento direktorius Danielius Žepnickas.

Abejoja „Lesto“ sąžiningumu

E.Paulavičius: „Kas dieną sulaukiame tokių naujienų, kurios ne paaiškina, kas vyksta, o tik dar labiau sujaukia situaciją.“ / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Lesto“ raštą praėjusį trečiadienį gavęs Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) generalinis direktorius Evaldas Paulavičius LŽ teigė, kad ir pats raštas, ir jo pateikimo aplinkybės kelia nerimą bei papildomų abejonių, ar tikrai pokyčiai elektros gamybos rinkoje yra racionalūs ir skaidrūs.

„Dėl skaidrumo abejoti verčia „Lesto“ nurodytas tik 3 darbo dienų terminas pasiūlymams pateikti. Juk tai konkursas, kurio vertė turėtų viršyti 160 mln. litų! „Lesto“ pateikė kiekvienam 2014 metų mėnesiui nurodytą elektros gamybos kiekį ir nori, kad tokie rimti skaičiavimai būtų atlikti per tris dienas. Mes manome, jog ir toks terminas, ir sąlygos neadekvačios. Kur skubama ir koks tokio skubėjimo tikslas?“ - klausė atsakymų nerandantis E.Paulavičius.

KTE teisininkai mano, kad toks kvietimas teikti pasiūlymus galimai pažeidžia galiojančių norminių aktų nuostatas. Mat reikalavimas pateikti vieną pasiūlymą visam nurodytam 1000 GWh elektros energijos kiekiui nurodytomis sąlygomis neleidžia vietiniams gamintojams dalyvauti konkurse. Taip galimai pažeidžiama sąžininga konkurencija.

KTE vadovas penktadienį nesiryžo vertinti, ar jo vadovaujama bendrovė turi techninių ar kitokių galimybių pateikti „Lesto“ lūkesčius atitinkantį pasiūlymą. „Labai sudėtinga vertinti, kas yra "lūkesčiai ir galimybės". KTE kreipėsi į „Lesto“, prašydama papildomos informacijos, ir nurodė, kad KTE nelabai galės pateikti pasiūlymo nurodytomis sąlygomis“, - tvirtino jis.

“Kauno termofikacijos elektrinę tikrai nustebino Vyriausybės sprendimas, nes pagal įstatymą pati Vyriausybė turi nustatyti konkrečias, o ne neapibrėžtas kvotas ir nustatymo funkciją perduoti „Lesto“. Tačiau tikslesnis įvertinimas galimas pasikonsultavus su teisininkais, jie kaip tik šiuo metu ir analizuoja šį Vyriausybės nutarimą“, - sakė E.Paulavičius.

„Lesto“ pasiūlymą gavusi AB „Panevėžio energija“ taip pat gūžčiojo pečiais. „Pasiūlymą vertiname kaip formalų veiksmą nesitikėdami, kad dalyvausime. „Lesto“ konkurse dalyvauti neketiname“, - LŽ penktadienį teigė bendrovės atstovas Vytenis Jackūnas. Pasak jo, „Panevėžio energija“ neturi techninių galimybių vykdyti pasiūlyto grafiko.

Baiminasi dėl kvotų

Lapkričio 20 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patikėjo energijos gamybos kvotų termofikacinėms elektrinėms skirstymą įmonei „Lesto“. Toks nutarimas sukėlė nemažą nerimą elektros gamintojams.

Termofikacinės elektrinės nuogąstauja, ar atsisakiusios pateikti pasiūlymą „Lesto“ nesulauks baudžiamųjų pasekmių, ir ar tai neturės įtakos Vyriausybės jau skirtoms kvotoms, kurias skirstys irgi „Lesto“.

„Manome, kad elektros energijos gamybos kvotos skirstymas termofikacinėms elektrinėms turi būti abipusiškai suderintas su gamintojais. “Lesto” turi turėti galimybę daryti įtaką kvotų skirstymui, bet tik atsižvelgdama į gamintojų technines galimybes ir ekonominį tikslingumą”, - teigė „Panevėžio energijos“ atstovas V.Jackūnas.

„Kas dieną sulaukiame tokių naujienų, kurios ne paaiškina, kas vyksta, o tik dar labiau sujaukia situaciją“, - susijaudinęs kalbėjo KTE vadovas E.Paulavičius.

Konkurencijos imitacija

A.Ignatavičiaus vadovaujama "Lesto" pakvietė elektros gamintojus ir importuotojus per 3 darbo dienas suformuluoti įpareigojantį pasiūlymą dėl daugiau kaip 1 teravatvalandės elektros energijos tiekimo. / LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius svarstė, kad „Lesto“ veikiausiai nenori elektros pirkti biržoje ir siekia užsitikrinti ilgalaikį sandorį reikiamam kiekiui elektros buitiniams vartotojams įsigyti.

Jis skaičuoja, kad „Lesto“ reikia 2,6 teravatvalandės (TWh) elektros energijos 2014 metais. 1,6 TWh valstybės remiamos elektros energijos kitąmet turėtų pagaminti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose (0,9 TWh) ir šalies termofikacinės elektrinės (0,7 TWh).

„Šis pirkimas ir susijęs su tuo trūkstamu kiekiu – 1 TWh elektros. Tik neaišku, kam „Lesto“ imituoja viešojo pirkimo procedūras. Jeigu visuomeninis tiekėjas norėtų pirkti lietuvišką elektrą mažiausia kaina, jis turėtų skaidyti pirkimą į dalis: iš termofikacinių elektrinių elektrą pirkti žiemos metu, o iš Lietuvos elektrinės – vasarą. Dabar teikiamos sąlygos, kad termofikacinės elektrinės net ir norėdamos negali pasiūlyti konkurencingos kainos. Vasarą jų prašoma patiekti 200 megavatų elektros per valandą. Tai negi šios elektrinės ir vasarą turėtų gaminti šilumą?“ – stebėjosi ekspertas.

Jis nedivprasmiškai „Lesto“ pasiūlymą vertina kaip konkurencijos imitaciją. „Jeigu jie nori pirkti elektrą iš rusų, tegul tai ir daro, kam imituoti konkursą? Nebent tam, kad paskui galėtų teigti, kad Lietuvos bendrovės konkurencingesnės kainos nepasiūlė. Tikrai rimtai negaliu vertinti konkurso, kai pasiūlymui pateikti suteikiamos vos trys darbo dienos “, - šlykštėjosi ekspertas.

Be to, M.Nagevičius stebisi, kaip termofikacinės elektrinės galėtų pateikti fiksuotos kainos pasiūlymą visiems ateinantiems metams dar nežinodamos, kiek kitąmet kainuos gamtinės dujos, kurias degindamos jos kartu su šiluma gamina elektrą. „Maža to, „Lesto“ prašo pateikti “įpareigojantį pasiūlymą“. Tai reiškia: jeigu apsiriksi, turėsi mokėti baudas“, - pažymėjo ekspertas.

Pasiūlymą gavo ir importuotojai

„Lesto“ raštą, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymą dėl daugiau kaip 1000 GWh pardavimo 2014 metais, gavo ne tik Lietuvos elektros gamintojai bet ir elektros energiją importuojantys elektros tiekėjai.

Tai LŽ patvirtino mažiausiai dvi elektros importo bendrovės. Tačiau „Lesto“ pasiūlymu ketina pasinaudoti tik viena jų.

„Taip, gavome, tačiau dalyvauti neketiname, nes neišspręstos problemos dėl perdavimo pralaidumo Estijos ir Latvijos pjūvyje. Šiuo metu nesudarinėjame fiksuotos kainos sutarčių su naujais klientais, kol nebus galimybės užsifiksuoti elektros transportavimo kaštus iš Estijos į Lietuvą“, - LŽ teigė Estijos kapitalo bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.

„Tokio turinio raštą mūsų bendrovė, greičiausiai kaip ir kiti nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, yra gavusi. „Lesto“ pageidauja atsakymą į šį raštą gauti iki lapkričio 25 dienos. Tačiau, kol atsakymas nėra paruoštas, detaliau komentuoti šių klausimų negalime“, - penktadienį LŽ tvirtino rusiškos elektros importuotojos, Rusijos ir Lietuvos kapitalo bendrovės „INTER RAO Lietuva“ komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys.

Tuo metu elektros importuotoja „Latvenergo“ pasiūlymo iš „Lesto“ nesulaukė. „Jeigu sulauktų, galimybę įvertintų ir apsvarstytų, nes bendrovė yra pajėgi pagaminti tokį kiekį elektros“, - LŽ teigė Gatis Junghanas, „Latvenergo” Plėtros skyriaus vadovas ir „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.

Pasinaudojo įstatymo išimtimi?

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Skelbimų ir ataskaitų skyriaus vedėja Inga Rutkauskienė, LŽ prašymu peržiūrėjusi šios tarnybos duomenis bei Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, jokio „Lesto“ skelbimo apie šiuo metu vykdomą viešąjį pirkimą nerado.

Šioje sistemoje, pasak jos, turėtų būti skelbiamas bet kurios Lietuvos įmonės vykdomas mažos vertės pirkimas, supaprastintas atviras arba tarptautinis pirkimas. „Skelbimo įmonė gali neskelbti ir tuo atveju, jeigu ji numačiusi iki tam tikros vertės pirkimui neskelbti viešojo pirkimo, o vykdyti apklausą“, - svarstė I.Rutkauskienė.

Tačiau iš LŽ žurnalisto išgirdusi „Lesto“ vykdomo pirkimo sumą - 162 mln. litų - VPT atstovė akimirką neteko žado ir apklausos galimybę iš karto atmetė. VPT pareigūnė svarstė, kad „Lesto“ veikiausiai pasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo išimtimi, kuri numatyta šio įstatymo 10 straipsnyje.

Vis dėlto, pasak I.Rutkauskienės, jeigu kuri nori kita perkančioji organizacija, kuriai įstatymo išimtis nebūtų taikoma, mažiausios vertės pirkimams įsigyti galimiems tiekėjams turėtų suteikti ne trumpesnį kaip 7 darbo dienų terminą, o jeigu organizacija vykdytų didelės vertės arba tarptautinį į pirkimą, galimiems tiekėjams turėtų būti suteiktas mažiausiai 40 darbo dienų terminas pateikti pasiūlymą nuo skelbimo pasirodymo dienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"