TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektroninė prekyba nepranoksta tradicinės

2016 05 30 6:00
Greito apyvartumo prekių daugiausia parduodama tradicinėse parduotuvėse. LŽ archyvo nuotrauka

Elektroninės prekybos kompanijos didmiesčiuose atidaro tradicines parduotuves, o tradicinė prekyba keliasi į elektroninę erdvę. Tokį verslo modelį pasirenka vis daugiau pasaulinio prekybos lyderių. Antai didžiausia knygų prekybos internete platforma „Amazon“ pradėjo statyti tradicinius knygynus Seattle ir San Diege, JAV, o interneto paieškos gigantė „Google“ atvėrė buitinės technikos parduotuvės duris Londone.

Ir Lietuvoje galime stebėti panašias tendencijas. Sodo, daržo, namų apyvokos daiktų ir buities technikos prekybos bendrovė „Senukai“ prekiauja ir internete, ir prekybos centruose, o mažmeninės prekybos lyderė „Maxima“ plėtoja net tris verslus: tradicinės ir elektroninės prekybos bei prekių pristatymo į namus. Į internetą keliasi ir šalies knygynus valdančios kompanijos, o leidyklos ne tik siūlo knygas prekybos tinklams, bet ir pačios prekiauja savo elektroninėse parduotuvėse.

„Tokios mišrios prekybos matysime vis daugiau, nes verslas stengiasi pasiekti visas įmanomas pirkėjų grupes. Pavyzdžiui, vadinamoji Z karta visada pirmenybę teiks apsipirkimui internetu, o kitų kartų pirkėjai mieliau eis į parduotuvę“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Artūras Urbonavičius, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos skyriaus vadovas Rytų Europai.

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje elektroninė prekyba niekada nepaverš lyderystės iš tradicinių parduotuvių. Didesnę nišą gali užimti nebent viešbučių ir bilietų užsakymas internetu.

Iš interneto į miestų gatves

Pasaulio elektroninės prekybos lyderė JAV kompanija „Amazon.com, Inc.“ neseniai patvirtino, jog planuoja atidaryti daugiau tradicinių knygynų.

Jungtinių Amerikos Valstijų elektroninė prekybos kompanija pirmąsias tradicines parduotuves atidarė 2015 metais Seattle, o šiemet – San Diege. Kompanija kol kas nepaneigė gandų, kad planuoja prekybą nuosavo prekės ženklo maisto ir namų apyvokos daiktais.

„Mes tikrai pasiryžę atidaryti daugiau tradicinių parduotuvių, bet kiek daug jų atsiras, kol kas nežinome. Iki šiol atidarytos tradicinės parduotuvės mums yra labiau mokymosi priemonė, nei pelno šaltinis“, – sakė kompanijos vykdantysis direktorius Jeffas Bezosas.

Kai kurie didieji drabužių gamintojai prisipažino svarstantys galimybę leisti „Amazon“ prekiauti savo produkcija, jeigu elektroninės prekybos milžinė plėstų tradicinių parduotuvių tinklą. „Amazon“ dabar yra antra pagal dydį drabužių mažmeninės prekybos kompanija JAV po korporacijos „Walmart“.

Atidarytuose tradiciniuose knygynuose „Amazon“ knygas parduota ta pačia kaina kaip internete. Šiuose knygynuose galima rasti ir kitų „Amazon“ prekių, pavyzdžiui, elektroninių skaityklių „Kindle“ ir „Fire TV“.

„Amazon Book“ išeina į tradicinę erdvę su 20 metų elektroninės prekybos patirtimi, kad integruotų interneto ir tradicinės prekybos privalumus“, – atverdama medines knygyno duris Seattle sakė „Amazon Book“ viceprezidentė Jennifer Cast.

Naujoje 510 kvadratinių metrų ploto parduotuvėje siūloma įsigyti 5 tūkst. pavadinimų knygų. Jos daugiausia atrinktos pagal interneto pirkėjų reitingus, rekomendacijas ir elektroninės prekybos populiarumą. Pavyzdžiui, dauguma parduodamų knygų interneto pirkėjų įvertintos 4–5 žvaigždutėmis. Be to, knygos reklamuojamos pasitelkiant įdomiausius skaitytojų, pirkusių knygas, internete, atsiliepimus.

Artūras Urbonavičius: „Kai lyginame elektroninės prekybos mastą su klasikiniu verslu, tai yra ašaros.“/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Didžiausia knygų prekybos konkurentė „Waterstones“ jau pareiškė, kad „Amazon“ bandymas prekiauti tradicinėje erdvėje pasmerktas žlugti. „Waterstones“ vadovas Jamesas Dauntas šaipėsi iš konkurentų bandymo išdėlioti 5 tūkst. knygų erdvėje, kurioje „Waterstones“ esą sutalpintų 10 kartų daugiau knygų. „Tikrai labai tikimės, kad jie puls veidu į žemę“, – paniekos konkurentams neslėpė jis.

„Waterstones“ taip pat pareiškė, kad nustos prekiauti savo knygynuose „Amazon“ skaitykle „Kindle“.

Ekspertai nevienareikšmiškai vertina elektroninės prekybos milžinės bandymą įsiterpti tarp tradicinių prekybos tinklų. „Bookseller magazine“ redaktorius Tomas Tivnanas suabejojo eksperimento sėkme. „Tai prieštarauja „Amazon“ pasirinktam modeliui neišstatyti knygų tikrose lentynose. Neaišku, ar kompanija ryšis plėsti knygynų tinklą visoje Amerikoje. Galbūt apsiribos keliais knygynais tokiuose miestuose kaip Niujorkas, gal Londonas, tačiau nemanau, kad tai gali padaryti kokią nors didesnę įtaką knygynų verslui“, – spėjo jis.

2015 metų pavasarį elektroninės paieškos svetainė „Google“ atidarė parduotuvę Londone, kurioje pasiūlė pirkėjams daugelį „Google“ prekių, įskaitant „Android“ ir kitų firmų telefonus bei planšetinius kompiuterius.

Kai kurių užsienio ekspertų vertinimu, tai dar vienas įrodymas, kad riba tarp elektroninės ir tradicinės prekybos sparčiai nyksta.

Perspektyva tik buitinei technikai

„Nielsen“ prekybos analitikos skyriaus vadovas Rytų Europai A. Urbonavičius su tokiomis prognozėmis nesutinka. „Per skambiai pasakyta. Reikėtų labai aiškiai atskirti greito apyvartumo prekių (GAP) interneto prekybą, kuria užsiimta didieji prekybos tinklai, ir kitas preks. GAP internetu Lietuvoje prekiauja bene vienintelė „Barbora“, bet jos apyvarta gana maža. Apklausos rodo, kad lietuviai internetu daugiausia perka lėktuvo bilietus, užsisako viešbučius ir perka knygas. Iš esmės tik lėktuvo bilietų ir viešbučių vietų pardavimas lenkia tradicinę prekybą. Visos kitos prekės daugiausia parduodamos tradicinėse parduotuvėse“, – tvirtino pašnekovas.

A. Urbonavičiaus įsitikinimu, interneto prekybos augimas atrodo įspūdingas, kai lyginama šios prekybos pradžia ir dabartis. „Bet kai lyginame elektroninės prekybos mastą su klasikiniu verslu, tai yra ašaros. Greito apyvartumo prekių pardavimas internetu nepaveja ir greitai, o galbūt ir niekada, nepavys tradicinės prekybos“, – svarstė jis.

Rinkos analitikas mano, kad drabužius, maistą žmonės pirko ir pirks tradicinėse parduotuvėse. Drabužius dėl to, kad juos nori pačiupinėti ir pasimatuoti. Mažesnė kaina, pasak jo, aktuali perkant nebent buitinę ir elektronikos techniką, kai nuolaida gali siekti 10–100 eurų. Šiek tiek sutaupyti galima internetu perkant knygas. Visa kita esą pirkėjai mieliau pirko, perka ir pirks tradicinėse parduotuvėse.

„Apsipirkimo procesas susijęs su impulsyvumu. Prekės reikia čia ir dabar. Negali užsisakyti ir laukti, kol rytoj pristatys prekę, pavyzdžiui, šaltą alų. Rytoj gal nebenorėsite, todėl važiuojate dabar į parduotuvę ir perkate. Vienintelis būdas auginti GAP prekybą yra „click and pick up“ modelis, kai, pavyzdžiui, darbe užsisakai prekę ir pakeliui į namus ją pasiimi“, – svarstė pašnekovas.

A. Urbonavičius pastebėjo, kad Anglijoje, kur prekybos centrai dažniausiai nėra taip arti namų kaip Lietuvoje, jie vis tiek neužleidžia pozicijų elektroninei prekybai. „Elektroninės prekybos optimizmas tikrai yra nepamatuotas“, – mano analitikas. Kita vertus, pasak A. Urbonavičiaus, rimtų elektroninės prekybos tyrimų Lietuvoje iš esmės niekas neatlieka.

Vis dėlto A. Urbonavičius pripažįsta, kad didieji mažmeninės prekybos tinklai žengia į elektroninę erdvę, o interneto parduotuvės keliasi į miestų centrus. „Jeigu nori pasiekti visas vartotojų grupes, reikia eiti pas jas visais įmanomais keliais. Pavyzdžiu, vadinamoji Z karta – jaunimas iki 24 metų – tai, kas reikalinga, greičiau interneto parduotuvėje negu vyks į miestą“, – pastebėjo rinkos analitikas.

Labiausiai prisidėjo prie elektroninės prekybos išplitimo

*JAV elektroninė prekybos kompanija su būstine Seattle, Vašingtono valstijoje, dažnai vadinama tiesiog „Amazon“, veiklą pradėjo 1995 metais. Pradžioje kompanija prekiavo tik knygomis, tačiau greitai internetinio „knygyno“ asortimente atsirado vaizdajuosčių, DVD filmų, muzikos diskų, programinės įrangos, drabužių, maisto, baldų, elektronikos ir kitų prekių.

*Šiuo metu „Amazon.com“ skyriai veikia JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Brazilijoje, Kinijoje, Japonijoje ir Meksikoje. Bendrovė tiekia savo prekes į daugelį pasaulio šalių, taip pat ir į Lietuvą. 2011 metais kompanija paskelbė apie planus atidaryti prekybos svetaines Lenkijoje ir Švedijoje.

*“Amazon.com“ veiklos pradžioje iš kitų elektroninės komercijos kompanijų išsiskyrė pasirinkta lėto, tačiau nuolatinio augimo strategija. Jos įkūrėjai pirmuosius penkerius metus neplanavo gauti jokio pelno. Tačiau ši strategija pasiteisino.

*“Amazon.com“ kitaip nei daugybei kitų kompanijų, pavyko išgyventi interneto bendrovių burbulo sprogimą, ir jau po šešerių veiklos metų buvo gautas pirmasis pelnas. Amazon.com pelningai dirba iki šiol, ir yra laikoma viena iš kompanijų, labiausiai prisidėjusių prie apsipirkimo internete populiarinimo.

*2015 metais „Amazon“ kapitalo vertė pranoko kitą JAV mažmeninės prekybos milžinę „Walmart“.

Šaltinis: Wikipedia.org

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"