TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros birža padeda prekiauti skaidriau

2014 04 16 6:00
„Nord Pool Spot“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje parduodama apie 80 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Beveik prieš dvejus metus Lietuvoje pradėjusi veikti „Nord Pool Spot“ (NPS) elektros birža padeda skaidriai nustatyti elektros kainą ir užtikrina vienodas konkurencijos sąlygas visiems rinkos dalyviams.

Tikimasi, kad nuo 2016 metų, kai Lietuvą ir Švediją sujungs elektros kabelis „NordBalt“, Lietuvos prekybos zonoje pavyks išvengti tokių kainų šuolių kaip praėjusių metų spalio mėnesį, kai elektra biržoje pabrango iki 70 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Be to, šią vasarą Lietuvoje laukiama Skandinavijos biržos „NASDAQ OMX Commodities“ patrauklių finansinių produktų, kurie leistų apsidrausti nuo kainų svyravimų ir Baltijos šalių rinkos dalyviams.

Kainą nustato pasiūla ir paklausa

Šiuo metu „Nord Pool Spot“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje parduodama apie 80 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos – maždaug apie 8 mlrd. kilovatvalandžių. Likusi dalis įsigyjama pagal gamintojų ir nepriklausomų elektros tiekėjų dvišales sutartis. Biržoje prekiaujama ir visa į Lietuvą importuojama elektros energija bei vietos vėjo jėgainių pagaminama elektra.

Europoje pirmaujanti ir skaidriai veikianti Šiaurės šalių birža „Nord Pool Spot“ suskirstyta į daugelį prekybos zonų: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Suomijoje jos atitinka šių valstybių teritorijas, Danija suskirstyta į dvi, Švedija - į keturias, Norvegija - į penkias kainų zonas.

Robertas Staniulis, „Litgrid“ rinkos plėtros skyriaus vadovas, LŽ pasakojo, kad konkrečioje prekybos zonoje esantys gamintojai gali savo elektrą parduoti, o vartotojai pirkti tik toje zonoje, o prekybą tarp zonų vykdo NPS.

„Lietuvoje biržos dalyviai iki 13 val. Lietuvos laiku internetu pateikia biržai pasiūlymus, kad kitos paros konkrečią valandą norėtų parduoti arba pirkti tam tikrą kiekį elektros už tam tikrą kainą. Pavyzdžiui, jeigu 14 val. kaina bus mažesnė negu 30 eurų už megavatvalandę (EUR/MWh), pirksiu 100 megavatų (MW), jeigu didesnė negu 40 eurų – 10 megavatų. Prekyba vyksta anonimiškai. Kai biržos „vartai užsidaro“, NPS pasiūlymus kiekvienoje prekybos zonoje sudėlioja į pasiūlos ir paklausos kreives. Tuomet elektrą perka tas, kuris pasiūlė didžiausią, o parduoda tas, kuris pasiūlė mažiausią kainą. Tačiau jeigu vienas iš jų nesutiktų pirkti ar parduoti už šią kainą, galiotų kito pardavėjo ar pirkėjo pasiūlymas. Biržoje konkrečią valandą nusistovi paskutinio pasiūlymo, už kurį sutinkama mokėti, kaina“, - kainos susiformavimo mechanizmą aiškino R.Staniulis.

Norint įsigyti elektros, nebūtina numatyti kainą. Jeigu pirkėjas būtinai nori įsigyti elektros, jis gali pareikšti, kad pirks už bet kokią kainą. „Biržos ribos yra nuo minus 500 iki plius 3000 EUR/MWh, o vidutinė kaina Lietuvoje 2013 metais siekė 49 EUR/MWh. Taigi, jeigu pirkėjas pasiūlys, kad pirks tam tikrą kiekį elektros už 3000 eurų, o rinkoje tuo metu nusistovės 45 EUR/MWh kaina, jis mokės 45 eurus. Jeigu gamintojas norės būtinai parduoti elektrą ir teigs, kad parduos už minus 500 eurų, jis taip pat už megavatvalandę gaus 45 eurus“, - aiškino R.Staniulis.

R.Staniulis: „Biržos produktas yra netgi ne pati elektra, o elektros kaina, kuri yra vieša.“

Kodėl kainą sunku nuspėti

NPS Lietuvos prekybos zonoje 2011 metais vidutinė metinė kaina buvo 15,6 ct/kWh, 2012 metais – 15,4 ct/kWh, o 2013 metais kilo 9,6 proc. ir buvo 16,9 cento už kilovatvalandę.

Kad vidutinė biržos kaina kils, nenumatė daugelis Lietuvos nepriklausomų tiekėjų. Didelių finansinių sunkumų patyrusios keturios bendrovės, kurios elektrą pardavinėjo fiksuotomis žemomis kainomis, o visą ją įsigijo biržoje, pasitraukė iš rinkos - Kainų komisija šiemet iš jų atėmė veiklos licencijas.

LŽ kalbinti nepriklausomi tiekėjai teigė, kad vidutinę metinę elektros energijos kainą nuspėti taip pat sunku kaip ir naftos ar anglių kainą. Todėl vartotojai, kurie 2013 metais pirko elektrą iš nepriklausomų tiekėjų fiksuotomis kainomis, kurios dažniausiai siekė 2012 metų vidutinę rinkos kainą, laimėjo. Lietuvoje dauguma laisvojoje rinkoje esančių vartotojų perka elektrą iš nepriklausomų tiekėjų pagal dvišales sutartis fiksuotomis kainomis.

R.Staniulis mano, kad rinkos kainą Lietuvoje daugiausia lemia pasiūla ir paklausa. Poreikį prognozuoti gana nesudėtinga, mat mūsų šalyje per metus suvartojama kiek daugiau nei 10 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos.

Tuo metu pasiūlą formuoja keli veiksniai – kiek elektros gaminama vietoje ir kiek jos importuojama. „Konkurencingą elektrą Lietuvoje gamina tik Kruonio HAE ir Kauno HE, visa kita elektra subsidijuojama valstybės iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Sunkiau nuspėti vėjo jėgainių gaminamos elektros, kuri visa keliauja į biržą, kiekį kiekvieną valandą. Maksimaliai prie perdavimo tinklo prijungtos vėjo jėgainės vienu metu galėtų pagaminti apie 220 MW, tai siektų apie 18 proc. vidutinio valandinio poreikio. Tačiau vasaros naktį, kai minimalus poreikis siekia 750 MW ir pučia smarkus vėjas, šių jėgainių gaminama elektra galėtų siekti ir trečdalį poreikio. Taigi, vėjo jėgainės daro gana reikšmingą įtaką biržos kainai“, - sakė R.Staniulis.

„Litgrid“ duomenimis, Lietuvoje valandos vidutinis elektros poreikis yra apie 1200 MW, o maksimalus – 1800 MW.

„Šiemet visa termofikacinių ir Lietuvos elektrinės Elektrėnuose gaminama elektra keliauja reguliuojamiems vartotojams, ją už Kainų komisijos patvirtintą vidutinę metinę rinkos kainą iš šių elektrinių superka ir vartotojams patiekia „Lesto“. Skirtumas tarp šios kainos ir gamybos kainos dengiamas iš VIAP biudžeto. Taigi biržoje šiemet prekiaujama dalimi vietinės generacijos, vietine vėjo ir importuota elektros energija“, - tvirtino R.Staniulis.

Pasak jo, importas priklauso nuo techninių galimybių importuoti – ar užtenka pralaidumo. Pavyzdžiui, jeigu perdavimo linija remontuojama, galimybės patiekti elektrą gerokai sumažėja. Tada tenka vartoti brangią vietos elektrą ir kaina biržoje kyla. „Tai dažnai atsitinka vasarą, kai atliekamas šis remontas“, - teigė R.Staniulis.

Kiek į Lietuvą patenka importuotos elektros energijos, priklauso ir nuo pačių importuotojų. „Jeigu kaimynų sistemose nėra pigios elektros pasiūlos arba importuotojai neturi konkurencingos elektros energijos, importo kiekis gali mažėti, nors importo techninių galimybių gali būti ir daugiau negu reikia“, – sakė pašnekovas.

Įtaką daro skandinaviška elektra

Pirmus tris šių metų mėnesius Estijoje elektros energijos rinkos kaina mažėjo ir kovą siekė vidutiniškai 31,6 EUR/MWh, o Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė elektros energijos rinkos kaina buvo 32 proc. didesnė ir siekė 41,6 euro už megavatvalandę.

Pigesnė skandinaviška elektra tokia apimtimi, koks yra jos poreikis, Lietuvos nepasieka dėl nepakankamo perdavimo tinklo galingumo ties Estijos ir Latvijos pasieniu.

Bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Gatis Junghanas mano, kad tokia padėtis išliks iki 2016 metų, kai, pradėjus veikti „NordBalt“ jungčiai su Švedija, kaina Lietuvoje ir Latvijoje taps panaši kaip ir pigesnės šiaurietiškos elektros. Be to, Skandinavijos regiono elektros energijos eksportas iki 2020 metų gali augti iki 50 TWh per metus, o tai – dvigubai daugiau nei viso Baltijos regiono elektros energijos sąnaudos.

„Lietuvoje dabar kainos didesnės negu Estijoje ir Suomijoje dėl to, kad esantis pralaidumas neleidžia patenkinti Lietuvos poreikio. Šią spragą galėtų užpildyti rusiška elektra iš Baltarusijos pusės, tačiau jos pastaruoju metu netiekiama tiek, kiek Lietuvai reikėtų. Todėl tenka naudoti ir brangią vietinę elektrą“, - aiškino R.Staniulis.

Ilgalaikius kainų šuolius biržoje, pasak jo, lemia veiksniai, kuriuos nuspėti gali būti beveik neįmanoma. Antai spalio mėnesį kurį laiką kaina NPS Lietuvos prekybos zonoje laikėsi apie 70 centų už kilovatvalandę. „Tuo metu buvo remontuojama Kaliningrado TEC, tarp Latvijos ir Estijos pralaidumas buvo sumažėjęs beveik per pusę, iš Rusijos iš viso nebuvo galimybių importuoti, todėl elektrą turėjo gaminti vietinės elektrinės. Kad padengtų trumpo laikotarpio poreikį, joms reikėjo greitai užsikurti, o paleidimo sąnaudos yra nemažos, todėl valandos kaina buvo labai didelė“, - aiškino R.Staniulis.

Lietuvai, pasak jo, dabar didelę įtaką daro Skandinavijos kainų lygis, kuris yra gana žemas. Tačiau ir Skandinavijoje elektra ne visada buvo tokia pigi. „Prieš kelerius metus sausio mėnesį Skandinavijoje vidutinė kaina siekė 80 EUR/MWh, nes Švedijoje nedirbo atominės elektrinės, o dėl šaltos žiemos išaugo vietos poreikis. Tokius dalykus numatyti ne visada pavyksta“, - kalbėjo pašnekovas.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuva importavo apie 70 proc. viso šalies poreikio. Tuo metu skandinaviška ir estiška elektra sudarė apie 60 proc. viso importo. Taigi Lietuvoje apie 40 proc. suvartotos elektros energijos sudarė skandinaviška ir estiška elektra.

Atsiras naujų finansinių produktų

Palyginti jauna Lietuvos elektros birža turi trūkumų. R.Staniulio nuomone, nėra gerai, kad Lietuva itin priklausoma nuo importuojamos elektros. Be to, didelę įtaką prekybai daro keturi „banginiai“ – Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros įmonių grupės bei importuotojas iš Rusijos. Skandinavijoje rinka ,anot pašnekovo, labiau išskaidyta.

Lietuvoje šiuo metu nėra ir veiksmingos finansinės rinkos, kuri leistų valdyti ilgalaikės prekybos elektra riziką. Nors galimybių apsidrausti Lietuvoje esama, jomis pernai nepasinaudojo nė vienas rinkos dalyvis.

„Šią vasarą laukiama Skandinavijos biržos „NASDAQ OMX Commodities“ atėjimo, manoma, kad ji pasiūlys patrauklesnių finansinių produktų, leisiančių apsidrausti nuo kainų svyravimo ir Baltijos šalių rinkos dalyviams“, - sakė R.Staniulis.

Kalbėdamas apie biržos pranašumus, R.Staniulis pabrėžė, kad NPS biržoje rinkos dalyviai prekiauti neprivalo, jie tai gali daryti ir pagal dvišales sutartis. „Tačiau tai yra vieta, kur kiekvienas gali pirkti ir parduoti vienodomis konkurencinėmis sąlygomis, kur kaina nustatoma pagal aiškius principus. Biržos produktas yra netgi ne pati elektra, o elektros kaina, kuri yra vieša“, - teigė R.Staniulis.

Viena iš svarbesnių NPS biržos funkcijų, pasak jo, yra paskirstyti ir geriau išnaudoti pralaidumą tarp prekybos zonų. Antai kai elektra teka iš pigesnės į brangesnę zoną, susidariusį kainų skirtumą NPS padalija perdavimo sistemų operatoriams. Jie savo ruožtu šiuos pinigus privalo investuoti į infrastruktūrą, o šias investicijas prižiūri nacionaliniai reguliuotojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"