TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros energijos skirstymo paslaugos kaina turėtų mažėti

2007 10 15 0:00
Lietuvoje neadekvačiai didelė elektros energijos skirstymo paslaugos kaina, ypač skirstymo vidutinės įtampos tinklais.
LŽ archyvo nuotrauka

Spalio mėnesį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatys elektros energijos skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą ateinantiems trejiems metams. Manome, kad prieš nustatant šias ribas privalu paanalizuoti elektros skirstymo bendrovių veiklą per praėjusius metus, tos veiklos įtaką šalies ūkiui.

Priešingai negu nuolatos visuomenei teigia "Vilniaus prekybos" (VP) grupės atstovai, elektros energijos kainos, lyginant absoliučiu dydžiu, Lietuvoje yra pačios didžiausios tarp kitų Baltijos šalių - Latvijos, Estijos ir pačios didžiausios Europos Sąjungoje, palyginti pagal santykines sąnaudas.

Nepagrįsta kaina

Pavyzdžiui, Prancūzijoje pramonės galutiniai vartotojai sumoka apytikriai 0,32 lito už kWh, Lietuvoje - apytikriai 0,24 lito už kWh. Tačiau Prancūzijoje medžiagų, darbo, žemės sklypų ir kitos sąnaudos elektros energijai pagaminti ir transportuoti yra apytikriai keturis kartus didesnės nei Lietuvoje.

Lyginant šiuo santykių sąnaudų būdu, kuris pasaulinėje praktikoje nustatant kainų lygį yra plačiausiai naudojamas, reikėtų tikėtis, kad elektros kainos Lietuvos pramonei turėtų būti apytikriai keturis kartus mažesnės, negu lyginamojoje šalyje, t. y. 0,32:4 = 0,08 lito už kWh, bet ne 0,24 lito už kWh.

Panašus kainų santykis yra lyginant jas ir su kitų šalių energijos kainomis.

Didžiausių Europos Sąjungoje elektros energijos kainų priežastis - Lietuvoje neadekvačiai didelė skirstymo paslaugos kaina, ypač skirstymo vidutinės įtampos tinklais kaina, kurią iš karto po elektros skirstymo tinklų perėmimo nepagrįstai pakėlė bendrovė "VST".

Pasinaudojimo tinklais kaina pagal šalis ir įtampą, 2005 m.

Šalis / Skirstymo įmonių skaičius / Vid. mokėjimas esant vid. įtampai ct/kWh / Vid. mokėjimas esant žem. įtampai ct/kWh

Danija 130 7,2 15,5

Suomija 95 5,2 11,7

Prancūzija 166 5,5 17,2

Vokietija 930 6,9 18,9

Italija 178 4,5 10,3

Olandija 20 5,5 12,1

Ispanija 299 5,2 15,5

Švedija 180 3,4 13,1

Norvegija 190 4,4 9,6

Latvija 1 6,6 13,6

Lietuva 2 8 16

Šaltiniai: Survey responces, DG Tren Anglysis. VKEK komisija

Nemokamai naudojamasi neparduotu turtu

Nesąžiningi bendrovės "VST" administracijos veiksmai lėmė nepateisinamą elektros energijos kainų didėjimą.

Valstybės kontrolė 2005 metais Valstybės turto fonde atlikusi veiklos auditą nustatė, kad Vakarų skirstomieji tinklai nebuvo tinkamai parengti privatizuoti, bendrovei "NDX energija" neparduota daugiau kaip 28 mln. litų vertės valstybinio turto, už kurio naudojimą valstybei iki šiol neatlyginta.

NETV asociacijos duomenimis, tokio valstybei ir privatiems asmenims priklausančio turto, kuriuo bendrovė "VST" nemokamai naudojasi, yra daug daugiau - apytikriai per 270 mln. litų vertės.

Už tokį turtą visus mokesčius (turto, žemės nuomos, apsaugos, draudimo, remonto ir kt.) sumoka faktiniai turto savininkai, o bendrovės "VST" administracija, šiurkščiai pažeisdama galiojančius teisės aktus, atsisako sumokėti kompensacijas.

Normatyvinį pelną iš tokio turto ir jo neva išlaikymo sąnaudas bendrovė "VST" vėliau įtraukia į energijos kainų tarifus. Tokiu būdu apgaudinėjama valstybė, elektros vartotojai ir naudojamo turto savininkai.

Esame įsitikinę, kad iš minėto turto panaudojimo gautas pelnas yra nesąžiningas ir privalo būti išskaičiuotas iš elektros energijos tarifų.

Išvengiama daugiamilijoninių mokesčių

Pasinaudojant buhalterinėmis manipuliacijomis visas AB "VST" turtas buvo nupirktas už jos pačios lėšas, turtas įkeistas bankams, o kredito palūkanos įskaičiuotos į kainų tarifus, kurie nesąžiningai padidinti. ES valstybėse, kur energijos kainos reguliuojamos, tokie veiksmai griežtai draudžiami.

Didelį neigiamą poveikį be pagrindo didinant elektros energijos kainas darė ir Ūkio ministerija. Išleidžiant Elektros energetikos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, akivaizdžiai buvo paisoma ne valstybės, ne vartotojų, o tik VP grupuotės interesų. Tai liečia įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius naujųjų vartotojų prijungimą, elektros naudojimo taisykles, leistiną elektros persiuntimo nutraukimo laiką, skirstymo veikloje naudojamo turto savininkams išmokėtinų kompensacijų tvarką ir kt. Minėti aktai akivaizdžiai pažeidžia viršesnius teisės aktus - LR Konstituciją, Civilinį kodeksą ir kt.

Vienas pavyzdžių: požeminėms kabelių linijoms ir stacionarioms oro linijų kapitalinėms atramoms, kurios iki AB "VST" privatizavimo laikomos nekilnojamuoju turtu, skubiai suteikiamas kilnojamojo turto statusas. Tai akivaizdžiai prieštarauja Kadastro ir Registro įstatymams. Tokiais veiksniais neteisėtai išvengiama daugiamilijoninių mokesčių už nekilnojamąjį turtą, o šie mokesčiai prieš tai jau buvo įtraukti į veiklos sąnaudas nustatant energijos tarifus.

Už nekokybišką energiją sumokama daugiau

Netinkamo vadovavimo ir antpelnių siekimo pasekmė - išvaikytas "VST" personalas. Dėl to privatizavus bendrovę "VST" kiekvienais metais ilgėjo dėl operatoriaus kaltės elektros persiuntimo neplanuoto nutraukimo vidutinė trukmė vienam vartotojui. Pavyzdžiui, 2005 metais tokia trukmė vienam Rytų skirstomųjų tinklų (RST) vartotojui siekė 147 min., "VST" - 600 min. Palyginti su 2004-2005 metais, tokio nutrūkimo trukmė RST teritorijoje sumažėjo 14 min., o "VST" vartotojui padidėjo 368 minutėmis. Pasiteisinimu, kad dėl tokio didžiulio skirtumo kaltas tik pajūrio vėjas, galėtų patikėti tik ne specialistas.

Tad "VST" tiekiamos energijos vartotojai buvo priversti už nekokybišką energiją sumokėti daugiau, negu už kokybišką RST tiekiamą energiją.

Monopolininkų smūgis - prieš eurą

Lietuvoje tarp elektros skirstymo įmonių neveikia jokie rinkos dėsniai, nėra net konkurencijos imitacijos - tik dvi monopolininkės įmonės. Dėl elektros energijos rinką reglamentuojančių ES direktyvų nuostatų pažeidimo ES energetikos komisaras Andris Piebalgas oficialiai Lietuvą įspėjo apie galimą bylą ES teisme.

Iš šioje apžvalgoje anksčiau pateiktų duomenų akivaizdu, kad kuo daugiau valstybėje veikia skirstymo įmonių, tuo santykinai pigesnė elektros energija.

Lietuvoje, esant skirstymo įmonių monopolijai, nesąžiningiems skirstomųjų tinklų savininkams, nekontroliuojamoms ataskaitoms, galiojant Ūkio ministerijos norminiams aktams, kuriuos specialistai pripažįsta kaip atvirai korupcinius, turime elektros energiją, santykinai pačią brangiausią Europos Sąjungoje.

Visuotinai pripažinta, kad Lietuva prarado galimybę įsivesti eurą dėl pabrangusių energijos išteklių.

Kaip žinome, dujų ir naftos kainų Lietuva negalėjo paveikti. Tačiau šiandien jau akivaizdu, kad per 2004-2006 metus bendrovė "VST" elektros energijos kainas nepagrįstai padidino apytikriai 24 procentais. Ūkio ministerijai pritarus, siekiant sudaryti vienodų kainų regimybę, vėliau tarifus padidino ir RST.

Lietuvos banko ir NETV asociacijos analizės duomenimis, elektros energijos pabrangimas 10 proc. sumažina BVP iki 0,5 proc. ir padidina infliaciją iki 0,4 procento.

Galima pagrįstai teigti, kad "Vilniaus prekybos" grupės elektros energijos kainodaros ydingumas atėmė iš Lietuvos galimybę laiku patekti į euro zoną.

Kainodarą būtina tobulinti

Manome, kad elektros energijos kainodara yra skubiai tobulintina. Negali būti skaidrus kainų skaičiavimas, kai formulėse naudojama apytikriai 30 įvairių "korekcijos" koeficientų, kurių dydis nustatomas tik frazėmis, prasidedančiomis žodžiais "tikimasi", "prognozuojama", "numatoma", "laukiama" ir pan.

Ūkio ministerijai palaiminus, bendrovei "VST" buvo skirta 30 mln. litų Europos Sąjungos (taip pat - Lietuvos biudžeto) lėšų, o RST - nieko. Tai negali būti vertinama kaip investicija iš nuosavų lėšų. Tai privalo lemti ir bendrovės "VST" tarifus.

Nenormalu, kad visuomenė už elektros energiją priversta mokėti tiek, lyg už skirstomųjų tinklų turtą valstybė būtų gavusi pustrečio milijardo litų, bet ne vos penktadalį šios kainos.

Neleistina, kad VKEKK, skaičiuodama energijos kainas, nekreiptų dėmesio į Europos Sąjungos šalių reguliuojamos rinkos praktiką, neįvertintų santykinių sąnaudų veiksnio įtakos energijos kainoms.

NETV asociacijos analizės duomenimis, skirstymo paslaugų kaina, įvertinus aukščiau pateiktus faktus ir aplinkybes, 2008-2010 metais turėtų ne didėti, bet sumažėti.

Manome, kad skirstymo žemos įtampos linijomis paslaugos kainos viršutinė riba 2008-2010 metais bendrovėms "VST" ir RST turėtų sumažėti vidutiniškai 5 proc., palyginti su ribomis, nustatytomis 2005-2007 metais. Atitinkamai skirstymo vidutinės įtampos linijomis - sumažėti 12 procentų.

Net ir tuo atveju Lietuvoje elektros energijos kainos, lyginant santykinių sąnaudų metodu, išliktų pačios didžiausios Europos Sąjungoje ir ypač neigiamai veiktų infliaciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"