TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros gamyba iš dujų gali tapti pelninga

2016 08 30 6:05
Kauno termofikacijos elektrinės modernizavimo vizualizacija. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Brangios gamtinės dujos – jau ne kliūtis gaminti pigią elektros energiją. Kinijos verslo investicijos į Kauno termofikacijos elektrinės modernizavimą rodo, kad elektros gamyba iš dujų, įsigijus šiuolaikiškų įrenginių, gali būti pelninga ir be valstybės paramos.

Iki šiol nė viena Lietuvos kogeneracinė elektrinė nepajėgė iš dujų gaminti konkurencingos elektros energijos be valstybės dotacijų. Net moderniausias šalyje Elektrėnų kombinuoto ciklo blokas, kūrenantis dujas, didžiąją dalį metų stovi be darbo. Elektros gamyba šiuo 377 mln. eurų (1,3 mlrd. litų) valstybei kainavusiu įrenginiu yra nuostolinga.

Elektrėnų jėgainei išlaikyti valstybė šiemet numatė 82,3 mln. eurų finansavimą. Oficialiai tai vadinama galios rezervo ir sisteminių paslaugų pirkimu iš „Lietuvos energijos gamybos“ bendrovės „Lietuvos elektrinė“. Išimtinę privilegiją jai Vyriausybė suteikė nesurengusi gamybos kvotų aukciono, nors privačios jėgainės galių rezervo paslaugą gali teikti ir greičiau, ir pigiau.

Gamtinių dujų renesansas?

Praėjusią savaitę Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) generalinis direktorius Evaldas Paulavičius pranešė, kad Energetikos ministerija patvirtino KTE modernizavimo, į kurį numatoma investuoti 127 mln. eurų, planą. Pekino energetikos investicijų holdingo (BEIH) lėšomis bus įrengtas naujas kombinuoto ciklo dujų turbinos blokas ir modernizuoti gamtinių dujų katilai.

Atnaujinta KTE tieks į tinklus apie 260 GWh šilumos ir pagamins 500 GWh elektros energijos. E. Paulavičiaus teigimu, visa elektros energija naujajame bloke bus gaminama iš gamtinių dujų ir parduodama rinkos sąlygomis. Valstybės paramos KTE neprašys ir, pasak jos vadovo, nekonkuruos su įrenginiais, kurie bus pastatyti įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą.

Šiuo metu iš gamtinių dujų gaminama elektros energija didžiųjų miestų kogeneracinėse elektrinėse nekonkurencinga, nebent yra dotuojama iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio arba gauna valstybės paramą kitokiu būdu. Kadangi nuo 2016-ųjų pradžios privačias elektrines atsisakyta remti iš VIAP mokesčio, nedidelę dalį elektros gaudama valstybės dotaciją gamina Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Penktadalis šalyje suvartojamos elektros pagaminama iš atsinaujinančių (daugiausia vėjo) energijos išteklių, o apie 80 proc. – importuojama.

KTE atstovas spaudai Arūnas Armalis laikraščiui pripažino, kad gaminti elektrą iš gamtinių dujų Kaune apsimokės, nes čia bus statomas naujoviškas kombinuoto ciklo blokas. „Lietuvoje tokio efektyvumo įrenginių iki šiol nebuvo. Kad gautum vieną kilovatą elektros, reikėdavo gaminti 3–4 kilovatus šilumos. Naujasis kombinuoto ciklo dujų blokas, kurį numatoma įrengti Kaune, pagamindamas 1 kilovatą šilumos gamins 1,5 kilovato elektros. Tai reiškia, kad naujų dujinių įrenginių efektyvumas bus apie 5 kartus didesnis negu šiuo metu Lietuvoje veikiančiose elektrinėse“, – aiškino A. Armalis.

Pasak jo, ankstesnės kogeneracinės jėgainės Lietuvoje buvo statomos šilumai gaminti, o proceso metu susidarantis garas sukdavo elektrą gaminančius generatorius. Dabar jau ne elektra bus šalutinis šilumos gamybos produktas, bet priešingai.

„Projekto atsipirkimas skaičiuojamas tik iš elektros gamybos ir jos pardavimo. Šiuo atveju šiluma yra antraeilis produktas, kurį labai gera kaina įmonė galės parduoti miestui“, – sakė A. Armalis.

Kiek turi kainuoti gamtinės dujos, kad elektros gamyba Lietuvoje taptų pelninga be valstybės paramos? KTE atstovas patikino, jog visiškai tinkama ir dabartinė gamtinių dujų kaina. „Tinka kaina, už kurią dabar rinkoje galima nusipirkti gamtinių dujų“, – pabrėžė jis.

Pasak A. Armalio, Rusijos ir JAV dujų kainų prognozės artimiausią dešimtmetį taip pat yra palankios. Finansinė projekto analizė rodo, kad investicijos į elektros energijos įrenginių KTE modernizavimą atsipirktų per 10–12 metų. Tai priklausytų nuo dujų kainų ateityje.

„Iš esmės viską lemia technologijos efektyvumas. Geriausia analogija būtų su automobiliu. Kokius turėjome mašinų variklius prieš 30 metų – kiek tada 2 litrų varikliui reikėjo degalų ir kiek dabar? Lygiai tokia pat ir elektros turbinų galingumo pažanga. KTE elektros turbinos galia siekia 150 megavatų, šilumos gamybos įrenginio – 100 megavatų“, – dėstė pašnekovas.

Efektyvesnė už Elektrėnų jėgainę

Lietuva šiuo metu importuoja apie du trečdalius elektros, nes pati nesugeba pasigaminti jos pigiai. Ar naujos technologijos lems, kad deginant dujas bus gaminama daugiau „lietuviškos“ elektros?

„Jeigu KTE netikėtų gamtinių dujų ateitimi, ji nesiimtų projekto, kurio kaina – 127 mln. eurų. Kita vertus, partneriai kinai moka skaičiuoti ir vertinti perspektyvą. Jie nelįstų, jeigu ateitis atrodytų miglota. Nuo praėjusių metų lapkričio, kai KTE su Pekino energetikos investicijų holdingu pasirašė sutartį, iki šių metų liepos buvo atliekama daug ir išsamių skaičiavimų vertinant kuro rūšis: biokurą, dujas ir anglis. Nuspręsta rinktis dujas, nes Lietuvoje gerai išplėtota infrastruktūra (vamzdynai ir SGD terminalas). Per pastaruosius 5 metus smarkiai pasikeitė ir regiono situacija – dabar yra kur kas daugiau galimybių atsigabenti SGD. Tačiau KTE skaičiavo ir tai, jog naujasis blokas galės dirbti kaip elektros energiją balansuojantis įrenginys“, – pažymėjo A. Armalis.

Evaldo Paulavičiaus teigimu, visa elektros energija KTE naujajame bloke bus gaminama iš gamtinių dujų ir parduodama rinkos sąlygomis.Romo Jurgaičio nuotrauka

Kinijos investuotojai vertino, kad greitai plėtojant vėjo ir saulės energetiką atsiranda vis didesnis manevringų ir efektyvių rezervinių elektros energijos gamybos įrenginių poreikis. Anot Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“, tokių naujų elektros energijos pajėgumų reikmė Lietuvoje kyla ne vien dėl numatomos vėjo jėgainių plėtros, bet ir dėl to, kad esami elektros energijos gamybos pajėgumai, galintys dirbti pagal sistemos poreikį, nusidėvi, tad artimiausiu metu jų šalyje pristigs sistemos galių adekvatumui užtikrinti. Tai, be kita ko, sudarys problemų ateityje sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemas su Europos žemynine elektros energijos perdavimo sistema.

KTE bloko, kuris kasmet gamins apie 500 GWh elektros energijos, mobilumas ir manevringumas leis elektrinei dirbti efektyviai visą šildymo sezoną kogeneraciniu režimu bei tiekti sistemos balansavimo paslaugas esant labai didelėms elektros energijos rinkos kainoms, dalį elektros gaminti kondensaciniu režimu. Ne šildymo sezonu jėgainė galės dirbti kondensaciniu režimu gana trumpais laikotarpiais, kai elektra būna smarkiai pabrangusi, dažniausiai išjungus kurią nors iš tarpsisteminių jungčių.

Energetikos ministerijos vadovai yra viešai pateikę planus ateityje galios rezervo teikimo paslaugą pirkti, rengti aukcionus ir įsigyti paslaugą iš tų rinkos dalyvių, kurie gali ją užtikrinti mažiausiomis sąnaudomis, organizuodami bendrus aukcionus galimiems dalyviams trijose Baltijos šalyse.

A. Armalis teigė, jog KTE tokiame aukcione dalyvautų. Esą ekonominiai elektrinės rodikliai rodo, kad ji gali pateikti konkurencingesnį pasiūlymą sistemos galios adekvatumui (galios rezervui) užtikrinti nei, pavyzdžiui, naujos kondensaciniu režimu dirbančios jėgainės. „Dujomis kūrenamą bloką galima labai greitai užkurti ir pasiekti didelį galingumą“, – tvirtino KTE atstovas spaudai.

Kinai gamina ir įrangą

Jeigu dokumentų derinimas vyks pagal nustatytus terminus, projekto įgyvendinimo darbai elektrinėje prasidės 2017 metų pirmąją ketvirtį, o blokas ims veikti 2018-aisiais.

Bendrovė ketina skelbti tarptautinį naujo įrenginio gamybos konkursą. Nors šiuolaikiškus generatorius gamina ne viena šalis, efektyviausi, pasak A. Armalio, kiniški įrenginiai. „Šiuo metu kinai gamina efektyviausius ne tik dujų, bet ir biokuro deginimo įrenginius. Kai KTE delegacija Kinijoje pamatė, koks nešvarus ir menko degumo kuras (palmių bei kitų atliekų) ten naudojamas, jiems akys ant kaktos iššoko. Tačiau kinų įrenginių efektyvumas yra geresnis negu Europos jėgainių, kurios degina švaresnį ir didesnio degumo biokurą“, – pasakojo A. Armalis.

Pekino investicinis holdingas Kinijoje, Azijos šalyse ir Australijoje plėtoja visų rūšių energijos gamybą: vėjo, saulės, biomasės, dujų. Dabar savo investicijas jis nusprendė nukreipti į Europos Sąjungą. Panašų projektą kaip Kaune numatoma įgyvendinti ir Lenkijoje. A. Armalio nuomone, „visą Lietuvos energetiką statyti ant dujų deginimo įrenginių būtų neprotinga“, geriausia išeitis – turėti „protingą kokteilį“.

Valstybė neprisidės

Energetikos ministerija „Lietuvos žinioms“ atsiųstame laiške nurodė, kad Vyriausybė prie KTE projekto prisidėti neketina. O KTE modernizacijos plėtros projektą derino vadovaudamasi Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektų rengimo ir derinimo tvarkos aprašu. Vienas tokio derinimo tikslų – įsitikinti, ar planuojami objektai atitinka Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir yra suderinami su esama Lietuvos energetikos sektoriaus infrastruktūra bei jos plėtra.

„Energetikos ministerija pateiktą projektą vertino pagal tai, ar jis atitinka valstybės energetikos politikos strategines kryptis. Ekonominę projekto dalį ir su tuo susijusią riziką įvertino pats privatus investuotojas“, – teigė energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.

Jis taip pat užtikrino, kad nėra jokių išankstinių investuotojo ir Energetikos ministerijos susitarimų dėl galimos valstybės paramos (užsakant rezervo paslaugą, teikiant VIAP ar bet kuriuo kitu būdu) elektrai gaminti KTE.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"