TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros jungtis finansuos vartotojų lėšomis

2010 10 21 0:00
Vyriausybė, akcentuodama strateginių energetikos projektų svarbą, menkai domisi jų kaina bei būsima ekonomine nauda, o išlaidas užkrauna ant elektros vartotojų pečių.
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė suka galvą, kur rasti investicinių lėšų strateginiams energetikos projektams finansuoti, todėl siūloma neberiboti elektros energetikos įmonių pelno. Negana to, elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją sumanyta paversti viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis - toks gudrus žingsnis leistų valdžiai neieškoti investicinių lėšų jungčių statybai, nes šios milijoninės išlaidos būtų "įdėtos" į elektros kainą ir ištrauktos iš visų vartotojų kišenių.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP), kurių kaina sudaro didelę galutinės elektros kainos dalį, sąrašas gana išradingai papildytas naujais punktais.

Mat iki šiol už kiekvieną elektros kilovatvalandę (kWh) vartotojai sumoka 4,73 cento VIAP mokestį - jis įtrauktas į elektros tarifą. VIAP mokesčio per metus surenkama kelis šimtus milijonų litų. Šiomis lėšomis valdžia finansuoja tokias paslaugas, kurios atitinka vadinamuosius elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus. Taigi vartotojų milijonais remiami tie elektros gamintojai, kuriuos, valdžios požiūriu, būtina išlaikyti arba skatinti. Energetikos ministerija kasmet nustato elektros kiekį, kuris vartotojų suneštais milijonais iš tokių gamintojų nuperkamas daug brangiau nei rinkos kaina.

Spalio 8 dienos energetikos ministro įsakymu šiame remiamųjų sąraše atsirado strateginių projektų - tarpsisteminių jungčių su Lenkija bei Švedija, o taip pat Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos tinklais - įgyvendinimas.

Valdžiai nereikėjo net daug gudrauti, kad "pritemptų" investicinius projektus iki finansavimo iš tarifo lėšų. Juk tai susiję su energetinio saugumo didinimu - taigi neginčijamai yra visų interesas!

Strateginius investicinius energetikos projektus pavertus viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis atveriamas kelias nustatyti fiksuotą kainą, kurią už šias valdžios investicijas mokėtų visi be išimties elektros energiją naudojantys Lietuvos gyventojai bei įmonės.

Planuojama, kad elektros jungties su Švedija projektas, kuris įgyvendinamas ES, Lietuvos ir Švedijos lėšomis, iš viso kainuos apie 1,9 mlrd. litų, o panašiu principu finansuojamos tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos - apie 950 mln. litų.

Kaip ir ankstesniais metais, VIAP sąraše išlieka ir iš šio mokesčio yra remiamos termofikacinės elektrinės, gaminančios bei parduodančios ir šilumos, ir elektros energiją, o taip pat Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, kuri laikoma svarbiausiu gamintoju, užtikrinančiu elektros tiekimo saugumą šalyje.

Tik nedidelė VIAP mokesčio dalis Lietuvoje skiriama atsinaujinančių šaltinių - iš vėjo, vandens, biokuro - energetikai paremti, nors ji skatinama visame pasaulyje.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vidutinė šiųmetė elektros kaina yra 44,32 cento už kWh. Iš šiemet nustatyto VIAP mokesčio - 4,73 cento už kiekvieną kWh - "žaliosios" elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių paremti tenka vos 0,48 cento už kWh, o kogeneracinėms jėgainėms - 0,4 cento už kWh.

Mokesčio didžioji dalis - net 4,06 cento už kWh - atitenka vadinamajam energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti, t. y. Lietuvos elektrinės (LE) Elektrėnuose pagamintai energijai pirkti. Šiemet buvo įsipareigota nupirkti net 2,5 mlrd. kWh Elektrėnuose pagamintos elektros, o tai maždaug ketvirtadalis Lietuvai reikalingos energijos. Už ją mokama fiksuota ir gerokai didesnė nei rinkos kaina - 29,31 cento už kWh (be pridėtinės vertės mokesčio).

LŽ žiniomis, valdininkai planuoja, kad kitąmet už surenkamas VIAP mokesčio lėšas bus supirkta apie 3 mlrd. kWh energijos, o tai maždaug trečdalis viso šalyje suvartojamo elektros kiekio.

Iš Elektrėnų pirks mažiau

Tiesa, Energetikos ministerija numatė, kad kitais metais iš Elektrėnų jėgainės bus superkama mažiau elektros nei šiemet, mažės ir superkamos energijos kvotos iš kogeneracinių elektrinių. 2011 metais iš LE bus supirkta 1,74 mlrd. kWh valstybės remtinos elektros energijos - apie 30 proc. mažiau nei šiemet, o iš termofikacinių elektrinių superkamas remtinos elektros kiekis per 4 artimiausius metus taip pat bus mažinamas: 2011 metais jis sieks 1,020 mlrd. kWh, 2012 metais - 900 mln. kWh, 2013 metais - 800 mln. kWh, 2014 metais - 700 mln. kWh elektros.

Daugiausia remiamos elektros bus supirkta iš vilniečius centralizuota šiluma aprūpinančios Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės - 457 mln. kWh (šiemet - 532 mln.), iš Kauno termofikacinės elektrinės - 250 mln. kWh (šiemet - 315 mln.) ir iš Panevėžio termofikacinės elektrinės - 180 mln. kWh.

Ekspertų vertinimu, sumažinus iš Elektrėnų superkamos brangios elektros kiekį, galutinė elektros kaina vartotojui galėtų sumažėti ir pragyvenimas smulkioms įmonėms bei gyventojams taptų lengvesnis, bet dėl to, kad valdžia sumanė į VIAP kainos dalį papildomai "įdėti" strateginių projektų išlaidas, vargu ar tarifas mažės.

Kol kas dar nėra žinoma, už kokią kainą remtinų gamintojų elektra bus superkama kitąmet. Šiuo metu VKEKK tik pradėjo analizuoti elektros energetikos įmonių pateiktus duomenis, todėl galimų kainų pokyčių nekomentuoja. Galutinę elektros kainą komisija turi paskelbti lapkričio pabaigoje. Per tą laiką VKEKK turi patvirtinti visas elektros kainos dedamąsias: numatyti kitų metų elektros gamybos kainą, nustatyti VIAP kainas, o taip pat išnagrinėti įmonių siūlymus ir nustatyti pagrįstas elektros energijos perdavimo, skirstymo bei tiekimo kainas.

Specialistų nuomone, tikėtina, kad šiluminių elektrinių, taip pat ir Elektrėnų jėgainės pagamintos elektros supirkimo kaina gali dar išaugti, nes brangsta elektros gamybai naudojamos gamtinės dujos, be to, Elektrėnuose statomas naujas gamybos blokas.

Neribos energetikų pelnų

Dar viena prielaida elektros kainai didėti - Vyriausybės nusiteikimas neberiboti elektros įmonių pelno dydžio. "Seimui bus teikiami įstatymų projektai - Energetikos įstatymo ir Elektros energijos įstatymo pakeitimai. Šiuose projektuose nėra nustatoma pelno marža. Tiesiog įdedamos kitokios nuostatos. Iš esmės perrašytas įstatymas, kur 5 proc. maržos klausimas nėra įtraukiamas", - žiniasklaidai aiškino energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Elektros įmonių pelno "išlaisvinimas" siejamas su strateginių energetikos objektų - elektros jungčių ir naujos atominės elektrinės - statybomis ir galimybe juos finansuoti šių įmonių lėšomis.

Į klausimą, ar dėl didėsiančios energetikų pelno maržos vartotojams nebrangs elektra, ministras aiškiai neatsakė. "Nėra vieno atsakymo - brangs ar pigs. Viena vertus, yra siekiama energetikos įmonių efektyvumo, o tai mažina sąnaudas ir turi įtakos tarifų mažėjimui. Kita vertus, reikia atsižvelgti į tai, kad įmonės turi būti pelningos. Jeigu tarifas yra per žemas ir įmonės veikia nuostolingai, be abejo, tada tarifas turi būti koreguojamas ", - kalbėjo A.Sekmokas.

Verslas prognozuoja, kad elektros kaina kitąmet didės. "Pramonei elektros kaina, optimistiškais vertinimais, padidės 10-15 procentų. Didėjimo prielaidos - pastaruoju metu rinkoje didėjanti elektros kaina, kuri jau maždaug trimis centais viršija VKEKK nustatytą 15 centų už kWh ribą, o taip pat į kainą įtraukiamos infrastruktūros investicinių projektų sąnaudos", - LŽ prognozavo Pijus Ralys, Lietuvos pramoninkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas. Jo teigimu, šias metais pramonės įmonės už elektros energiją mokėjo 20-30 proc. daugiau nei 2009 metais.

Logika ne ekonominė, o politinė

Ekspertų nuomone, blogiausia tai, kad Vyriausybė, akcentuodama strateginių energetikos projektų svarbą, menkai domisi jų kaina bei būsima ekonomine nauda, o išlaidas automatiškai užkrauna ant elektros vartotojų pečių.

"Suprantama, kad investicijos turi atsispindėti elektros kainoje. Tačiau pagal galiojančią tvarką visas investicijas būtina suderinti su Kainų komisija, kuri vertina, ar investicijos yra tinkamos ir pagrįstos. Plėsdama VIAP sąrašą strateginiais projektais, Vyriausybė leidžia sau pasakyti - šitų investicijų labai reikia, todėl vartotojai už jas turės sumokėti, kad ir kiek jos kainuotų", - ydingą principą LŽ nurodė Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas.

Jis palankiai vertina Vyriausybės sumanymą neriboti elektros energetikos įmonių pelnų, tačiau kritikuoja nepastovią valdžios poziciją. "Įmonės turi dirbti pelningai, tai normalu. Tačiau stebina staigus retorikos pasikeitimas - juk prieš porą metų kilo didžiulis ažiotažas, kad energetikai negali pelnytis iš vartotojų ir pelno marža buvo apribota iki 5 proc., o šiandien kalbama priešingai", - pažymėjo Ž.Šilėnas. Tai, anot eksperto, rodo, kad energetikoje politiniai sprendimai neretai nusveria ekonominę logiką, o tai užkerta kelią efektyviai sektoriaus plėtrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"