TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros kaina biržoje stiebiasi į viršų

2010 10 11 0:00
Rugpjūtį vidutinė elektros kaina biržoje buvo didžiausia per visą biržos veiklos laikotarpį ir siekė 206,06 lito už MWh.
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo metų pradžios veikiančioje biržoje elektros kaina pastaraisiais mėnesiais palengva kopia aukštyn, o rinkos dalyviai elektros pigimo ateityje neprognozuoja.

Specialistų ir verslininkų metų pradžioje išsakyti nuogąstavimai, kad po Ignalinos atominės jėgainės uždarymo Lietuvai netekus savų pigios elektros gamybos šaltinių energijos kaina šiemet pradėjusioje veikti elektros biržoje gali gerokai išaugti, iš dalies pildosi.

Dar pavasarį elektros kaina biržoje buvo kur kas mažesnė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) numatytą 155 litų už megavatvalandę (MWh) ribą, bet rudeniop situacija pasikeitė.

Rugpjūtį vidutinė elektros kaina biržoje buvo didžiausia per visą biržos veiklos laikotarpį ir siekė 206,06 lito už MWh, o tai 51 litu daugiau už komisijos prognozę. Tiesa, rugsėjį vidutinė elektros kaina smuktelėjo 10 proc. - iki 187,27 lito už MWh, panaši laikosi ir pirmosiomis spalio dienomis.

Tačiau akivaizdu, kad kaina kol kas išlieka gerokai didesnė, nei buvo metų pradžioje. Lietuvos elektros rinkos operatorės "BaltPool" duomenimis, skaičiuojant vidutinę biržos kainą sausio-rugsėjo mėnesiais, VKEKK nustatytoji riba jau yra peržengta.

Tikrai nemažės

Rinkos dalyviai sako ir ateityje neįžvelgiantys elektros kainos mažėjimo prielaidų. "Manau, kad iki metų pabaigos kainos laikysis panašios kaip rugpjūtį ir rugsėjį. Tiesa, dar neaišku, kokias kainas šildymo sezono metu pasiūlys termofikacinės elektrinės, tačiau greičiausiai jų elektra nebus pigi. Pagrindinės Lietuvos elektrinės yra kūrenamos dujomis, o dujų kaina didėja", - LŽ aiškino didžiausios Lietuvos elektros biržos žaidėjos "Inter RAO Lietuva" komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas.

Panašias tendencijas mini ir "BaltPool" rinkos aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius. "Lietuvoje didžioji dalis elektros gamintojų naudoja gamtines dujas, todėl kaina turėtų būti bent iš dalies siejama su gamtinių dujų kaina", - LŽ nurodė jis.

Estijos valstybinės energetikos bendrovės "Eesti Energia" antrinės įmonės "Enefit", kuri Lietuvos biržoje prekiauja estiška elektra, generalinis direktorius Liudas Liutkevičius vardija bent keletą veiksnių, kurie gali turėti įtakos biržos elektros kainos didėjimui. "Tai ir dujų kainų augimas, nes šį kurą kūrena didžioji dalis Baltijos šalių elektrinių, ir padėtis Skandinavijos "NordPool" elektros biržoje - Helsinkio zonoje ketvirtam metų ketvirčiui ateities sandorių kainos pakilo iki 51-52 eurų (176-179 litų) už MWh ir yra maždaug trečdaliu didesnės nei pernai tuo pačiu metu. Net ir gerėjanti Lietuvos ekonomikos padėtis, didėjant energijos paklausai, gali tapti prielaida kainoms augti", - LŽ sakė L.Liutkevičius.

Lietuvos elektrinės - per brangios

Lietuvos elektrinių, kurių dauguma kūrena gamtines dujas ar mazutą, galios su kaupu pakaktų šalies vartotojų poreikiams patenkinti, tačiau jų pagaminta energija brangi ir beveik nepajėgi konkuruoti su importine elektra. Pagaminti kilovatvalandę didžiausioje šalies jėgainėje Elektrėnuose kainuoja daugiau nei 30 centų.

Lietuvai vis dar neturint jungčių su Vakarų elektros sistemomis, elektros importas apribotas grynai fiziškai ir galimas tik iš tų šalių, į kurias veda elektros perdavimo linijos ir kurios pačios turi perteklinės energijos.

Teoriškai tai gali Rusija, Baltarusija, Latvija, Estija, Šiaurės šalys, jei gausūs lietūs pripildo jų hidroelektrinių baseinus, ir iš dalies Ukraina. Tačiau realybė importo geografiją gerokai apkarpo.

"Metų pabaigoje elektros srautų kryptys išliks tos pačios - mes importuosime energiją iš Rusijos, ją galėtų tiekti latviai, jeigu žiema būtų šilta ir patvintų Latvijos upės, šiek tiek - estai. Bet jei Skandinavijos rinkoje elektros kaina išaugtų, estiška elektra greičiausiai keliautų į Skandinaviją. Sunku pasakyti, kiek pajėgumų šildymo sezono metu turės Baltarusija, tačiau jos kaina dažnai būna per didelė, - vardija V.Čebatariūnas.

Patys aktyviausi biržos žaidėjai, kaip nurodo V.Jurkevičius, ir ateityje išliks tie, kurie turi savo elektros gamybos pajėgumų arba yra užsitikrinę elektros importo galimybes. "Aktyviausi pardavėjai bus tie, kurie turi savo resursų - tai rusai, estai, latviai, kai kurie Lietuvos gamintojai", - tvirtina jis.

Gausus importas iš Rusijos

Veikiausiai didžiausi importinės elektros srautai į Lietuvą ir toliau tekės iš Rusijos, nes šios šalies ekonomikai vis dar nepasiekus ikikrizinio lygio ten esama pakankamai "laisvų" elektros gamybos pajėgumų. Rusijos energetikos gigantė "Inter RAO JES" antrinei įmonei "Inter RAO Lietuva" yra suteikusi išskirtinę teisę importuoti elektros energiją į Baltijos šalis. Kaip sako "Inter RAO Lietuva" atstovai, ji per metus į Lietuvą galėtų patiekti apie 7 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) rusiškos energijos ir teoriškai patenkinti didžiąją dalį šalies poreikių, kurie siekia iki 10 mlrd. kWh.

Tikėtina, kad netrukus rusiška elektra Lietuvą pasieks ne tik iš "didžiosios Rusijos", bet ir iš Kaliningrado srities. Po Naujųjų metų turėtų būti pradėtas eksploatuoti naujas modernus Kaliningrado termofikacinės elektrinės 450 megavatų galios blokas, ir ten gaminamos elektros perteklius gali būti parduodamas ir Lietuvoje.

Specialistų manymu, ji galės pasiūlyti palankesnes kainas nei Lietuvos termofikacinės elektrinės, nes Rusijos dujų monopolininkė "Gazprom" dujas savo šalies jėgainei greičiausiai parduos gerokai pigiau nei Lietuvai.

"Į Lietuva teka daugiausia rusiška elektra, ji vietinius gamintojus guldo ant menčių. Mes kūrename rusiškas dujas ir esame nepajėgūs konkuruoti, beveik nieko biržoje ir neuždirbame. Žiemą, kai stoja dideli šalčiai, mes privalome gaminti daug šilumos Vilniui šildyti, o kartu su šiluma pagamintą elektrą privalome atiduoti į biržą nuostolingai", - LŽ sako "Vilniaus energijos", sostinėje eksploatuojančios dvi termofikacines elektrines, komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Linija dar remontuojama

Kaip viena svarbiausių priežasčių, rugpjūtį nulėmusį kainos šuolį biržoje, nurodomas Baltarusijoje atliekamas elektros perdavimo linijų remontas. Tai liudija, kad rusiško importo įtaka biržoje besiformuojančioms elektros kainoms yra ganėtinai didelė.

"Nesibaigiantį linijos remontą galime palyginti su "Družbos" naftotiekio istorija. Dėl baltarusių sumažėjo galimybė importuoti rusišką elektrą, todėl ji pradėjo mūsų šalyje brangti", - sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Kaip žinoma, neva dėl techninių priežasčių nustojus eksploatuoti naftotiekį "Družba", Lenkijos investuotojų nupirkta Mažeikių naftos perdirbimo gamykla neteko galimybės pigiau atsigabenti naftos vamzdynais.

Elektros perdavimo linijų remonto Baltarusijoje įtaka, nors ir ne taip smarkiai kaip rugpjūtį, jaučiama ir šiuo metu. "Kiek žinome, elektros linija, jungianti su Smolensko atomine elektrine Rusijoje, bus atjungta iki metų pabaigos, tai jau suderinta su Lietuvos perdavimo sistemos operatoriumi. Be to, šią savaitę Baltarusijoje vyksta ir kitų linijų remontas. Suprantama, kad visa tai apriboja pigesnės elektros tiekimą į Lietuvą", - sako V.Čebetariūnas.

Anot jo, didžiausia problema šiuo metu ta, kad negalima pakankamai pasinaudoti galimybe naktį, kai Rusijoje pigi energija, įkrauti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.

Naudinga didiesiems žaidėjams?

Algirdas Jaruševičius, Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos prezidentas, svarsto, kad dėl linijų Baltarusijoje remonto išaugusi elektros kaina biržoje yra naudingiausia didžiausiems elektros rinkoje įsitvirtinusiems dalyviams.

"Kartais atrodo, kad rinkoje vyksta keistoki dalykai. Linijų remontas Baltarusijoje niekaip nesibaigia, biržoje formuojasi didesnė kaina. O tai naudinga didiesiems biržos žaidėjams," - LŽ aiškina A.Jaruševičius.

Susiformavus didesnei rinkos kainai, labiausiai išlošia turintieji pigios elektros rezervų, nes gali parduoti energiją gerokai brangiau. "Iš Baltijos šalių vienintelėje Estijoje elektra gaminama kūrenant ne brangias dujas, o vietinius degiuosius skalūnus. Tačiau, esant aukštesnei rinkos kainai, normalu, kad Estijos bendrovė į ją ir orientuojasi, siekdama maksimalaus pardavimo", - rinkos principą nurodo "Enefit" vadovas.

V.Čebatariūnas neslepia - "Inter RAO Lietuva" yra didžiausia elektros į Lietuvą importuotoja. "Esame patys didžiausi, po mūsų eina "Lietuvos energija". O su latviais ir estais nė lygintis nėra ko. Vien Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės baseino įkrovimas ką reiškia, o jis daugiausia įkraunamas nebrangia rusiška elektra", - sako jis.

"Inter RAO Lietuva" atstovo teigimu, elektros pardavimo maržos yra gana kuklios - įmonė uždirba vos 2-3 proc. nuo biržoje susiformavusios kainos. "Mūsų stiprybė - didelė apyvarta. Kuo daugiau didelių vartotojų, tuo ir pelnas didesnis", - tvirtina jis. "Inter RAO Lietuva", kuri yra ne tik elektros importuotoja, bet ir nepriklausoma elektros tiekėja, turi sutartis su daugiau nei 20 stambių Lietuvos vartotojų, tarp jų - ir daug energijos perkančia naftos perdirbimo įmone "Orlen Lietuva".

Apie didžiųjų rinkos dalyvių galimybes daugiau uždirbti liudija ir rugsėjį išaugusi elektros biržos apyvarta. Pasiekta mėnesio vidutinė dienos apyvarta buvo didžiausia per visą prekybos biržoje istoriją ir buvo 19 proc. didesnė nei rekordine apyvarta pasižymėjusio rugpjūčio. Rugsėjį biržoje buvo nupirkta 775 040 megavatvalandžių elektros už daugiau nei 145 mln. litų.

Kita vertus, didžioji dalis elektros per biržą parduodama ne momentinėmis kainomis, o pagal dvišales sutartis tarp nepriklausomų tiekėjų ir didžiųjų šalies energijos vartotojų, kuriose numatyta fiksuota elektros kaina. "Mūsų asociacijai priklausančios įmonės pavasarį paskubėjo sudaryti sutartis ir neapsiriko, nes gamybos kaina per tą laiką gerokai išaugo", - sako A.Jaruševičius.

Kainų komisija yra išdavusi 52 nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijas, tačiau biržoje buvo užsiregistravę tik 24 dalyviai. Aktyviau veikė dar mažiau - apie 15-18 tiekėjų, siūlančių stambiuosius vartotojus aprūpinti elektros energija.

Tikėtina, kad ateityje sutartys vartotojams bus ne tokios palankios. "Mažmeninėje rinkoje šiuo metu visi sustingę, bando susigaudyti, kokia ateityje galėtų būti kaina. Veikiausiai kažkuriam tiekėjui teks būti blogiuku, kuris turės pasakyti - nuo praeitų metų kainos pakilo", - užsimena L.Liutkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"