TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros kainą biržoje sukaustė šaltis

2010 02 02 0:00

Pasibaigęs pirmasis prekybos "Balt Pool" elektros biržoje mėnuo nustebino vartotojus - elektra kainavo mažiau nei tikėtasi. Sausį vidutinė vienos kilovatvalandės kaina, be transportavimo ir visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) išlaidų, elektros biržoje siekė 13,8 cento.

Šiuo metu nepriklausomi elektros tiekėjai jau išrašo verslininkams dvigubai didesnes sąskaitas už elektrą, nei jos buvo pernai, kai dar veikė pigus elektros energijos šaltinis Ignalinoje. Pusės metų pereinamasis laikotarpis kol kas leidžia naudotis ir visuomeninių elektros tiekėjų - "VST" bei Rytų skirstomųjų tinklų (RST) - paslaugomis. Tačiau pirmasis prekybos elektros biržoje mėnuo parodė, kad laisva elektros energetikos rinka leidžia įmonėms sutaupyti šimtus tūkstančių litų, net jei elektros kilovatvalandės kaina skiriasi bent keliomis cento dalimis.

Elektros rinkos dalyviai džiaugiasi gera kaina, sėkmingai sudarytomis ilgalaikėmis elektros pirkimo sutartimis, tačiau Lietuvos elektros rinkos laisva nevadina. Pasak pramonės atstovų, elektros rinką gerokai iškreipia valstybės iš anksto nustatytos kai kurių įmonių elektros supirkimo kvotos už VIAP mokesčio lėšas, kurias privalo mokėti visi elektros vartotojai, - už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę (kWh) elektros po 4,73 cento.

Faktai

Kaip pranešė Lietuvos elektros biržą administruojanti elektros rinkos operatoriaus bendrovė "Balt Pool", nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėjusioje veikti elektros biržoje per sausį suprekiauta 536,7 mln. kWh elektros energijos. Jos vidutinė kaina

siekė 138,4 lito už 1 megavatą. Per biržą buvo suprekiauta 43 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Sausio mėnesį elektros biržoje sudaryta sandorių už 74,4 mln. litų.

"Pirmasis biržos veiklos mėnuo pranoko lūkesčius dalyvių aktyvumu ir pasiekta apyvarta. Birža veikė sklandžiai, kainas daugiausia koregavo orų sąlygos. Vyko aktyvi tarptautinė prekyba", - kalbėjo Lina Skrabutėnaitė, bendrovės "Balt Pool" generalinė direktorė.

Mažiausia vidutinė dienos kaina elektros biržoje užfiksuota sausio pradžioje - 5,8 ct/kWh, didžiausia, 19 ct/kWh, - per stipriausius šalčius paskutinę mėnesio savaitę. Kainų svyravimą labiausiai lėmė poilsio ir švenčių dienos, o pakilimą - dėl rekordinio šiais metais šalčio išaugęs elektros energijos poreikis, kai šiluminės elektrinės daugiau dėmesio turėjo skirti šilumos, o ne elektros gamybai.

Pasak bendrovės išplatinto pranešimo, biržoje yra užsiregistravę ir aktyviai veikia ne tik vietos gamintojai ir pirkėjai, bet ir gretimų valstybių elektros prekybos įmonių atstovybės, sudariusios biržos dalyvių sutartis. Per sausį jų pagausėjo iki 20-ies.

"Atnaujintą dalyvių sąrašą ir visą sausio mėnesio biržos veiklos apžvalgą rasite rinkos operatoriaus tinklalapyje www.baltpool.lt. Čia skelbiami kiekvienos biržos prekybos sesijos rezultatai, savaitės ir mėnesio duomenų suvestinės, pateikiami reglamentai ir visa informacija, reikalinga tiems, kurie nori tapti biržos dalyviais", - aiškino L.Skrabutėnaitė.

Biržoje suprekiautos elektros energijos vidutinė kaina (13,8 ct/kWh) yra tik pačios elektros, kaip prekės, kaina be infrastruktūros mokesčių, kurie sudaro galutinę vartotojų mokamą sumą. Palyginkime - šiuo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta normatyvinė elektros energijos gamybos savikaina yra 15,5 ct/kWh.

Oro sąlygų kaina

Elektros biržoje iš Rusijos importuojama elektra prekiaujančios bendrovės "INTER RAO Lietuva" valdybos narys ir komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas LŽ sakė, kad biržos sistema veikia sėkmingai. "Mėnesio pradžioje dar kildavo įvairių nesusipratimų, o šiuo metu pagrindinis biržos pokyčių argumentas yra kaina. Ji labai priklauso nuo pasiūlos ir paklausos", - dėstė V.Čebatariūnas.

Pasak jo, energijos pasiūlą ypač lemia oro sąlygos, tai turi įtakos ir Latvijos bei Estijos tiekėjų aktyvumui Lietuvos elektros biržoje. "Latvijos elektros tiekėjų aktyvumas turėtų padidėti pavasarį, kai ištirps hidroelektrines sustabdę ledai. Prasidėjus potvyniui Latvijoje tikėtina didesnė elektros pasiūla Lietuvoje, o tai reiškia, kad galima viltis ir mažesnės kainos. Tuo metu estai sėkmingai prekiauja Skandinavijoje. Čia dėl šalčių elektra biržoje kainuoja beveik trigubai daugiau nei Lietuvoje. Mes irgi norėtume parduoti elektrą Skandinavijai, bet mūsų darbo sritis yra Baltijos regionas, tad tikrai neišeisime į kitą", - tvirtino V.Čebatariūnas.

Anot pašnekovo, pirmąjį laisvos elektros energijos rinkos mėnesį buvo aktyviai pasirašomos sutartys su vartotojais, nusprendusiais pirkti elektrą biržoje. "Nemaža dalis jų dar stebi padėtį ir bijo įeiti į biržą, todėl elektros tiekėjams yra dėl ko konkuruoti tarpusavyje. Jeigu vartotojai mato, kad gali sutaupyti, tai daro jau dabar. Šiuo metu atsiskaitymo sąlygos tiek su visuomeniniu tiekėju, tiek su nepriklausomu yra beveik tokios pačios, prekė irgi ta pati - elektra. Skiriasi tik kaina. Elektros tiekėjo pasirinkimą lemia netgi 0,1 cento dalis. Didieji vartotojai per metus sunaudoja 10 mln. kWh elektros energijos, tad 1 centas - 100 tūkst. litų per metus", - konkurencijos tarp tiekėjų niuansus aiškino pašnekovas.

Paklaustas, kaip nepriklausomi elektros tiekėjai apsisaugos nuo nemokių klientų, kurie jau dabar yra nemažai prasiskolinę visuomeniniams tiekėjams, V.Čebatariūnas teigė, kad klientų vertinimas taip pat vyksta. O skoloms valdyti, pasak jo, galioja tokios pačios priemonės kaip ir bet kurioje kitoje prekybos srityje.

"Nors INTER RAO vartotojai yra tiekėjai, kurie su importuotojais atsiskaito kiekvieną savaitę, mano žiniomis, elektros rinkoje kol kas nesikaupia skolų. Kaip su tiekėjais atsiskaitys didieji elektros vartotojai, pradės aiškėti vasario pabaigoje. Šiuo metu dar tik vyksta prekybos duomenų apdorojimas ir sąskaitų rengimas", - sakė jis.

Šnekėdamas apie ateities kainas V.Čebatariūnas priminė, jog vieno mėnesio prekybos kainų istorija pernelyg trumpa, kad būtų galima daryti tikslias prognozes, tačiau ir vasarį elektros kaina biržoje turėtų išlikti panaši kaip sausį, o pavasariop tikėtinas jos mažėjimas.

Stebi rinkos kainas

Kaip LŽ pasakojo cemento gamintojos bendrovės "Akmenės cementas" generalinis direktorius Artūras Zaremba, nors su nepriklausomu elektros tiekėju ilgalaikę elektros pirkimo sutartį metams įmonė pasirašė gruodžio pabaigoje ir suderėta kaina tenkina, jį džiugina mažesnė nei tikėtasi elektros kaina rinkoje. "Manėme, kad elektra bus brangesnė, o ateityje dar brangs. Atskleisti, už kiek perkame iš tiekėjo elektrą, negalime, bet nuolat stebime biržos kainas ir kol kas mus tenkina tas skirtumas. Visi mes, didieji elektros vartotojai, mokame panašiai, skiriasi nebent kuris nors skaičius po kablelio. Esame nemaži vartotojai, todėl mums labai svarbu turėti garantuotą kainą vienus metus. Domimės elektros biržos kaina ir todėl, kad nuo jos istorijos priklausys, kokios kainos galime tikėtis kitais metais", - kalbėjo A.Zaremba. Jo įsitikinimu, nors žinoma tik vieno mėnesio nedidelė vidutinė elektros kaina, tai turės įtakos ateityje sudaromų ilgalaikių sutarčių kainoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"