TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros kelias: nuo atomo iki vėjo

2009 04 27 0:00
Pernai vien tik Vilniaus mieste per parą buvo suvartojama apie 5,07 mln. kWh elektros energijos.
LŽ archyvo nuotrauka

Kai rytą norėdami išgerti puodelį kavos spustelime elektrinio virdulio jungiklį, vargu ar susimąstome, kad per tas kelias minutes, kol užverda vanduo, elektra nukeliauja sudėtingą kelią. Elektros kabelių, kuriais išraizgyta visa Lietuva, užtektų net du kartus apjuosti Žemę.

Ekonominė kiekvienos šalies galia nemažai priklauso ir nuo energetinės galios, kuri yra viena svarbiausių ūkio plėtros šakų. Nors valandai nutrūkęs elektros tiekimas sutrikdo įprastinį žmonių gyvenimą, jau nekalbant apie kylančią paniką įmonėse ir net pavojų gamyklose, kai neveikia įranga ir saugos sistemos.

Pirmoji sužibo Rietave.

Pirmoji elektrinė Lietuvoje 1892 metais pastatyta Rietave, kunigaikščio Bagdono Oginskio dvare. Nutiesta elektros linija apšvietė parką ir rūmus, tuo metu elektrinę prižiūrėjo du darbininkai. Pasakojama, kad kai iš elektrinės tiesė laidus į rūmus, kaimiečiai stebėjosi, kaip čia bus, kad ugnis kūrensis viename laidų gale - elektrinėje, o šviesa švies kitame - dvaro rūmuose.

Kai žmonės pamatė šviečiančią elektros lemputę, vieni ją mėgino užpūsti, kiti - nuo jos pypkę prisidegti, o treti bijojo net prisiartinti. Vėliau tokių šiluminių elektros gamyklų buvo pastatyta ir daugiau - Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, tačiau šioms elektrinėms reikėjo tūkstančių tonų kuro.

Be to, tokių elektrinių sudeginamos dujos ar mazutas virsta ne tik elektros ar šilumine energija, bet ir dūmų debesimis, teršiančiais aplinką, todėl viso pasaulio mokslininkai ieškojo būdų, kaip pasigaminti elektros nenaudojant kuro.

Lietuvos elektrikų akys nukrypo į Nemuną. Netrukus prie Kauno buvo pastatyta didžiulė užtvanka, kuri sustabdė upės srovę, kad ši krisdama ant hidroturbinų sparnų suktų elektros generatorių ir gamintų elektros energiją. Taip gaminant elektrą nereikia kuro, be to, neteršiama ir aplinka.

Tačiau gamyklų, fabrikų ir kitų vartotojų apetitas nuolat augo, tad Kauno hidroelektrinė nebegalėjo pagaminti reikiamo elektros kiekio. Todėl Elektrėnuose buvo pastatyta pati didžiausia Lietuvos elektrinė. Pradėjus jai veikti visu pajėgumu, elektros buvo pagaminama net per daug - mūsų krašte nesuvartojama elektra buvo parduodama kitoms šalims.

Sparčiai plėtojantis pramonei, buvo pradėta mąstyti apie branduolinės energetikos galimybes, nes apskaičiavus, kiek tūkstančių tonų tektų sudeginti dujų ar mazuto ir kaip būtų užteršta aplinka, atsisakyta minties statyti daugiau šiluminių elektrinių. Pradėjus veikti Ignalinos atominei elektrinei, Lietuva tapo 31 pasaulio valstybe, elektros gamybai naudojančia branduolinį kurą.

Bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) duomenimis, Lietuvoje per metus suvartojama apie 10 mlrd. kWh elektros energijos. 72,2 proc. šalies elektros poreikio patenkina Ignalinos atominė elektrinė. Šis rodiklis yra didesnis tik Prancūzijoje, kur atominės jėgainės pagamina 78,1 proc. visos elektros energijos.

Problemos ir dėl gandrų

Elektrinių pagaminta energija elektros perdavimo tinklu pasiekia vartotojus. Šį tinklą sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis, kur elektros linijos yra sujungiamos. RST Operatyvinio planavimo grupės vadovas Ervinas Pareigis pasakojo, kad daugiausia problemų kyla dėl ant laidų tupiančių gandrų. "Tada įvyksta trumpas sujungimas, kuris trunka vos vieną sekundę. Kai gandras nukrinta nuo laido, sistema automatiškai persijungia ir elektra toliau tvarkingai perduodama skirstomiesiems tinklams. Tačiau būna ir taip, kad gandras užsikabina už laido, tada elektrikai skubiai vyksta į įvykio vietą ir nukelia negyvą paukštį. Nemažai žalos padaro ir neatsakingai dirbantys medkirčiai, kurių kertami medžiai, esantys greta elektros stulpų, ant jų tiesiog užkrenta ir taip nutraukia elektros tiekimą", - dėstė jis. Pasak E.Pareigio, iš aukštos įtampos pastotės, esančios Nemenčinėje, reikiamas kiekis elektros perduodamas skirstomiesiems tinklams, kurie tiekia elektrą visos Lietuvos gyventojams ir įmonėms. Vien tik Vilniuje RST turi per 3 tūkst. vidutinės ir žemos įtampos pastočių, viena jų įrengta tiesiog po Vilniaus rotuše.

Mindami prie Rotušės atnaujintą grindinį, vilniečiai nė neįtaria, kad po žeme šalia Vilniaus rotušės įrengta pirmoji Lietuvoje požeminė transformatorinė. Iš modernių įrenginių, sumontuotų specialioje požeminėje patalpoje, elektros energija tiekiama Vilniaus rotušei, Turkijos ambasadai, Šiuolaikinio meno centrui ir Rotušės aikštei.

"Pernai vien Vilniaus mieste per parą buvo suvartojama apie 5,07 mln. kWh elektros energijos. Gyventojai, kurie naudojasi dviejų laiko zonų skaitikliais, elektros energijos (kWh) ir dieną, ir naktį suvartoja beveik vienodai, t. y. po 50 procentų. Vilniaus miesto gyventojai 2008 metais elektros energijos suvartojo apie 31 proc., o kitą dalį, apie 69 proc., - Vilniaus miesto verslo klientai", - pasakojo RST ryšių su žiniasklaida skyriaus vadovė Edita Sirusienė.

Naktinis pasirengimas pikui

Dieną elektros suvartojama gerokai daugiau nei naktį, o atominė elektrinė dirba visu pajėgumu ištisą parą, tad pagaminamas didžiulis elektros perteklius. Tačiau itin daug elektros energijos prireikia ankstų rytą, kai gamyklose paleidžiamos staklės ir kiti įrenginiai, įjungiamas patalpų apšvietimas, tūkstančiai kompiuterių ir t.t. Net gyventojai visi kartu užkaičia elektrinius virdulius.

Tam, kad būtų išlaikytas balansas ir rytą dėl staiga padidėjusio vartojimo nebūtų "išmušti" elektros saugikliai, Kaišiadorių rajone esanti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė naudoja per naktį atominės elektrinės pagamintą energijos perteklių ir padeda subalansuoti rytinį, vadinamąjį elektros piką.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė galingais siurbliais pumpuoja Nemuno vandenį į užtvankomis apjuostą baseiną, naudodama atominės elektrinės pagamintą naktinį energijos perteklių. Per naktį sukauptas vanduo rytą krenta žemyn, įsukdamas galingas turbinas - taip gaminama elektra. Ir užtikrinama, kad esant didesniam energijos poreikiui papildomai būtų pagaminta elektros. Ši elektrinė pagamina 100 megavatų elektros energijos.

Kaip ir Ignalinos atominė, minėta elektrinė yra vienintelė tokia mūsų krašte ir laikoma kone inžinerijos stebuklu, nes nematomomis gijomis susieta su Ignalinos atomine elektrine ir su visa Lietuvos energetikos sistema.

Reikia energetikos rinkos

Šiuo metu veikiantis vienas Ignalinos AE reaktorius pagamina visą mums reikalingą elektros energiją. 2009 metų pabaigoje įvykdžius įsipareigojimus ES ir sustabdžius atominę jėgainę, ją galėtų pakeisti visu pajėgumu dirbanti Elektrėnų elektrinė. Tačiau jos gaminamai elektrai naudojamos gamtinės dujos, perkamos iš Rusijos, o tai kelia pavojų šalies energetinei nepriklausomybei. Be to, smarkiai brangstančios dujos didina elektros kainą.

Kadangi naują Visagino atominę elektrinę planuota pastatyti ne anksčiau kaip iki 2018 metų, Lietuvai būtina rasti alternatyvių energetikos šaltinių ir ypač atkreipti dėmesį į atsinaujinančių šaltinių naudojimą.

Lietuvos vėjo energetikų asociacijos duomenimis, vykdydama ES reikalavimus Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 metų iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 7 proc. krašte suvartojamos elektros energijos. Tačiau šiuo metu ji kol kas sudaro tik apie 4 proc., tad didžiąją dalį tokios energijos gamina Kauno hidroelektrinė. Vėjo elektrinės pagamina apie 1 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.

Kai kurie ekonomistai teigia, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas neturės įtakos elektros kainai, mat ir dabar gyventojai už ją moka gerokai brangiau nei kitose ES šalyse. Kandidatės į prezidentus Dalios Grybauskaitės nuomone, uždarius atominę elektrinę nekils grėsmė nei elektros kainoms, nei energetikos priklausomybei. Ji pabrėžia, jog Lietuvoje turėtų būti kuriama energetikos rinka, kad vartotojas turėtų galimybę rinktis, iš kur ir kiek pirkti elektros energijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"