TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros liniją stumia tolyn

2010 10 05 0:00
Jeigu "LitPol Link" projektas nebus įgyvendintas iki 2015 metų pabaigos, tiek Lietuva, tiek Lenkija turėtų EK sugrąžinti projektui skiriamus šimtus milijonų litų ES fondų lėšų.
LŽ archyvo nuotrauka

Lazdijų rajono gyventojai staiga stojo piestu prieš numatytą Lietuvos-Lenkijos elektros linijos maršrutą - jis, jų manymu, eitų per gražiausias regiono vietoves. Energetikai sako, kad tokia linijos trasa jau seniai numatyta Lietuvos Respublikos ir rajono bendruosiuose planuose, o ją keičiant, tektų nuo nulio pradėti teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras. Taigi strateginio projekto įgyvendinimas atsidėtų bent penkeriems metams ir iškiltų pavojus jo finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

600-ųjų Žalgirio mūšio pergalės metinių minėjime šią vasarą Lenkijoje iškilmingai pristatytas, Lietuvos strateginiuose dokumentuose daugiau nei 10 metų nuolat minėtas, dėl lietuvių ir lenkų valdininkų abejingumo ne sykį klupęs ir tik pastaruoju metu kiek pasistūmėjęs į priekį, elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektas netikėtai susidūrė su naujais sunkumais.

Iki šiol manyta, kad didžiausios problemos (derinant aukštos įtampos linijos maršrutą) projekto įgyvendintojų laukia Lenkijoje, kur linija turėtų eiti per šimtų savininkų žemes, šalia nacionalinių parkų ir draustinių.

Tačiau prieš energetikos tiltu į Europą vadinamą 400 kV liniją, kurios trasa numatyta per Alytaus ir Lazdijų savivaldybių teritorijas, staiga sukilo ilgai tam neprieštaravę dzūkai - dabar jie ėmė reikalauti pakeisti elektros jungties statybos ir eksploatavimo teritorijų planavimo dokumentuose ir PAV ataskaitoje numatytą statybos maršrutą.

Prezidentūrai, Seimui, Energetikos ministerijai rugsėjo pradžioje išsiųstame Lazdijų savivaldybės rašte pažymima, kad nutiesus elektros jungtį Lietuvos Respublikos ir Lazdijų rajono bendrųjų planų sprendiniais numatytu maršrutu, būtent juo vadovavosi PAV rengusi UAB "Sweco Lietuva", Lazdijų rajonas, pasižymintis unikalia ir pramonės nesužalota gamta, nepataisomai nukentėtų, sumažėtų jo rekreacinis potencialas, būtų padaryta žala gausiems gamtos ir istoriniams paminklams.

Iki šiol pastabų neturėjo

Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje darbai jau gerokai pasistūmėję į priekį - vyksta išsamios PAV procedūros. Lietuvoje PAV ataskaita jau baigiama derinti su institucijomis, Lenkijoje - vyksta gamtiniai tyrimai, jų rezultatų tikimasi kitų metų liepą.

Netikėtai savivaldybė ir vietos bendruomenės pasiūlė alternatyvius ir, jų nuomone, tinkamesnius linijos maršrutus. Viena galimybių - tiesti liniją kiek vakariau nei buvo planuojama, panaudojant esamą 110 kV liniją nuo Alytaus iki Šeštokų ir Lazdijų savivaldybės bendrajame plane numatytą pramonės plėtrai skirtas teritorijas. Kitas variantas - iki Lenkijos sienos elektros liniją tiesti nuo Lazdijų rajono ribos, toliau Kalvarijos savivaldybės teritorija, pasinaudojant vienu iš pastarosios bendrajame plane suformuotų infrastruktūros koridorių.

Elektros linijos projektą įgyvendinanti bendra Lietuvos ir Lenkijos

įmonė "LitPol Link" dabar jaučiasi įkaite: PAV buvo rengiamas, prisilaikant bendrųjų planų, o juose jokių kitų variantų nebuvo numatyta.

Pasak Jaroslavo Neverovičiaus, "LitPol Link" valdybos pirmininko, Lazdijų rajono savivaldybės taryba iki šiol neturėjo priekaištų linijos trasai - 2008 metais ji pritarė rajono bendrojo plano koncepcijai ir patvirtino bendrąjį planą (šiame plane numatė elektros perdavimo oro liniją į Lenkiją), o pernai išdavė planavimo sąlygas laikytis Lazdijų rajono bendrojo plano sprendinių. Ji taip pat be pastabų pritarė Specialiojo plano koncepcijai, PAV ataskaitai ir PAV programai.

J.Neverovičiaus teigimu, vertinant techniniu požiūriu, nėra esminio skirtumo, kurioje konkrečiai vietoje eitų elektros oro linija - ji galėtų būti tiesiama ir netoli jau stovinčių linijų, ir greta geležinkelio. Problema kita - norint pakeisti numatytą maršrutą, reikėtų atlikti didžiulės apimties biurokratinius darbus. "Tektų keisti Lietuvos Respublikos, Lazdijų, Kalvarijos, Marijampolės rajonų bendruosius planus, koreguoti sienos kirtimo tašką, iš naujo rengti specialųjį planą ir atlikti naują poveikio aplinkai vertinimą Lietuvoje, pakartoti tarpvalstybinio PAV procedūrą, keisti Lenkijos Palenkės vaivadijos, Šipliškių, Seinų ir Punsko valsčių bendruosius planus, tikslinti trasos studiją Lenkijoje ir iš naujo pradėti poveikio aplinkai vertinimą gretimoje šalyje", - LŽ vardija J.Neverovičius.

Anot jo, pagal galiojančius teisės aktus PAV procedūrų metu parinktas maršrutas yra visais atžvilgiais optimalus variantas - taip pat ir techniškai.

Projektas įstrigtų ilgam

Jei būtų keičiama linijos trasa, strateginio energetikos projekto įgyvendinimas nusikeltų bent penkeriems metams, įsitikinęs "LitPol Link" vadovas. "Optimistiškai vertinant, trejų metų prireiktų planavimo dokumentams parengti ir suderinti, o dar dvejų - parengiamiesiems darbams. Vadinasi, projektas galėtų būti pradėtas įgyvendinti maždaug 2015-aisiais. Be to, nėra garantijų, ar, pradėjus nagrinėti naują trasos variantą, tam nepasipriešintų kuri kita bendruomenė ar pavieniai įtakingi asmenys", - svarsto J.Neverovičius.

Didžiausia grėsmė, anot energetikų, ta, kad jeigu "LitPol Link" projektas nebus įgyvendintas iki 2015 metų pabaigos, tiek Lietuva, tiek Lenkija turėtų Europos Komisijai (EK) sugrąžinti projektui skiriamas ES fondų lėšas - daugiau nei 736 mln. litų, dėl kurių kreipėsi Lenkija ir apie 80 mln. litų, kurie planuojami skirti Lietuvai.

"Greta finansinių praradimų liktų neįgyvendinta Seimo patvirtinta Vyriausybės programa, kurioje įsipareigojama jungtį nutiesti iki 2015 metų pabaigos, tą patį numatanti Nacionalinė energetikos strategija, būtų pažeisti įsipareigojimai ES įgyvendinti projektą numatytu terminu", - tvirtina J.Neverovičius.

Išsigando veiklos apribojimų ir trukdžių

PAV ataskaita, šį pavasarį pristatyta viešam Alytaus ir Lazdijų rajonų visuomenės svarstymui, tada nesulaukė rimtų prieštaravimų, tačiau vasarai baigiantis vietos bendruomenės ir savivaldybė susizgribo, kad siūloma trasa joms nepriimtina.

Lazdijiečiai vardija ilgą neigiamų statybos padarinių sąrašą. Kliūva tai, kad linija numatoma tiesti šalia rajono bendrajame plane numatyto įkurti 300 hektarų ploto kraštovaizdžio draustinio, ir patenka į rekreacinių vietovių, o taip pat pasienyje su Lenkija esančio Galadusio ežero zoną. Ilgus metus buvęs uždaras pasienio ruožas Lazdijų rajone yra ypač turtingas biologine įvairove, o Galadusio ežeras Lenkijos pusėje yra paskelbtas paukščių apsaugai skirta "Natura 2000" teritorija.

Teigiama, kad linija vizualiai sudarkytų dzūkų planuojamą įkurti ir bendrajame rajono plane numatytą Vingrėnų geomorfologinį draustinį, kuriame bus siekiama išsaugoti unikalų Dzūkų aukštumų moreninių gūbrių masyvą ir aukščiausią Dainavos regione vietovę - Bieliškių kalną.

Vietos gyventojų įsitikinimu, energetikos statiniai neigiamai paveiktų istorinius kraštovaizdžius, nes bus netoli Buniškių, Elveriškės, Rudaminos piliakalnių, o taip pat dvarų sodybų, sudarančių Aštriosios Kirsnos-Rudaminos kultūros vertybių santalkos arealą, partizanų kovas menantį Kalniškės mūšio vietos kraštovaizdį. Tiesiant liniją neišvengiamai būtų kertami miškai.

"Žmonės už galvų susiėję. Laidai, atramos - ne koks mažas statinėlis, jie iš visur matysis. Ir turizmui tai bus didelis smūgis, jei greta garsiojo Rudaminos piliakalnio, kurio pažiūrėti žmonės iš visos Lietuvos atvažiuoja, visu grožiu iškils didžiuliai elektros stulpai. Galų gale, nemažai mūsų žemių paklius į sanitarinę zoną, kurioje veikla bus apribota", - LŽ sakė Rudaminos miestelio, greta kurio numatytas linijos maršrutas, bendruomenės pirmininkė Rūta Cimakauskienė.

Davė dvi savaites

Praėjusią savaitę elektros linijos reikalais susirūpino ir Seimo Aplinkos komitetas, suorganizavęs pasitarimą ir pakvietęs projektu pasipiktinusius dzūkus ir liniją tiesiančių AB "Lietuvos energija", bendros Lietuvos-Lenkijos įmonės "LitPol Link" ir "Sweco Lietuva" atstovus.

"Keista, kad savivaldybės ir visuomenė taip vėlai sureagavo. Tačiau keista ir tai, kad poveikio aplinkai vertintojai nevertino kitų galimų elektros linijos vietos variantų. Manau, kad jie turėjo nagrinėti ir trasą, kurią dabar siūlo vietos savivaldybės, juolab kad ji labai aiškiai išvesta - tai veikianti 110 kV linija ir jau numatytas infrastruktūros koridorius, skirtas "Rail Baltica" geležinkeliui", - LŽ kalbėjo komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Anot jo, komitetas paprašė PAV rengusią "Sweco Lietuva" per dvi savaites išsiaiškinti, kokios yra savivaldybių siūlomo varianto galimybės.

Apie planus nežinojo

Balandį "Sweco Lietuva" užbaigė specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir parengė PAV ataskaitą "400 kV elektros energijos perdavimo oro linija Alytaus transformatorių pastotė-Lenkijos Respublikos siena specialusis planas. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas", kurią pristatė visuomenei. Susipažinti su PAV ataskaita bei plano projektu buvo pasiūlyta per 20 darbo dienų. Gyventojų susidomėjimas, pasak rengėjų, buvo itin menkas. Vietos žmonės sako, kad daugelis išvis nepastebėjo paskelbtos informacijos, kiti nesuprato jos svarbos.

"Esame pikti dėl to, kaip viskas vyko. PAV rengėjai viską lyg ir teisingai atliko - informacija buvo paskelbta seniūnijoje, kabėjo skelbimų lentoje. Tačiau Rudaminos miestelio seniūnijos pastatas yra Lazdijuose, ne visi gyventojai ten užsuka, kiti tiesiog neatkreipė dėmesio. Galų gale ir informacija, kad Lazdijų rajone bus tiesiama aukštos įtampos linija, žmonėms mažai ką sako - jie net neįsivaizdavo, kas planuojama", - pasakojo Rudaminos bendruomenės pirmininkė R.Cimakauskienė. Ji įsitikinusi, kad demokratinėje valstybėje apie rimtus projektus vietos gyventojai privalo būti informuoti taip, kad informaciją rastų ir ją suprastų.

Bet J.Neverovičius tvirtina, kad visuomenė buvo informuojama išsamiai, todėl pavėluota neigiama reakcija kelia nuostabą.

"Visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procese tvarką, apimtis ir procedūras apibrėžia Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kuriame numatytos procedūros buvo ir yra vykdomos. Negana to, apie planuojamą ūkinę veiklą buvo informuojama ir spaudoje, rengiami susitikimai su savivaldybių ir seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų, regioninės ir respublikinės žiniasklaidos priemonių atstovais, seniūnijose ir savivaldybėse buvo platinami specialiai parengti informaciniai bukletai. Visa parengta išsami dokumentacija nuo pat projekto eigos pradžios yra viešai skelbiama projekto koordinatoriaus "LitPol Link" interneto svetainėje ir eksponuojama savivaldybėse bei seniūnijose", - aiškina jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"