TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros linijai į Neringą ieško donorų

2015 04 22 6:00
Orinė elektros linija per Kuršių marias trukdo numatytai uosto plėtrai ir visiškai nedera prie būsimos dujų skirstymo stoties veiklos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

SGD terminalas Klaipėdoje atveria naujų verslo nišų pietinei uosto daliai, tačiau nesutariama, kas turėtų finansuoti plėtrai trukdančios orinės elektros linijos per Kuršių marias pakeitimą kabeliu.

Neringos miesto vadovai apie 110 kV dvigrandės orinės elektros linijos Kuršių marios–Juodkrantė nesaugumą kalba nuo 2008 metų, kai tąkart uragano nutrauktas elektros tiekimas pridarė aibę rūpesčių Kuršių nerijos gyventojams. Tačiau tuomet dar niekas neaptarinėjo SGD terminalo prie Kiaulės Nugaros salos statybų, net nebuvo įsteigtos Energetikos ministerijos.

Dabar, kai dujų terminalas jau veikia, susirūpinta, kad reikia kabelinės elektros jungties dėl naujų uosto infrastruktūros projektų, kuriems kelią užkerta orinės elektros linijos apsaugos zona ir Kiaulės Nugaros saloje esanti laidų atrama. Kadangi energetikai neskuba imtis darbų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) siūlo elektros reikalus priderinti prie planuojamų pietinių uosto vartų, galbūt tilto ar tunelio per Kuršių marias.

„Nekalbant apie tiltą, kabeliui nutiesti per Kuršių marias nuo 12-os atramos iki kontrolės posto Neringoje reikėtų 10,9 mln. eurų. Neseniai Energetikos ministerijoje dėl to surengtas pasitarimas, bet konstruktyvių sprendimų nepriimta. Nusprendėme diskusijoje paskelbti pertrauką. Kalbėjomės su bendrove „Klaipėdos nafta“. Jai būtų įdomu turėti teritoriją Kiaulės Nugaros saloje, todėl šį klausimą reikia spręsti Vyriausybės lygiu“, - Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdyje kalbėjo KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus.

Energetikams nereikia

KVJUD infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigia, kad atsižvelgdami į Neringos savivaldybės prašymą uosto specialistai dar 2009 metais Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui buvo parengę medžiagą apie orinės linijos problemą. Tąkart dalyvaujant Susisiekimo, Finansų ir ką tik įsteigtos Energetikos ministerijų atstovams suformuluotas siūlymas ieškoti galimybių nutiesti kabelį už Europos Sąjungos lėšas. Po metų šis reikalas aukščiausiu lygiu aptartas dar kartą, tik jo įgyvendinimas nuleistas "žemiau" – nutarta, kad sprendimų ieškotų KVJUD ir bendrovė „Lietuvos energija“, planuojanti „NordBalt“ elektros jungtį su Švedija.

KVJUD savo įpareigojimą tarsi ir įvykdė: „Lietuvos energijai“ pranešė, kad tvarkydama privažiavimą į pietinę uosto dalį pagal techninį projektą numato įrengti kabelinę 110 kV liniją iki 12-os atramos savo pinigais. Tačiau antroji klausimą spręsti įgaliota šalis neplanavo kabelio tęsti nuo 12-os atramos į Neringą savo lėšomis. Energetikai nurodė, kad darbus atliktų, jeigu už juos sumokėtų tokį pageidavimą išreiškęs vartotojas, kitaip tariant – Neringos savivaldybė ar KVJUD.

Netrukus oro linijos reikalai sulaukė SGD terminalo įgyvendinimo komisijos, kuriai vadovavo premjeras Algirdas Butkevičius, dėmesio. Ji KVJUD pavedė nagrinėti klausimą dar kartą.

Išleidusi 6,8 mln. litų (beveik 2 mln. eurų) orinės linijos ruožo palei Kairių gatvę pakeitimui kabeliu, KVJUD praėjusiais metais tris kartus rengė pasitarimus ir į juos kvietė Energetikos ministerijos ir elektros tinklų įmonės „Litgrid“ atstovus. Bet pastarieji informavo, kad linijos tęsinys nesusijęs su elektros perdavimo sistemos veikla, ekonomiškai ir techniškai nepagrįstas, todėl finansuoti darbus „Litgrid“ negali.

Parengė studiją

KVJUD palaipsniui pratinama prie minties, kad elektros kabelis – uosto finansinis reikalas ir kad uostas turi būti tas vartotojas, kuris pageidauja šalinti oro liniją. Uosto vadovybė 2014 metais užsakė projektinę studiją, kurią parengė Energetikos tinklų institutas pagal „Litgrid“ išduotas sąlygas. Kartu KVJUD pateikė mokslininkams ir pietinės uosto dalies viziją, apimančią naujų hidrotechninių įrenginių statybą, įskaitant tiltą per Kuršių marias.

KVJUD generalinis direktorius A. Vaitkus jau kuris laikas visuomenę ir aplinkosaugos organizacijas tikina, kad uosto direkcijai tilto tikrai nereikia. Ji tik iškelia problemas, kurios gali išryškėti ateityje. Viena jų – uosto centrinėje dalyje, pradėjus veikti bendrovės MSC konteinerių paskirstymo centrui, didėsiantis laivybos intensyvumas, kuris apribos susisiekimą su Smiltyne. Tilto, jo manymu, nereikia vertinti vien kaip autotransporto magistralės, jį būtina vertinti kaip įvairių komunikacijų koridorių.

Energetikai parengė 4 kabelio trasos variantus, įskaitant ir tilto, apskaičiavo jų įgyvendinimo kainas. Mokslininkai rekomenduoja įgyvendinti 11 mln. eurų vertinamą variantą, kai marių akvatorijoje suformuojama sausuma ir elektros trasos ilgis siekia 3,9 km.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba pritarė, kad elektros perdavimo linija iš marių turi būti iškelta, nes ji trukdo būsimai uosto veiklai, o SGD laivų bunkeriavimas netgi sunkiai įsivaizduojamas greta 110 kV orinės linijos. Kad KVJUD nereikėtų pinigų atitraukti nuo suplanuotų prioritetinių uosto infrastruktūros projektų (uosto gilinimo, molų ir krantinių statybų) uosto taryba ministerijoms siūlo ieškoti finansinių donorų iš šalies.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"