TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros rinkai reikėtų griežtesnės priežiūros

2014 09 04 6:00
Bankai duoda garantijas tik toms įmonėms, kurios, jų vertinimu, yra finansiškai pajėgios ir patikimos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiuo metu oficialiai elektros rinkos dalyvių priežiūrą vykdo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Tačiau elektros tiekėjams nori nenori tenka įveikti ir neoficialų filtrą - komercinių bankų ar elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Ligtrid“.

Rimantas Busila, „Litgrid“ valdybos narys ir Finansų departamento direktorius, mano, kad elektros rinkos valstybinė priežiūra turėtų būti teisiškai griežčiau reglamentuota. „Tuo įsitikinome, kai pernai kelios įmonės nesugebėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir žlugo. Nepriklausomų elektros energijos tiekimo įmonių priežiūra turėtų garantuoti, kad, nemažinant konkurencijos, rinkoje veiktų dalyviai, kurie nekeltų rizikos bei pavojaus kitiems dalyviams ir vartotojams“, - „Lietuvos žinioms“ sakė pašnekovas.

Daug nepajėgių žaidėjų

- Kaip vertinate nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, kurie perka iš „Litgrid“ balansavimo elektros energiją, patikimumą?

- Vertiname pagal tai, kaip jie vykdo savo įsipareigojimus. Pernai rudenį, kai keletas tiekėjų dėl didelių elektros kainų tam tikrą laikotarpį nepirko energijos savo vartotojams biržoje, o tiekė jiems gerokai brangesnę balansavimo energiją, smarkiai išaugo jų įsipareigojimai už „Litgrid“ tiektą balansavimo energiją. Dėl atsiradusių skolų turėjome peržiūrėti sutartis ir sugriežtinome garantijų sistemą. Nustatėme minimalias garantijas, kurias kiekvieną savaitę perskaičiuojame atsižvelgdami į tai, kokį kiekį balansavimo elektros įmonės perka ir kokius įsipareigojimus yra prisiėmusios.

- LŽ žiniomis, komercinis bankas „Swedbank“ yra išdavęs vieną, DNB ir SEB – nė vienos garantijos elektros rinkos dalyviams. Kai kurie elektros tiekėjai tvirtina, kad gauti banko garantijos Lietuvoje beveik neįmanoma.

- Žinoma, kad bankai garantijomis nesišvaisto. Tarkime, įmonė ateina į banką, pateikia savo balansą ir sako, jog jai reikia 500 tūkst. litų garantijos, kad nenumatytu atveju bankas padengtų jos įsipareigojimus įmonei „Litgrid“ ar kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms. Tačiau bankas duoda garantiją tik tai įmonei, kuri, jo nuomone, yra finansiškai pajėgi ir patikima. Neduos įmonei, kurios įstatinis kapitalas - 10 tūkst. litų, o ji prašo pusės milijono litų garantijos. Finansiškai silpni į banką ir neina. Garantiją jie gautų vieninteliu atveju – bankas paprašys tokio pat dydžio sumą pervesti į depozitinę sąskaitą.

To paties prašome ir mes. Kadangi didžiosios dalies įmonių finansinė galia nepakankama, kad gautų banko garantiją, jos deponuoja pinigus specialioje „Litgrid“ sąskaitoje. Šiuo metu reikalaujame depozito sąskaitoje palikti 100 tūkst. eurų. Šie pinigai gali būti panaudoti padengti įsipareigojimams „Litgrid“ įmonių nemokumo atveju.

Iš rinkoje veikiančių įmonių 17 įmonių banko garantiją mums yra pateikusios 8, depozito sąskaitoje pinigus laiko 7 įmonės. Su dviem įmonėmis („Lietuvos energijos gamyba“ ir „Inter RAO Lietuva“) turime abipusius įsipareigojimus, todėl garantijų iš jų nereikalaujame.

- Ar galima teigti, kad dabar elektros rinkoje veikiančių įmonių patikimumo testą iš esmės atlieka bankai: jeigu jie garantiją suteikia, ta įmone galima pasitikėti?

- Taip, tada pasitikime labiau, nes komerciniai bankai įvertina mokumo riziką, tačiau savo ruožtu mes irgi vertiname įmonių balansą, tikriname, kokio lygio jų įsipareigojimai. Jeigu matome, kad įmonės finansinė padėtis blogėja, informuojame VKEKK, kuriai priskirta vykdyti jų finansinę priežiūrą. Komisija reaguoja atitinkamai, nes jos galioje – sustabdyti ar panaikinti licenciją.

Bausti neskuba

- Ar įmonės dažnai vėluoja atsiskaityti? Kaip tuomet elgiatės?

- Būna, kad vėluoja. Keletas įmonių yra istoriškai įsiskolinusios. Tačiau nenorime jų sužlugdyti, siekiame rasti sprendimų, kurie padėtų joms išgyventi ir įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nereikalaujame tuoj pat sumokėti, pavyzdžiui, 400 tūkst. litų. Juk įmonei bankrutavus visos skolos neatgautume. Juolab kad dalis tokių įmonių beveik neturi turto arba jis labai mažas. Todėl tariamės, kaip skolą išdėstyti per tam tikrą laikotarpį.

Kai įmonės vėluoja atsiskaityti, turime teisę aktyvuoti garantiją ir paprašyti iš naujo suformuoti ar padidinti garantiją, jeigu jos nepakanka.

Rimantas Busila: „Pernai kelios įmonės nesugebėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir žlugo.“ /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

- Ar pernai matėte požymių, kad kelios įmonės nesugebės vykdyti veiklos?

- Tokių požymių matėme, tačiau bėda ta, kad problemos išryškėja tik po tam tikro laiko. Negalėjome įvertinti skolų, nepraėjus ataskaitiniam laikotarpiui, tai yra maždaug po mėnesio nuo sutrikimų pradžios.

Tarkime, įmonė turi daug vartotojų, todėl turi įsigyti daug elektros. Ji turi prognozuoti ir pirkti biržoje šį kiekį ta pačia ar mažesnes kaina, nei pateiks vartotojams. Jeigu turi pinigų, įmonė elektrą nuperka, o po mėnesio atgauna pinigus iš klientų. Tačiau jeigu kaina biržoje yra daug didesnė, negu įmonė įsipareigojusi patiekti vartotojams, patiriama nuostolių. Jiems padengti reikia pinigų. Be to, negavusi iš vartotojų tiek lėšų, kiek sumokėjo biržoje, įmonė nebegali toliau pirkti elektros biržoje, nes tam reikia turėti pinigų sąskaitoje. Kai nebeperka biržoje, įmonė priversta pirkti iš „Litgrid“ balansavimo energiją, kuri yra gerokai brangesnė už biržos. Įmonė turi sumokėti, bet pinigų neturi, skola auga, ir mes priversti stabdyti susitarimus, nes patiriame nuostolių. Su tokia problema ir susidūrėme praėjusį rudenį. Pasidarėme rimtas išvadas, bet dalis skolų liko.

- Kiek per mėnesį parduodate tokios brangios balansavimo energijos?

- Liepos mėnesį pardavėme už 3,5 mln. litų.

Nepakankama priežiūra

- Ką reikėtų daryti, kad elektros tiekimo rinka nepatirtų tokių sukrėtimų?

- Žinome, kaip veikia kitos reguliuojamos rinkos – finansų, draudimo. Pagal analogiją, manau, turėtų veikti ir elektros rinka. Jeigu nauja įmonė nori gauti licenciją, jai turėtų būti aiškiai suformuluoti nuosavo kapitalo dydis, kiti reikalavimai. Ir tik tada sprendžiama, ar licenciją išduoti. O paskui priežiūros institucija (ne „Litgrid“) turėtų nuolat stebėti įmonių finansinį pajėgumą. Nesakau, kad dabar to nedaroma. Bet, tai kas įvyko, rodo, jog priežiūros priemonės buvo nepakankamos. Nenormalu, kad dabar „Litgrid“ kartais turi veikti kaip rinkos priežiūros institucija.

Turėjome diskusiją šiuo klausimu su Energetikos ministerija ir VKEKK. Iš esmės sutarta, kad bendromis pastangomis parengsime pasiūlymus dėl veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo, ką daryti, kad, nemažinant konkurencijos, rinkoje veiktų dalyviai, kurie nekeltų rizikos bei pavojaus kitiems rinkos dalyviams ir vartotojams.

- Ar tokioje rinkoje liktų vietos mažesnėms įmonėms?

- Vietos rinkoje gali būti tiems, kurie atitinka protingus ir pamatuotus reikalavimus, keliamus elektros rinkos dalyviams. Negali į rinka ateiti bet kas. Mano požiūriu, kuriant konkurencingą elektros tiekimo rinką, nebuvo suformuluoti pakankami reikalavimai išduodant veiklos licencijas. Juk ta veikla susijusi su kitais rinkos dalyviais, vartotojais ir įsipareigojimais jiems. Bėda ta, kad finansiniai reikalavimai, pagal kuriuos VKEKK išduoda licencijas, yra aiškiai nepakankami. Dažnai nauji nepriklausomi tiekėjai – tai įmonės, kurių įstatinis kapitalas yra 10 tūkst. litų, turtas – kompiuteris ir kelių kvadratinių metrų biuras, tokioje įmonėje dirba vienas ar keli darbuotojai.

Bankai garantijomis nesišvaisto

Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Energetikos klientų skyriaus vadovas, LŽ teigė, kad „Swedbank“ garantijos paslaugą teikia, tačiau iki šiol yra suteikęs tik 1. „Kita vertus, yra numatyta galimybė tiesiogiai įnešti lėšas į „Litgrid“ sąskaitą vietoj garantijos“, - sakė jis. Sutarties įvykdymo garantijos suteikimas, pasak jo, priklauso nuo įmonės finansinės padėties ir pateikiamų užtikrinimo priemonių, tai yra užstato. Finansų specialistas išskyrė nepriklausomus elektros tiekėjus, priklausančius stiprioms įmonių grupėms ar akcininkams. „Pastarieji turėdami stiprų finansinį užnugarį turi tvirtas pozicijas konkurencinėje kovoje“, - pažymėjo pašnekovas.

Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius, LŽ neatsakė, ar šis bankas yra išdavęs garantiją nepriklausomiems elektros tiekėjams. Tik pažymėjo, kad kai kuriais atvejais tiekėjai sudaro fiksuotos kainos elektros tiekimo sutartį su klientais, o patys elektrą perka pagal tuo metu esančią biržos kainą. Šitaip įmonėms tenka prisiimti galimą riziką dėl elektros rinkos svyravimų. „Būtent todėl visada rekomenduojame draustis per išvestinius finansinius instrumentus: išankstinius ar ateities sandorius, kuriais fiksuojama perkamos ar parduodamos elektros kaina; pasirinkimo sandorius, kuriais įgyjama teisė už iš anksto sutartą kainą pirkti ar parduoti numatytą elektros energijos kiekį. Taip pat galima sudaryti kainų skirtumo sandorius, kuriais draudžiami skirtingų regionų kainų skirtumai“, - aiškino A. Čičelis.

DNB banko Maisto pramonės ir energetikos verslo departamento vadovas Dalius Darulis LŽ teigė, jog bankas teikia garantijas verslui, tačiau tik tuo atveju, jei turi pakankamą pagrindą manyti, kad įmonė galės įvykdyti savo įsipareigojimus. „Kredito rizikos požiūriu vertiname kiekvieną atvejį individualiai, tačiau atsargiai žiūrime į tokį verslo modelį - pirkti prekes ar paslaugas biržoje, kur kainos nuolat svyruoja, tuo pat metu prisiimant ilgalaikį įsipareigojimą tiekti tas prekes ar paslaugas už fiksuotą kainą. Subalansuoti tokios veiklos riziką, o kartu ir užsitikrinti finansavimą, būtų galima turint ilgesnio laikotarpio pirkimo sutartis fiksuotomis kainomis“, - sakė D. Darulis. Pasak jo, DNB bankas nepriklausomiems energetikos tiekėjams garantijų nėra suteikęs.

Parengta bendradarbiaujant su "Litgrid"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"