TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros tiekėją rinkosi kas penktas

2013 01 04 6:00
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/"Įmonės, kurios liko reguliuojamoje rinkoje, nuo sausio iš LESTO, kaip garantinio tiekėjo, gaus maždaug 20 proc. didesnes sąskaitas", - teigė A.Juozaponis.

Pernai į laisvąją rinką įžengė tik apie 20 proc. įmonių, turėjusių pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, ir vos trys gyventojai. Tuo metu Estijoje nuo šių metų net namų ūkiai įpareigoti pirkti elektrą laisvojoje rinkoje.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus LESTO duomenimis, praėjusiais metais vartotojų, pasirinkusių nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, pagausėjo daugiau kaip dvigubai. Nuo 2011-ųjų pabaigos iki 2012 metų gruodžio jų padaugėjo nuo 15,9 tūkst. iki 34,4 tūkstančio.

Tačiau net 74 tūkst. verslo objektų dar neturi nepriklausomo tiekėjo. Jiems elektros energija bus tiekiama už garantinę kainą, kuri šiemet kyla maždaug 20 procentų.

Sąskaitos didės šimtais litų

Bendrovės "Energijos tiekimas" generalinis direktorius Algirdas Juozaponis skaičiuoja, kad nuo Naujųjų metų į laisvąją rinką turėjo įsilieti apie 40 tūkst. įmonių, bet nepriklausomą tiekėją pasirinko tik 20 proc. verslo objektų. "Įmonės, kurios liko reguliuojamoje rinkoje, nuo sausio mėnesio iš LESTO, kaip garantinio tiekėjo, gaus maždaug 20 proc. didesnes sąskaitas", - pabrėžė bendrovės vadovas.

A.Juozaponis paaiškino, kad garantinio tiekimo kaina pagal Elektros energetikos įstatymą nustatoma prie visuomeninės kainos pridėjus 25 procentus. Nuo sausio ji bus 20,78 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Nepriklausomi tiekėjai elektros energiją parduoda vidutiniškai 3-4 ct/kWh pigiau. 2012-aisiais šių kainų skirtumas buvo ne toks akivaizdus.

"Pernai į laisvąją rinką turėjo įžengti daugiausia smulkieji ir vidutiniai vartotojai, todėl jų išlaidos už reguliuojamą kainą neturėtų labai padidėti. Sausį sąskaitos už elektros tiekimą padidės maždaug nuo 20-30 iki 200-300 litų per mėnesį. Elektros energijos kainos struktūroje tiekimas sudaro apie 40 procentų. Tačiau elektra šiemet brangsta ir dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio, vadinamojo VIAP tarifo, padidėjimo", - teigė A.Juozaponis.

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę vartotojai gali tai padaryti ir šiemet. Pavyzdžiui, nuo vasario mėnesio į laisvąją rinką pereitų įmonės, kurios tiekėją išsirinktų iki sausio 10 dienos. "Gruodį kasdien sudarydavome apie 300 sutarčių. Šventiniu laikotarpiu užklausimų gauname mažiau, tačiau spėjame, kad antrąją sausio savaitę vėl kils bumas", - prognozavo A.Juozaponis. Pasak jo, daugiausia sutartis sudaro verslo klientai, suvartojantys per metus vidutiniškai 10-25 tūkst. kWh elektros energijos.

Renkasi žalią energiją

Gyventojai neprivalo rinktis nepriklausomo tiekėjo, tačiau į laisvąją rinką gali įsilieti. Tokių visoje Lietuvoje yra tik trys, jie sudarę sutartis su "Energijos tiekimu". A.Juozaponio teigimu, tiems gyventojams rūpi ne tiek kaina, kiek elektros energijos kilmė ir aplinkosaugos klausimai. "Mes parduodame žalią lietuvišką energiją, jos kilmė sertifikuota. Šie vartotojai, nors moka truputį brangiau, žino, kad perka energiją, gaminamą iš atsinaujinančių išteklių", - sakė A.Juozaponis.

"Energijos tiekimas" yra didžiausia lietuviško kapitalo nepriklausoma elektros energijos tiekėja, stambiausios elektros gamintojos "Lietuvos energija" antrinė bendrovė.

Daugiausia domisi smulkios įmonės

Viena didžiausių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų šalyje AB "INTER RAO Lietuva" gruodžio mėnesį sulaukė didelio smulkių klientų susidomėjimo gauti elektros energijos pardavimo pasiūlymą, ypač artėjant paskutinei sutarčių pasirašymo dienai. "Domisi tiek didieji klientai, suvartojantys labai daug, tiek mažieji, kurie suvartoja ir 100 kWh elektros per mėnesį. Su smulkiaisiais pradėjome dirbti tik 2012 metais, todėl galutinių vartotojų skaičiaus augimas buvo tikrai nemenkas", - LŽ aiškino AB "INTER RAO Lietuva" komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas. Anot jo, klientai paprastai nori pasirašyti sutartis vieniems kalendoriniams metams, mat jau yra "nudegę" dėl ilgalaikių sutarčių. V.Čebatariūno nuomone, pagrindinis laisvosios elektros tiekimo rinkos pranašumas, palyginti su reguliuojama rinka, - kad vartotojai gauna galimybę pasirinkti norimą tiekėją, siūlantį geriausią elektros tiekimo variantą, o elektros tiekėjai gali laisvai konkuruoti dėl vartotojų. Taigi nauda yra abipusė.

Latvijos elektros energijos gamybos bendrovės "Latvenergo" antrinė įmonė "Elektrum Lietuva" metų pabaigoje taip pat sulaukė potencialių klientų pagausėjimo. Pasak jos pardavimo vadovo Ričardo Tvarono, per pirmas dvi gruodžio savaites klientų skaičius Lietuvoje padidėjo 43 procentais. O apskritai pernai, palyginti su 2011 metais, potencialių vartotojų padaugėjo 240 proc., ir jų gausėja kiekvieną dieną. "Naujų klientų skaičius atitinka įmonės išsikeltus ilgalaikius tikslus iki šių metų pabaigos padidinti rinkos dalį Lietuvoje iki 18 procentų", - neslėpė R.Tvaronas.

Anot jo, dažniausiai klientai renkasi 12 mėnesių sutartis. 70 proc. naujų įmonių Lietuvoje pasirašė sutartis metų ar ilgesniam laikotarpiui, 30 proc. - trumpesniam. Tuo metu Latvijoje 89 proc. naujų bendrovių sudarė metų trukmės, 6 proc. - 9 mėnesių, o likusi dalis pasirašė sutartis ilgesniam kaip metų laikotarpiui. Visose Baltijos šalyse 99 proc. klientų rinkosi fiksuotą kainą.

"Galimybe pirkti elektros energiją labiausiai domisi smulkios ir vidutinės įmonės - siuvyklos, kepyklos, parduotuvės, kavinės, nes joms reikia pasirinkti elektros tiekėją. Didžiosios bendrovės jau keletą metų turi galimybę pirkti elektrą laisvojoje rinkoje. Smulkios ir vidutinės įmonės šiuo metu sudaro apie 75 proc. visų mūsų klientų. Tačiau pagal suvartojamos elektros apimtį santykis yra priešingas - smulkios ir vidutinės įmonės suvartoja 25 proc., o didžiosios - 75 proc. elektros", - dėstė R.Tvaronas.

Rinka atverta visiems estams

Didžiausios Baltijos šalyse elektros energijos gamintojos Estijos valstybės kontroliuojamos energetikos bendrovės "Eesti Energia" antrinė įmonė "Enefit" Lietuvos vartotojų užklausų piką pasiekė lapkričio pradžioje, ir tokia padėtis truko iki aktyviausio pardavimo periodo pabaigos gruodžio viduryje. "Enefit" klientų nuo praėjusių metų pradžios pagausėjo beveik 6 kartus. Daugiausia sutarčių sudaryta su mažaisiais vartotojais, nors ir didelių bei vidutinių klientų padaugėjo iki 3 kartų.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Liudo Liutkevičiaus, Lietuvoje elektros energijos vartotojai paprastai renkasi tiekėją vieniems kalendoriniams metams, tačiau "Enefit" klientai, ypač mažesni, dažniausiai pasirašo 2 metų trukmės sutartis. 10 įmonių yra sudariusios ir 5 metų sutartis.

L.Liutkevičius LŽ pasakojo, kad Estijos elektros energijos rinka nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos jau visiškai atverta, t. y. net ir namų ūkiai šiemet turės elektros energiją pirkti laisvojoje rinkoje. "Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, fiksuojamas itin didelis elektros energijos vartotojų aktyvumas. Tai palengvina darbą tiekėjams, nes daugiausia tenka aptarnauti suinteresuotus klientus, o ne bandyti įtikinti vartotojus, kad jei šie nieko nedarys, praras nemažas sumas pinigų", - kalbėjo L.Liutkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"