TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros tiltą finansuos vartotojai

2011 07 30 0:00

Beveik 1,5 mlrd. litų bendros vertės elektros jungtis su Švedija Lietuvos elektros vartotojams kainuos beveik 0,5 mlrd. litų - tokį sprendimą vakar priėmė Kainų komisija. Elektros energija vartotojams dėl to esą neturėtų brangti, o pasirinktas finansavimo modelis yra pigiausias. "Mes turime rasti pačią pigiausią alternatyvą vartotojams. Ta pigiausia alternatyva šiandien buvo patvirtinta. Lietuvai tenkanti projekto suma yra beveik 700 mln. litų, iš jų 228 mln. litų dengia Europos Komisija iš struktūrinių fondų, o 90 proc. sumos bus padengta per šiuos metus", - sakė Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė. Šiemet elektros kainoje jungties su Švedija statyboms skirta 0,9 cento už kWh. Kitais metais ši dalis sumažėtų iki 0,82 cento, vėliau ji kasmet mažėtų, o 2017 metais jos iš viso nebeliktų. "Būtent dėl šio projekto tarifas nesikeis, ir nesikeis ne tik viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP), bet ir perdavimo tarifas", - sakė D.Korsakaitė.

Komisijos teigimu, pagal pasirinktą modelį Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansuojama projekto dalis yra didžiausia (226,158 mln. litų), o paskolų palūkanų, kaip papildomų sąnaudų, suma yra mažiausia - ji siekia 3,894 mln. litų. Elektros perdavimo sistemos operatorės bendrovės "Litgrid" finansų direktoriaus Vytauto Tauro teigimu, projekto finansavimas numatomas europinėmis, bankų (97,4 mln. litų) ir VIAP mokesčio (479,7 mln. litų) lėšomis, o iš sukuriamo turto "Litgrid" pelno negaus. Bendra projekto vertė - 426 mln. eurų (1,471 mlrd. litų), ją maždaug lygiomis dalimis finansuoja Lietuva ir Švedija. Jungtis su Švedija padidins Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Planuojama, kad ji Baltijos jūros dugnu bus nutiesta 2016 metais.

Komisija vakar taip pat patvirtino elektros energijos, pagamintos

naudojant atsinaujinančius išteklius, tarifų nustatymo metodiką.

Tikslūs tarifai 2012 metams turėtų paaiškėti rudenį. Seimas balandžio viduryje priėmė įstatymą dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių - jis turėtų sumažinti energijos gamybos priklausomybę nuo iškastinių žaliavų, ypač nuo rusiškų dujų. Naudojant atsinaujinančius šaltinius, Lietuvoje galima pagaminti apie 3 mlrd. kWh elektros energijos, arba trečdalį šalies poreikio.

Numatoma, kad iki 2020 metų atsinaujinančių energijos

išteklių dalis galutiniame energijos suvartojime sudarys ne mažiau

kaip 23 proc. (ne mažiau kaip 20 proc. - elektros sektoriuje, 60 proc. - centrinio šildymo sektoriuje, 10 proc. - transporto

sektoriuje). Energetinio efektyvumo didinimo srityje valstybė iki

2020 metų sieks kasmet po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo

efektyvumą. Kainų komisijos pirmininkė pripažįsta, kad Lietuvos planai didinti atsinaujinančių išteklių naudojimą elektros gamybai didins jos kainą vartotojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"