TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros tiltui į Lenkiją šalinamos paskutinės kliūtys

2013 10 09 6:00
Iš visų Lietuvos teritorijoje planuojamų statyti „LitPol Link“ objektų 40 proc. investicijų ES lėšomis užsitikrinta tik Alytaus 330 kV pastotės rekonstrukcijai. Arvydo Jockaus nuotraukos

Po penkerius metus užtrukusių parengiamųjų ir projektavimo darbų kitų metų pavasarį prasidės elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba. Formalių trukdžių pradėti epochinės reikšmės statybas nebeliko. Tiesa, dėl lėšų finansuoti didžiąją dalį projekto darbų dar tik bus kreipiamasi į Europos Sąjungą.

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo jungtis bus tiesiama per privačius žemės savininkų sklypus, todėl naujų linijų trasoms būtina nustatyti servitutus bei susitarti su savininkais. Nors dalis ginčų netrukus bus sprendžiama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, jų baigtis nebesutrukdys už pusmečio prasidedančioms statyboms.

Paskutines formalias kliūtis šalina ir kaimynai. Lenkijoje elektros linijai tiesti reikalingų teritorijų planavimo dokumentų priėmimą šiemet blokavusi Bakalariavos valsčiaus taryba pašalinta iš proceso. Dokumentus kitų metų pradžioje turėtų patvirtinti aukštesnio lygio savivaldos institucija – Palenkės vaivadija.

Savininkų ieškojo ir už Atlanto

„Litgrid“ projektų vadovas Mindaugas Mikalčius LŽ pasakojo, kad derėjosi su visais beveik 400 savininkų, kurių sklypai patenka į jungties trasą. Per 2011-2012 metais vykusias derybas apie 80 proc. žemės savininkų sutiko sutartis pasirašyti. „Su likusiais dėl įvairiausių priežasčių susitarti nepavyko. Viena pagrindinių - didžiulė migracija. Daugelis savininkų išvykę. Dalis nenusitvarkę sklypų dokumentų ar paveldėjimo teisių“, - teigė jis.

Su kiekvienu savininku buvo deramasi individualiai. Kai kuriuos jų „Litgrid“ derybininkai surado net už Atlanto - Los Andžele ar Niujorke. Kitus svetur išvykusius žemės savininkus pavyko „pagauti“ Lietuvoje per Kalėdas ar Velykas. „Galiu garantuoti, kad neaplankytų savininkų tikrai neliko, o su kai kuriais iš jų susitikta net po 10 kartų“, - sakė M.Mikalčius.

Teismai, pasak jo, vyko tik dėl 10 sklypų, besibylinėjant su 5 savininkais pavyko susitarti. Iki Kauno administracinio teismo nukeliavo ginčai tik su 5 savininkais, iš jų - viena byla jau laimėta. Visi procesiniai ginčai jau išnagrinėti ir dabar laukiama tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo. Posėdžio data dar nepaskirta.

Pagal Elektros energetikos įstatymą, žemės savininkams pasirašius žemės servituto nustatymo sutartis, „Litgrid“ suteikiama teisė savininko sklypo dalyje tiesti naujas elektros perdavimo linijas. Už servituto nustatymą žemės savininkui išmokama piniginė kompensacija, apskaičiuota pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Geranoriškai pasirašantiems sutartį iki specialiojo plano patvirtinimo datos „Litgrid“ moka 30 proc. didesnę kompensaciją, nei numatyta Vyriausybės. Jei žemės savininkas nepasirašo siūlomos servituto nustatymo sutarties, kompensacijos dydis skaičiuojamas nepridedant 30 proc. priedo.

Pasak M.Mikalčiaus, nesutinkantys sutarčių pasirašyti žemės sklypų savininkai dažniausiai reikalauja didesnės kompensacijos. Ją skaičiuojant atsižvelgiama į daugelį veiksnių, tarp jų - sklypo dydį ir vertę, žemės derlingumą ar miško buvimą. „Kompensacijos dydis - nuo kelių litų iki kelių dešimčių tūkstančių litų už servitutą. Kompensacijoms buvo skirta apie 4 mln. litų, sklypų savininkų – apie 400, taigi vidutinė išmokama suma siekė 10 tūkst. litų“, - sakė M.Mikalčius.

Lenkijoje servitutų nustatymo procesas tebevyksta. Projekto parengiamuosius darbus koordinuojančios bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės „LitPol Link“ generalinis direktorius Artūras Vilimas LŽ teigė, kad šiuo metu Lenkijoje pasirašytos sutartys su 76 proc. žemės savininkų, per kurių teritoriją bus tiesiama elektros linija.

Į 2014 metų pradžią nusikelia tik Bakalariavos valsčiaus, per kurio teritoriją tiesiama 18 kilometrų trasa, bendrojo plano tvirtinimas. Minėto valsčiaus taryba blokavo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, todėl tai padaryti pavesta aukštesnei valdžios institucijai – Palenkės vaivadijai. 9-iose iš 10 vaivadijų, kurių žemes kirs elektros „greitkelis“, teritorijų planavimo dokumentai jau patvirtinti.

Pradedamu tiesti elektros tiltu Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus sujungtos su Lenkijos bei Vakarų Europos elektros energetikos infrastruktūra ir panaikinta Baltijos šalių energetinė izoliacija. Naudodamasi elektros jungtimi „LitPol Link“ Lietuva per Lenkiją galės prekiauti energija su Europa, importuoti ir eksportuoti elektrą.

Tačiau iš dalies ES lėšomis statomos jungties, kurios vertė - beveik 1,3 mlrd. litų, finansavimas dar nėra patvirtintas. Projekto parengiamuosius darbus koordinuojanti „LitPol Link“ dar tik planuoja kreiptis dėl dalies investicijų finansavimo iš 2014-2020 ES finansinio laikotarpio biudžeto.

Iš visų Lietuvos teritorijoje planuojamų statyti „LitPol Link“ objektų 40 proc. investicijų ES lėšomis užsitikrinta tik Alytaus 330 kilovoltų (kV) pastotės rekonstrukcijai.

„Kitoms investicijoms - tiek nuolatinės srovės intarpui su 400 kV skirstykla, tiek oro linijos statybai - tik dabar rengiame prašymą ir 2014 metų pradžioje bandysime gauti pinigus“, - LŽ teigė A.Vilimas.

Anot jo, bus siekiama iš ES gauti kiek įmanoma didžiausią dalį projektui būtinų lėšų - nuo 50 iki 70 proc. investicijų.

„LitPol Link“ yra viena iš Baltijos jūros regione įgyvendinamo Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) sudedamųjų dalių ir yra įtraukta į prioritetinių Europos Sąjungos energetikos projektų sąrašą.

A.Vilimas.

Rangovai jau žinomi

A.Vilimas teigia, kad visos sutartys su būsimų darbų rangovais tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje jau pasirašytos, liko tik viena – dėl oro linijos tiesimo Lietuvos teritorijoje. Viešas konkursas jau pasibaigęs, šiuo metu laukiama, ar jis nebus skundžiamas.

„Konkursas dėl oro linijos statybos Lenkijos teritorijoje vyko jau anksčiau, todėl žinojome, kurios potencialios bendrovės dalyvavo, ir jas kvietėme į savo konkursą. Dalis šių įmonių sudarė konsorciumą su lietuviškomis įmonėmis, dalis - su užsienio. Iš viso sulaukėme 9 pasiūlymų“, - pasakojo A.Vilimas.

Vienas svarbiausių ir sudėtingiausių elektros jungties įrenginių – nuolatinės srovės intarpas su nauja 400 kV skirstykla bus įrengtas Alytaus transformatorių pastotės teritorijoje, jis taps pagrindiniu elektros perdavimo sistemos mazgu Pietų Lietuvoje. Tai 100 metrų pločio ir 350 metrų ilgio unikalus pagal specialų užsakymą kuriamas įrenginys, kuris padės elektros energiją perduoti iš Lietuvos į Lenkiją ir atvirkščiai. Mat gretimose valstybėse yra skirtingos - Lietuvoje - 330 kV, Lenkijoje - 400 kV - įtampos perdavimo sistemos.

Nuolatinės srovės intarpas taip pat suderins elektros perdavimą tarp dviejų skirtingų parametrų sistemų – žemyninės Europos šalių sinchroniškai veikiančios elektros energetikos sistemos (UCTE), kurioje yra Lenkija, ir Baltijos bei NVS šalių sinchroniškai veikiančios energetikos (IPS/UPS) sistemos.

Sujungs Baltijos valstybes

2015 metų pabaigoje „LitPol Link“ galia sieks 500 megavatų (MW). Ateityje, Lenkijoje ir Lietuvoje atsiradus naujiems elektros gamybos šaltiniams, reikės padidinti elektros perdavimo pajėgumą. Todėl 2018-2020 metais jungties galia bus padidinta iki 1000 MW. Tam jau nebereikės tiesti naujų elektros perdavimo oro linijų, bus statomas tik dar vienas nuolatinės srovės intarpas.

„Iš esmės, pastačius „LitPol Link“ tarp Lietuvos ir Lenkijos, valstybės aplink Baltijos jūrą bus sujungtos į elektros perdavimo žiedą. Elektrą bus galima tiekti tiek iš Skandinavijos per liniją „Est Link“ tarp Suomijos ir Estijos, tiek ir per Lenkiją toliau į Skandinaviją. Tikėtina, kad dėl to elektros kaina rinkoje bus mažesnė“, - prognozavo A.Vilimas.

FAKTAI: Elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos

Lietuvos ir Lenkijos, o kartu - Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros energetikos infrastruktūras sujungs aukštos įtampos dviejų grandžių 400 kilovoltų (kV) elektros linija nuo Luko (Elko) iki Alytaus.

Elektros oro linijos ilgis – 163 kilometrai: 51 km linijos tęsis Lietuvoje (Alytaus ir Lazdijų rajonuose), 112 km – Lenkijos teritorijoje (Palenkės ir Varmijos Mozūrų vaivadijose).

Lietuvos teritorijoje bus pastatyta apie 150 atramų, Lenkijoje – 300. Vidutinis atstumas tarp atramų - apie 320 metrų, atramų aukštis Lietuvoje - apie 50 metrų, Lenkijoje – 50-90 metrų.

Alytaus pastotėje bus statomas vienas svarbiausių jungties elementų – nuolatinės srovės intarpas. Šis įrenginys reikalingas skirtingoms Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemoms suderinti.

Lenkijoje jungties statybą sudaro 11 susijusių infrastruktūros objektų.

500 megavatų (MW) galios elektros perdavimo linija bus eksploatuojama nuo 2015 metų pabaigos, 1000 MW – nuo 2020 metų.

Oro liniją Lietuvoje projektavo UAB „A.Žilinskis ir Ko“, nuolatinės srovės intarpą projektuos ir statys Švedijos energetikos bendrovė ABB.

Projekto vertė - 1,28 mlrd. litų.

Šaltinis: „Litgrid“

FAKTAI „LitPol Link“

Elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos projekto parengiamuosius darbus koordinuoja bendra Lietuvos ir Lenkijos įmonė „LitPol Link“. Įmonės akcininkės yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Lenkijos elektros tinklų operatorius PSE. Įmonės būstinė įkurta Varšuvoje, įstaigoje iš 8 darbuotojų vienintelis lietuvis yra laisvai lenkiškai kalbantis jos vadovas A.Vilimas.

Šaltinis: LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"