TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Elektros vartotojai ryžtasi lanksčiai kainodarai

2014 04 25 6:00
Manoma, kad elektrą gaminančios įmonės elektros biržoje turi pranašumą prieš tas, kurios elektros negamina. Arvydo Jockaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje ir Latvijoje 85-95 proc. laisvojoje elektros rinkoje veikiančių vartotojų sutartis su nepriklausomais tiekėjais sudaro fiksuotomis kainomis. Tuo metu Estijoje net 60 proc. verslo įmonių dalį elektros iš tiekėjų įsigyja “Nord Pool Spot“ biržos kainomis.


Daugėja ir Lietuvoje klientų, pasiryžtančių elektrą pirkti lanksčiomis kainomis. Pasak nepriklausomų tiekėjų, dalį elektros biržos kainomis įsigyjantiems vartotojams net pavyksta sutaupyti. Vis dėlto pardavėjai pripažįsta, kad kai kuriems laisvosios rinkos dalyviams, pavyzdžiui, gamybos įmonėms, naudingiau elektrą pirkti iš anksto nustatytomis kainomis.

Daugėja perkančiųjų biržos kainomis

Bendrovės „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius Algirdas Juozaponis pripažino, kad jo vadovaujama įmonė tiesiogiai nedalyvauja NPS biržoje, mat jos elektros energijos portfelį formuoja motininė bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“, kuri savo ruožtu valdo valstybei priklausančias elektros gamybos įmones - Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, Kauno HE ir Kruonio HAE.

„Su biržos kaina susietą kainodarą pradėjome siūlyti tik šiemet, ir jau turime per 500 klientų, perkančių elektros energiją lanksčia kaina. Tokius rodiklius lėmė išaugęs vartotojų supratimas, kaip veikia rinka, orientacija į ilgalaikę naudą bei pasitikėjimas mūsų bendrove. Mūsų skaičiavimais, per pirmą ketvirtį šie vartotojai už elektros energiją mokėjo 2-3 centus už kilovatvalandę mažiau negu tie, kurie elektros energijos kainą fiksavo“, - teigė A.Juozaponis.

„Energijos tiekimo“ portfelyje, pasak bendrovės vadovo, yra tiek importuota elektros energija, tiek pagaminta Lietuvoje, kaip pavyzdžiui, žalia lietuviška energija, gaminama Kauno HE. „Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos, sertifikuotos elektros energijos šiemet planuojame parduoti daugiau kaip 150 mln. kilovatvalandžių. Ją šiuo metu vartoja beveik 100 įvairaus dydžio vartotojų“, - sakė jis.

A.Juozaponis pasakojo, kad bendrovė visiems klientams, kurių priskaičiuoja apie 6 tūkst., suteikia galimybę rinktis iš fiksuotos ir susietos su kaina biržoje kainodaros. „Pastaruoju metu pastebime tendenciją, kad lanksčią kainą renkasi vis daugiau vartotojų, kai kuriais mėnesiais jų skaičius net viršija besirenkančiųjų fiksuotą kainą skaičių. Fiksuotų kainų sutartys, be abejo, dominuoja ir sudaro per 85 proc. mūsų portfelio, tačiau lanksčios kainodaros sutarčių skaičius nuolat auga“, - teigė jis.

Lanksčią kainodarą pasirinkę vartotojai, pasak A.Juozaponio, gali ją užfiksuoti tam tikram laikui, pasirinkti neterminuotos sutarties variantą arba dalį metų elektros energijos pirkti lanksčia kaina, dalį – fiksuota.

Viską perka biržoje

Tuo metu Estijos ir Latvijos valstybės valdomų elektros gamybos įmonių grupės antrinės įmonės Lietuvoje, čia neturinčios elektros gamybos pajėgumų, nuo 2013 metų birželio mėnesio visą reikalingą elektros energiją perka biržoje. Visa į Lietuvą importuojama elektros energija prekiaujama išimtinai NPS biržoje.

„Atsiradus Latvijos kainų zonai, eksportas ir importas tarp NPS sistemos šalių pasidarė automatiškas, ir nėra galimybės sudaryti fizinio pirkimo ir pardavimo tiekimo sutarčių tarp subjektų, esančių skirtingose NPS sistemos šalyse“, - aiškino Estijos kapitalo bendrovė “Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.

Įmonė šiuo metu nesudarinėja naujų sutarčių fiksuotomis kainomis. „Šiuo metu didžioji dalis sutarčių yra anksčiau pasirašytos ilgalaikės sutartys fiksuota kaina“, - teigė A.Šyvokas.

Kitaip, pasak jo, yra Estijoje, kur apie 60 proc. verslo klientų renkasi su NPS biržos kaina susietus produktus - iš dalies fiksuota kaina (apie 40 proc.) arba visiškai kintama kaina (apie 20 proc.). „Tai lėmė ir istoriškai gana žemos kainos biržoje bei daug labiau likvidi rinka nei Lietuvoje“, - sakė A.Šyvokas.

Nuo 2013 metų birželio visą elektros energiją klientams NPS biržos Lietuvos kainų zonoje perka ir „Latvenergo“ antrinė įmonė „Elektrum Lietuva”. Iki tol didžioji dalis elektros energijos Lietuvos klientams buvo tiekiama iš Latvijos kompanijos „Latvenergo”, vadovaujantis dvišalio tiekimo susitarimu.

„Daugiau kaip 95 proc. „Elektrum Lietuva” klientų įsigyja elektrą pagal sutartis fiksuota kaina. Ši tendencija nesikeičia – pastebime, kad naujos sutartys sudaromos taip pat fiksuota kaina. Latvijoje taip pat rezultatai rodo, kad daugiau kaip 95 proc. klientų sudaro sutartis fiksuota kaina“, - sakė „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius Gatis Junghanas.

Didžioji dalis vartotojų, pasak jo, taip siekia apsidrausti nuo nenumatytų kainos svyravimų ateityje. „Kadangi „Elektrum Lietuva” yra finansiškai stabilios „Latvenergo“ grupės dalis, klientai sudaro 2-3, o kartais ir 4 metų trukmės sutartis fiksuota kaina“, - tvirtino G.Junghanas.

Skirtingi vartotojų poreikiai

Verslininkai įvairiai aiškino priežastis, kodėl vartotojai Lietuvoje vis dar skeptiškai vertina galimybes kainas fiksuoti. Esą vieniems trūksta žinių, kiti baiminasi rizikuoti ir abejoja, ar jiems tai apsimokėtų.

„Finansinė nauda, renkantis su biržos kaina susietą kainodarą, kiekvienu atveju skirtinga, tačiau labiau apsimoka tiems klientams, kurie daugiau vartoja lygiu grafiku arba naktį. Kita vertus, daliai vartotojų, ypač užsiimančių gamyba, lanksčios kainos produktas nėra geriausias sprendimas – jų gaminamų produktų savikainai skaičiuoti reikia pastoviosios kainos“, - svarstė „Energijos tiekimo“ vadovas A.Juozaponis.

“Enefit“ generalinis direktorius A.Šyvokas atkreipė dėmesį, kad laisvoji elektros rinka Lietuvoje dar jauna, todėl trūksta pasitikėjimo rinka. „Taip pat NPS Lietuvos kainų zonai trūksta likvidumo. Ir šiaip vartotojai dažnai nori fiksuoti kainas, kartu ir savo kaštus, nenorėdami rizikuoti, ypač tais atvejais, kai elektros energija sudaro nemažą dalį įmonės bendrųjų sąnaudų“, - svarstė jis.

„Elektrum Lietuva“ vadovas G.Junghanas įsitikinęs, kad visiems vartotojams rekomenduoti pirkti elektrą fiksuota ar nefiksuota kaina nebūtų protinga, kadangi tai labai priklauso nuo kiekvieno poreikių bei situacijos. „Pagrindinis skirtumas tarp fiksuotos ir nefiksuotos kainos yra vartotojų apsidraudimas nuo netikėtų pasikeitimų elektros rinkoje“, - mano jis.

Kas išloš šiemet?

2013 metų spalį NPS Lietuvos prekybos zonoje kainos buvo pašokusios iki centų už kilovatvalandę (70 ct/kWh), tačiau vidutinė metinė kaina, palyginti su 2012 metais, kilo 9,6 proc. ir buvo 16,9 ct/kWh. 2012 metų vidutinė metinė kaina buvo 15,4 ct/kWh, 2011 metais - 15,6 ct/kWh.

Pernai daugiausia išlošė vartotojai, kurie elektros energiją pirko fiksuotomis kainomis, bet šiemet gali būti ir atvirkščiai.

„Šiemet, kaip ir pernai, tikėtina, kad kaina biržoje iki metų vidurio bus mažesnė už fiksuotąją kainą rinkoje, todėl vartotojai, perkantys elektros energiją lanksčia kaina, sutaupys. Antroje metų pusėje dėl išorinių rinkos veiksnių kai kuriais mėnesiais situacija gali būti atvirkštinė“, - teigė A.Juozaponis.

A.Šyvoko nuomone, pernai biržos kainos buvo rekordiškai didelės, ir to negalėjo numatyti nė vienas tiekėjas. „Manau, daugeliu atvejų pasirinkę fiksuotąją kainą vartotojai išlošė, nes tiekėjai siūlydami fiksuotas kainas 2012 metų pabaigoje 2013 metų sutartims, jas siūlė gana žemas, palyginti su vėliau buvusiomis momentinėmis kainomis“, - sakė jis.

„Enefit“ vadovo nuomone, vidutinę metinę elektros energijos kainą nuspėti taip pat sunku kaip ir naftos ar anglių. „Skandinavijoje vertinant finansinėse rinkose sudaromų ateities sandorių kainas galima numatyti būsimą kainų lygį, tačiau kadangi Lietuvoje tokios rinkos neturime, prognozės ypač sunkios. Skandinavijos regione momentines kainas daugiausia lemia vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, oro temperatūra, perdavimo linijų tarp šalių ir gamybos vienetų remonto darbai. Kadangi Lietuvoje 60-70 proc. elektros importuojame, biržos kainą dažniausia lemia bendras kainų lygis mūsų regione ir galimybė importuoti pigesnę elektrą, tai yra tarpvalstybiniai perdavimo linijų pralaidumai“, - svarstė pašnekovas.

Pranašesni elektros gamintojai

R.Staniulis: „Manau, gerai, kad yra elektros birža, kur kaina viešai skelbiama ir galima skaidriai prekiauti pagal aiškias taisykles.“ / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis LŽ tikino, kad NPS elektros birža bet kuriuo atveju yra geras dalykas. „Ji nėra privaloma, tai pasirinkimo dalykas. Jeigu kas nori, gali elektra prekiauti dvišalėmis sutartimis. Vis dėlto, manau, gerai, kad yra elektros birža, kur kaina viešai skelbiama ir galima skaidriai prekiauti pagal aiškias taisykles“, - sakė jis.

Kai kurie elektros tiekėjai LŽ prasitarė, kad, net ir vienodomis NPS biržos prekybos sąlygomis, naudingesnėje padėtyje atsiduria įmonės, kurios pačios gamina elektros energiją ar importuoja didelį kiekį iš trečiųjų šalių.

R.Staniulis iš dalies sutiko, kad elektrą gaminančios įmonės turi pranašumą prieš tas, kurios elektros negamina. „Gamintojas, kuris per antrines įmones dar ir tiekia elektrą vartotojams, visą laiką gali pasirinkti: parduoti savo gaminamą elektrą ar nusipirkti ją biržoje. Jeigu gamintojo elektra kainuoja, tarkime, 17 centų už kilovatvalandę, o biržos kaina yra 15 centų, jam labiau apsimoka klientams tiekti biržoje nusipirktą elektrą. Tačiau jeigu elektros kaina biržoje pašoktų, jam apsimokėtų parduoti savo gaminamą elektrą. Kitaip tariant, gamintojas visada turi užnugarį, kuris padeda apsidrausti nuo kainos svyravimų“, - teigė pašnekovas.

Elektros importuotojai, pasak R.Staniulio, taip pat yra geresnėje padėtyje už tiekėjus, kurie parduoda tik biržoje įsigytą produktą. „Aišku, Rusijos elektros tiekėjo padėtis yra išskirtinė, nes jis neveikia pagal bendras europines taisykles. Rusijoje tik vienam tiekėjui suteikta monopolinė teisė eksportuoti ar importuoti elektrą. O Europos Sąjungoje visi gali prekiauti. Rusijos importuotojo pranašumas tas, kad rusiška elektra prekiaujantis „Inter RAO“ turi elektrinių Rusijoje ar perka Rusijos biržoje. Kitaip sakant, jis taip pat gali rinktis: pirkti elektrą Lietuvos biržoje ar tiekti pigesnę rusišką elektrą, kai kainos biržoje pakyla“, - sakė R.Staniulis.

***

SKAIČIAI

2013 metų pabaigoje Lietuvoje nepriklausomo tiekėjo licenciją turėjo 70 įmonių, iš jų veiklą vykdė 22. Šiemet 4 įmonėms licencija panaikinta.

Nepriklausomi tiekėjai elektros energiją tiekė 49 480 objektų. Tai beveik dvigubai daugiau negu 2012 metais, kai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų pirko 26 302 objektai.

Įmonėms, kurios nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, elektrą už valstybės nustatytą kainą tiekia „Lesto“. Tokių įmonių metų pradžioje buvo 52 821.

Nuo 2014 metų galiojanti elektros energijos garantinio tiekimo kaina yra 21,713 ct/kWh. Ši kaina yra apie 25 proc. didesnė, negu siūlo nepriklausomi tiekėjai.

Šaltinis: Kainų komisija, „Lesto“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"