TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Emigracija ir nomenklatūra žlugdo ateitį

2014 01 11 6:00
M.Starkevičiūtė: "Tai, kad mes konkuruojame pigia darbo jėga, yra dar viena iš didelių Lietuvos problemų. Dabar reikia konkuruoti inovatyvumu." Alinos Ožič nuotrauka

„Atlyginimai didėja tada, kai auga ekonomika. Tad ir diskutuoti reikia apie tai, kaip paspartinti Lietuvos ekonomikos augimą, kad įmonės galėtų daugiau uždirbti ir padidinti žmonėms atlyginimus, tai stabdytų emigraciją“,– sakė ekonomistė Margarita Starkevičiūtė interviu „Lietuvos žinioms“ apie atgijusią politikų diskusiją, ar reikia didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir kiek.

Analizuodama šalies ekonomikos ligas ekonomistė M.Starkevičiūtė nurodė didžiausią Lietuvos bėdą – nestabdomą jaunų, energingiausių žmonių emigraciją.

Uždavinys – daugiau uždirbti

- Politikai susiginčijo, kiek didinti minimalią algą artėjant euro įvedimui. Vieni siūlo vienu šuoliu ją padidinti 500 litų, kiti tikina, kad tai pakens Lietuvos finansiniams rodikliams prieš euro įvedimą. Kokia Jūsų nuomonė?

- Diskusija vyksta visiškai ne apie tai, kas svarbiausia. Vyriausybė ir Lietuvos bankas turi ne gąsdinti kalbomis apie fiskalinį deficitą ar galimą euro praradimą dėl infliacijos, o kuo skubiau siūlyti sprendimus, kaip paskatinti spartų Lietuvos ekonomikos augimą. Svarbiausia, kad šalis daugiau uždirbtų, žmonių pajamos augtų ir jie nebėgtų iš Lietuvos. Vyriausybės užduotis - siūlyti tokius ekonominius sprendimus, kurie sustabdytų emigraciją, leistų uždirbti įmonėms, žmonėms ir išlaikyti šalies finansinį stabilumą. Tokių priemonių yra, tereikia jas rasti ir panaudoti.

Ar girdėjote Lietuvoje diskusijas – kaip uždirbti daugiau? Tai ekonomikos pagrindas. Bet aš girdžiu tik keistus gąsdinimus. Tai nėra ekonomistų kalba.

Didžiausia Lietuvos problema išlieka nestabdoma emigracija. Ką siūlo Vyriausybė? Nekelti algų ir toliau stebėti išvažiuojančius?

Manau, kad turime galimybes sparčiau didinti minimalų atlyginimą, nei siūlo Finansų ministerija (ministras Rimantas Šadžius teigia, kad kasmet minimalią algą reikėtų didinti tiek, kiek auga vidutinis darbo užmokestis – maždaug po 5 proc. - red.). Daug metų mūsų darbo našumo augimas lenkia ekonomikos augimą, tai reiškia, kad turime didesnį rezervą.

Nemanau, kad algų padidinimas turės įtakos ir euro įvedimo Lietuvoje perspektyvai ir kad neva sulauksime didelio infliacijos šuolio. Lietuva yra viena iš tų šalių, kuriose nuo 1996 metų buvo vidutiniškai žemiausia infliacija. Atlikau mokslinę analizę ką tik išleistoje monografijoje „Augimas ir iššūkiai. Lietuvos ekonomika 1990-2012 m.“ Išvada - gyvenimo lygis Lietuvoje yra pernelyg defliuotas, taigi turi rezervų augti.

- Lietuvos ekonomika pernai augo - išankstiniai metinio BVP augimo rezultatai vertinami gerai. Nesutinkate?

- Tokiai šaliai kaip Lietuva, kurioje vidutinis atlyginimas sudaro tik apie 70 proc. ES vidurkio, metinis 3-4 proc. BVP augimas yra labai mažas. Mūsų tikslas - vytis turtingas ES šalis, tad turime augti daug sparčiau už jas. Spartesnis Lietuvos augimo tempas – pagrindinis Vyriausybės rūpestis. Mes negalime lygintis augimu su nedideliu Prancūzijos ar Vokietijos BVP augimu – jų gyvenimo lygis daug aukštesnis, jie jau turi mažiau galimybių augti nei mes. O kad mūsų atlyginimai artėtų prie tokių, kokių ieškoti išvažiuoja mūsų žmonės, Lietuvos ekonomika per metus turi augti po 5-6 procentus.

Būtinos inovacijos kiekviename žingsnyje

- Kas stabdo augimo tempą, kodėl Lietuvos ekonomika po krizės neįsibėgėja, nors tebeturime pigią darbo jėgą ir visaip stengiamės pritraukti investicijų?

- Tai, kad mes konkuruojame pigia darbo jėga, yra dar viena iš didelių Lietuvos problemų – prastėja darbų kokybė ir ilgainiui mažėja šalies konkurencinis potencialas. Dabar reikia konkuruoti inovatyvumu. Pereiti prie inovacijų ekonomikos nereikalingi radikalūs sprendimai. Inovacijos - tai ne tik kompiuteriai ir modernios technologijos, bet ir efektyvesnis tiekimo bei valdymo organizavimas, socialinė sistema bei kitos inovacijos, kurios gali atsirasti kiekviename žingsnyje. Bet tam reikia sumanaus žmogaus, įgijusio kokybišką išsilavinimą ir laisvo veikti savo iniciatyva. Paklauskite savęs, kur jūs sugaištate daugiausio laiko darbe ir buityje, padarykite viską greičiau ir kokybiškiau – tai ir yra neišnaudoti ekonomikos augimo šaltiniai. Be inovacijų mūsų darbo našumo lygis yra labai neaukštas ir todėl atsiliekame didindami darbo užmokestį.

Lietuvos ekonomika iš tiesų yra tokioje stadijoje, kurioje daug lemia investicijos. O moderni ekonomika turi remtis inovacijomis.

- Kodėl Lietuvos verslas vengia inovacijų, nesiryžta energingai plėtrai?

- Šalies verslui tenka prisitaikyti prie nesibaigiančių vis naujų valdžios reikalavimų ir partinių įnorių, jam tai brangiai kainuoja, ir lieka labai nedidelė manevro laisvė, pavyzdžiui, inovacijoms diegti, naujai kokybiškai organizuoti darbą. Kita vertus, norint suprasti, kaip padaryti geriau, reikia socialinio atsakingumo jausmo, tam tikro kultūrinio lygio ir gilesnio strateginio mąstymo įvertinant visų darbuotojų galimybes bei ateities tendencijas. Trečia priežastis yra ta, kad dažnai strateginiai sprendimai priimami už Lietuvos ribų, didesnių bendrovių pagrindinėse būstinėse. Mentalitetas - geriau patylėti ir ramiai gyventi, bet tada belieka tik spausti atlyginimus, nes tai lengviausias būdas išlikti konkurencingam.

Lemia partiniai ir šeimų interesai

- Kas lemia sprendimus ir sukuria sąlygas verslui bei ekonomikos pažangai Lietuvoje?

- Mano akimis, Lietuvoje vėl išlindo buvusios sovietinės centralizuoto valdymo sistemos griaučiai - ekonomikos augimui trukdo taisyklių, nurodymų, instrukcijų, siunčiamų iš viršaus, gausa. Kuo skiriasi rinkos ekonomika nuo centralizuotos ekonomikos? Centralizuotai veikianti ekonomika iš viršaus nustato limitus ir sukuria reguliavimo taisykles, į kurias kiekvienas turi tilpti, net jeigu jos prasilenkia su realybe, rezultatas nėra svarbus – svarbu procesas. O rinkos ekonomika kuriama iš apačios į viršų ir orientuojasi į rezultatus, todėl nustatant taisykles vadovaujamasi protingumo kriterijais.

Valstybė ekonomikos valdyme turi elgtis kaip teisėjas krepšinyje – prižiūrėti žaidimą. Bet mūsų valstybė-teisėja tame žaidime pati čiumpa kamuolį ir jį dalina palankiesiems. Verslui sukurtos nelygios konkurencijos sąlygos – įtakingos verslo grupės stengiasi sau kažką palankaus išsiderėti, kaunamasi dėl lengvatų. Žinybiškumas, sudėtinga poįstatyminių aktų ir taisyklių sistema įvelia visus į teisinius ginčus. Ne tiek teisinė sistema bloga, kiek jos darbo apimtys palyginus su šalies poreikiais yra neproporcingai didelės.

Tai ekonomikos valdymo administraciniais metodais pasekmė. Lietuvoje apie 2000 metus buvo sukurtas geras rinkos ekonomikos modelis, bet pradėta jį derinti prie partinių interesų bei grupių interesų, ir dabar Lietuvai vėl bando vadovauti partinė nomenklatūra, rinkos ekonomiką pritaikiusi prie savo mąstymo ir mentaliteto, atėjusio iš buvusių laikų. Siekiama sprendimų priėmimą centralizuoti, kiekvienas, esantis viršuje, gauna savo kapšelį, jį dalija ir tada jaučiasi svarbus, o visi kiti turi jam lankstytis. Jauniems žmonėms, jeigu jie nėra sistemos dalis, sunku įsitvirtinti ir jie lieka nuošalyje arba išvyksta.

Lietuvoje trūksta sisteminio požiūrio į ekonomiką, nėra sprendimų kokybės, nes jie pavieniai, o reformos daugelyje sričių – nesibaigiančios. Nurodymai pilasi iš viršaus, visi ir viskas spraudžiama į viršuje sukurtus rėmus. Tai žlugdo iniciatyvą.

Be to, dėl suvelto reguliavimo Lietuvos administracinio valdymo sistemoje didelę erdvę užėmė teisininkai – jau ne ministerijos valdo ūkį, o jų pasamdyti įvairūs teisininkai, kurie ginčijasi dėl kokio nors žodžio prasmės, bet, realios ekonomikos požiūriu, tai nėra efektyvu, nes jie kalba apie žodį, o ne apie tai, kaip jis paveiks ekonomiką.

- Ką reikėtų daryti, kad padėtis Lietuvoje pasikeistų?

- Lietuvoje reikia "perkrauti" rinkos ekonomiką. Tai visada įvyksta kaip demokratinio proceso dalis: anksčiau ar vėliau piliečiai supranta blogą padėtį ir nebeturi kantrybės kentėti nomenklatūrinio valdymo, rinkimuose balsuoja už kitus, kurie priima reformai reikalingus sprendimus. Kiekvienai situacijai subręsti reikia laiko, bet ji visada subręsta.

Matau, kad nepasitenkinimas Lietuvoje jau subrendęs, tereikia naujų lyderių, tai įvyks natūraliai.

Optimistiškai tikiuosi, kad tas laikas sparčiai artėja. Matyti, kad jau yra daug nepatenkintų žmonių. Pavyzdžiui, parašų rinkimą dėl žemės pardavimo ir referendumo aš vertinčiau kaip tokio žmonių nepasitenkinimo esama sistema išraišką pasirinkta forma. Juk pavyko surinkti 300 tūkst. parašų – tai jau aiškus ženklas, tad ir politikams metas sunerimti dėl tokio didelio nepasitenkinimo.

Bet ar kam nors aukštai dar rūpi šalies ateitis? Ne, tik valdžia ir pinigai. Jeigu valdantieji politikai sugeba sau pasididinti algas, rūpinasi tik savo asmenine karjera, bet neatiduoda žmonėms pensijų, čia yra ne ekonomikos problemos, o moralės. Sausio 13-osios išvakarėse man dėl to gėda prieš tuos, kurie žuvo ir kurie kovojo už Lietuvos laisvę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"