TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Emigranto krepšyje – maistas, gėrimai ir suvenyrai

2015 12 07 17:00
LŽ archyvo nuotrauka

Mokytis ar uždarbiauti į užsienius išvykdami Lietuvos piliečiai į savo kelionės krepšį dažniausiai įsideda rūkytos mėsos gaminių, juodos duonos, alkoholinių gėrimų bei cigarečių, o grįždami į Lietuvą lauktuvių parsiveža drabužių ir saldumynų, rodo emigrantų apklausa.

Europos migracijos tinklo duomenimis, nuo 1990 metų iš Lietuvos išvyko apie 825 tūkst. asmenų, arba beveik trečdalis šalies gyventojų. Ekonomistų teigimu, dauguma emigrantų iki šiol palaiko vienokius ar kitokius ryšius su tėvyne, o kartu su išvykusiais gyventojais bei jų lankyti keliaujančiais draugais ar giminaičiais judančios prekės daro įtaką ir šalies ekonomikai.

Kas vežama iš Lietuvos

„Emigranto prekių krepšelis stulbinamai vienodas. Susidaro įspūdis, kad svetur neįmanoma gyventi be lietuviško kumpio, lašinių ir dešros. Daugiau nei pusė respondentų būtent šiuos gaminius nurodo kaip pagrindinius pirkinius išsivežti iš Lietuvos“, – sako apklausą atlikusios rinkos tyrimų bendrovės „Synopticom“ direktorius Liutauras Daugirdas.

Kas antras apklausos dalyvis į užsienį vežasi tabako gaminių ir stipriųjų gėrimų. Be rūkytos mėsos gaminių ir juodos duonos, iš Lietuvos išvažiuojančio emigranto prekių krepšelyje galima atrasti medaus, šokolado, kondensuoto pieno, sūrio, higienos reikmenų, vaistų, knygų.

Grįždamas į Lietuvą, kas antras lietuvis parsiveža drabužių, saldainių, rečiau – kvepalų, elektroninės technikos, vaikams sauskelnių, žaislų.

Anot L. Daugirdo, krepšelio turinį daug lemia įpročiai. Pavyzdžiui, apklausos dalyviai nurodė tam tikrą išsivežamo tabako gaminio pavadinimą. Vadinassi, žmonės vežasi tai, ką įpratę vartoti.

Kas pigiau – veža namo

Lietuviai praktiški, tad svetur perka tai, kas pigiau, negu Lietuvoje, ir veža tėviškėn. Pavyzdžiui, drabužiai užsienyje pigesni. Pigesnių saldumynų ir parfumerijos taip pat parsiveža iš užsienio įsigiję jų paprastose ar neapmokestinamųjų prekių parduotuvėse.

Prekių įvairovė skirtingų šalių parduotuvių lentynose irgi daro įtaką pasirinkimui – parsivežti perkama tai, ko nėra Lietuvoje. Dažniausia tai suvenyrai su tam tikros šalies simbolika ar animacinių filmų, knygų personažais – pavyzdžiui, troliais Mumiais. Iš Lietuvos iškeliauja lietuviškas šokoladas, tradiciniais vadinami lietuviški alkoholiniai gėrimai.

Didžiuliai kiekiai

„Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Atsigaunant pasaulinei ekonomikai, grįžtančių lietuvių ir į užsienį keliaujančių draugų ar artimųjų srautai tik didėja. Kartu auga ir su žmonėmis „keliaujančių“ prekių srautai“, – sako Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Pasak jo, beveik trečdalio Lietuvos gyventojų nuolatinis judėjimas iš Lietuvos į kitas šalis ir atgal daro tiesioginį poveikį šalies ekonomikai ne tik dėl čia siunčiamų milijardinių perlaidų, bet ir dėl įsivežamų ar išvežamų prekių.

„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, pažymi, jog tiksli prekių judėjimo įtaka Lietuvos ir kitų šalių ekonomikoms iki šiol nėra įvertinta ir apskaičiuota. „Vis dėlto prekių judėjimo mastai yra reikšmingi – jei kiekvienas išvykstantis išsiveža lietuviškos duonos, mėsos gaminių, cigarečių bloką ar alkoholinį gėrimą – per metus susidaro milijonai vienetų“, – skaičiuoja ekonomistas.

Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad išvykstančių iš šalies gyventojų skaičius šiemet paaugo. Per dešimt šių metų mėnesių iš Lietuvos išvyko 40,5 tūkstančio gyventojų, o tai 27 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2014 metais, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Išvykstantys naujieji emigrantai išsaugo stiprius ryšius su gimtine, nes Lietuvoje dažnai būna likę šeimos nariai, naujoje vietoje dar nesukurti nauji socialiniai ryšiai ir įpročiai. Be to, nemažą dalį emigrantų sudaro į užsienio universitetus išvykstantys studentai ar sezoniniai darbuotojai – tokių ypač gausu tarp vykstančiųjų į Norvegiją, kurie emigracijos laikotarpiu dažnai grįžta į Lietuvą. Tad emigrantams tenka svarbus vaidmuo Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje“, – sako Ž. Mauricas.

Europos migracijos tinklo duomenimis, 2014 m. iš Lietuvos išvyko 36,6 tūkst. asmenų. Pagrindinės išvykimo šalys – Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija ir Norvegija. Pagal valstybių pateiktus oficialius statistinius duomenis, Jungtinėje Karalystėje 2014 m. gyveno 124 tūkst., Airijoje – 40 tūkst., o Norvegijoje – 24 tūkst. lietuvių.

Įpročiai nesikeičia

„Synopticom“ atlikta emigrantų apklausa parodė, kad nepriklausomai nuo to, kaip dažnai emigrantai grįžta namo – kelis kartus per mėnesį ar tik kartą per pusmetį, pagrindinis krepšelio turinys nesikeičia.

Pavyzdžiui, kartu su vienu respondentu, grįžtančiu keliskart per metus, atvažiuoja „rūbai, apatiniai (naktiniai, liemenėlės, kelnaitės, kojinės), klasikiniai kostiumėliai, batai, prieskoniai, aliejai, saldumynai“, o iš Lietuvos išvažiuoja „cigaretės ir rūkytos mėsos gaminiai“.

Kitas, į Lietuvą grįžtantis tik kartą per metus, parsiveža „rūbų, batų, kosmetikos, saldainių, padažų, skalbimo ir higienos priemonių, kompiuterinės technikos, kvepalų“, o išsiveža „medaus, dešros, sūrio, alkoholio – tiek stipraus, tiek alaus, saldainių, knygų“.

Šių metų spalį internetu vykdytoje apklausoje raštu dalyvavo 60 emigrantų, ilgiau nei 6 mėnesius gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"