TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Emigrantų parama svaresnė nei Europos Sąjungos

2014 02 06 6:00
R.Vainienė: „Mūsų emigrantai į Lietuvą perveda jau daugiau pinigų, nei skiria ES.“ Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Emigrantai į Lietuvą jau perveda daugiau pinigų, nei jų įvairiems projektams skiria Europos Sąjunga. 2007–2013 metais iš ES struktūrinių fondų Lietuvai skirta daugiau kaip 23 mlrd. litų, arba vidutiniškai 3,28 mlrd. litų per metus. Tuo metu privatūs asmenys, negalutiniais duomenimis, iš užsienio vien 2013 metais į tėvynę pervedė daugiau 4,8 mlrd. litų.

2013 metų gruodžio 1 dienos Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pagal išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį buvo pirmaujančiųjų šalių narių trejetuke. Pirmąją vietą pagal šį rodiklį užima Portugalija, antrąją - Estija, o Latvija yra 13-a.

Liko 170 mln. litų

Iš ES struktūrinių fondų Lietuvai išmokėta 16,9 mlrd. litų, t. y. apie 73 proc. visam 2007-2013 metų laikotarpiui skirtų lėšų. Naujausiais Finansų ministerijos duomenimis, projektams finansuoti paskirstyta 99,3 proc. visos sumos.

Kaip LŽ sakė Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba, projektams liko nepaskirstyta 170 mln. litų ES fondų lėšų, sukoncentruotų trims prioritetams, kuriuos administruoja Ūkio, Švietimo ir mokslo bei Vidaus reikalų ministerijos.

„Pagrindinės vėlavimų priežastys susijusios su dokumentacijos, reikalingos atitinkamiems projektams ir priemonėms įgyvendinti, parengimu, paraiškų ir projektų planavimu, paraiškų vertinimu ir atranka“, - teigė jis.

Pasak R.Dilbos, šie 170 mln. litų bus teikiami naujiems nerizikingiems projektams, kuriems numatoma skirti finansavimą iki 2014 metų pirmo ketvirčio, įskaitant jau įgyvendinamiems projektams papildomai finansuoti.

Ne visi projektai pasiteisino

Nepriklausoma ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė mano, kad ne visi ES lėšomis finansuoti projektai pasiteisina. „Turbūt neefektyviausi ir mažiausiai išliekamosios naudos, kad ir keista, teikia vadinamieji minkštieji projektai, kai ES parama skiriama įvairiausiems mokymams. Dažnai jie yra naudingiausi patiems organizatoriams ir lektoriams. Atrodo, kad tereikia paimti pinigus. Žmonės pavargo nuo tų mokymų, jie kartojasi ir neatsiperka“, - pažymėjo ekonomistė.

R.Vainienei abejonių kelia ir kai kurie aplinkosaugos projektai, kurių ekonominis naudingumas nebuvo aiškiai įrodytas. „Buvo įsipareigota statyti nuotekų valymo įrenginius, švariu geriamuoju vandeniu aprūpinti 95 proc. Lietuvos gyventojų, kai dauguma jų jau turi ir savo valymo įrenginius, ir vandens gręžinius. Kai kur nutiestas vandentiekis, o juo naudojasi labai nedaug žmonių“, - pasakojo R.Vainienė.

Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad ES parama sukūrė naują ūkio šaką, mat per praėjusius septynerius metus radosi ištisa konsultantų ir projektų rengėjų armija. Įvairioms agentūroms už šią veiklą, liaudiškai vadinamą „projekto kojomis“, atitenka iki 10 proc. gaunamų ES lėšų. „Šį kūdikį pagimdė ES parama, kitomis sąlygomis jo nebūtų, bet su tuo reikėtų susitaikyti, nes kai yra paklausa, atsiranda ir pasiūla“, - nesistebėjo R.Vainienė.

Ne vienas verslininkas, įgyvendinęs projektą ES ir skolintomis lėšomis, nesugebėjo įvykdyti parengto verslo plano ir bankrutavo. Tarp jų buvo nemažai smulkių mėsos perdirbimo įmonių. R.Vainienė mano, jog verslo įmonės jau labai aiškiai įsitikino, kad ES paramą verta imti tik tuomet, jeigu įmonė projektą įgyvendintų bet kuriuo atveju, net ir negavusi ES paramos. „Tik tokie projektai yra gyvybingi. O projektus dariusiųjų vien dėl paramos viltys nepasiteisino“, - teigė ji.

Ekonomistė mano, kad ilgainiui ES paramos reikšmė Lietuvai mažės. „Mūsų emigrantai į Lietuvą perveda jau daugiau pinigų, nei skiria ES. Kažkada ši parama buvo labai reikšminga, bet kuo toliau, tuo jos reikšmė mažės. Nes ši parama turi ir neigiamą aspektą - ji iškreipia konkurenciją, mažina motyvaciją ir... kelia kainas“, - nurodė ji.

Lietuvos banko duomenimis, vien 2013 metų sausio-rugsėjo mėnesiais Lietuvą iš užsienio pasiekė 3,72 mlrd. litų privačių asmenų pervedimų. Prognozuojama, kad privačių asmenų perlaidų metinė suma viršys iki šiol didžiausią 2011 metų rezultatą – 4,8 mlrd. litų.

R.Vainienė įsitikinusi, kad ES parama veiksmingiausia tada, kai ji panaudojama bendriems kelių valstybių projektams, didina integraciją transporto, energetikos srityse. „Prasmingi tie projektai, kurie mus jungia su Europa, palengvina žmonių ir prekių judėjimą“, - įsitikinusi ekonomistė.

Iš ES struktūrinių fondų 2014-2020 metais Lietuva gaus 23,2 mlrd. litų, o kartu su žemės ūkio ir kitomis programomis ES investicijos Lietuvoje sieks 45 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"