TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Emigrantų pinigų injekcijos gydo kraštą

2010 12 31 0:00
Pinigų iš užsienio parplaukia ne vien per bankus - į gimtąsias šalis parsiunčiama ar parvežama beveik antra tiek lėšų.
LŽ archyvo nuotrauka

Pernai gerokai sumenkęs privačių asmenų iš užsienio į Lietuvą pervedamų pinigų srautas šiemet vėl didėja ir turėtų sudaryti apie 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prieš didžiąsias šventes, kaip ir kasmet, emigrantų uždirbti pinigai ima plaukti į Lietuvą galingesniu srautu, o per visus šiuos metus į šalį bus persiųsta gerokai daugiau lėšų nei pasaulio ekonomikai itin sunkiais 2009-aisiais.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, iš užsienio pervedamų lėšų suma pakilo daugiau kaip 56 procentais. Lapkritį Pasaulio bankas skaičiavo, kad šiemet lietuviai emigrantai į tėvynę turėtų parsiųsti apie 3,2 mlrd. litų, tačiau šiandien ekspertai svarsto, jog galutiniai skaičiai bus didesni. "Per tris pirmuosius šių metų ketvirčius persiųsta 2,5 mlrd. litų, bet paskutinį ketvirtį srautas paprastai būna maždaug 30 proc. gausesnis", - LŽ prognozavo Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė.

Odeta Bložienė, "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė, teigė, jog šio komercinio banko duomenys taip pat byloja apie fizinių asmenų pervedimų iš užsienio augimo tendencijas. "Didėja tiek operacijų skaičius, tiek vidutinė pervedama suma. Vadinasi, darbo rinka užsienyje atsigauna, emigrantų ten gausėja, jie geriau įsitvirtina", - nurodė "Swedbank" atstovė.

Didžioji Britanija, Norvegija ir Airija toliau išlieka tos šalys, kurias dažniausiai renkasi emigrantai iš Lietuvos. Pasaulio banko skaičiavimais, iki 2010-ųjų iš Lietuvos buvo išvažiavę 440 tūkstančių, arba apie 13,5 proc. mūsų krašto gyventojų. Manoma, kad realus emigracijos mastas gerokai didesnis, nes nemažai tautiečių savo išvykimo vis dar nėra deklaravę.

Perlaidos svaresnės

Svetur uždirbti pinigai teoriškai galėtų sudaryti maždaug dešimtąją dalį Lietuvos namų ūkių vartojimų išlaidų, kurios šiemet siekia apie 34 mlrd. litų. Tačiau greičiausiai ne visi atsiųsti pinigai išleidžiami - dalis jų nusėda gavėjų indėliuose arba yra investuojami. Todėl ekspertai svarsto, kad privačių asmenų perlaidos iš užsienio galėtų sudaryti daugiau kaip 5 proc. visų namų ūkių vartojimo išlaidų. Pasak O.Bložienės, ši dalis buvo didžiausia nuo 2006-ųjų, kai pradėti rinkti tokie duomenys, o tai rodo augančią emigrantų siunčiamų pinigų svarbą tiek namų ūkių finansams, tiek visai Lietuvos ekonomikai.

Tačiau paplitusi nuomonė, neva emigrantų siunčiamos lėšos turi labai didelę įtaką šalies ūkiui, anot J.Varanauskienės, truputį perdėta - jos sudaro apie 4 proc. valstybės BVP, arba šiek tiek mažiau nei vieno metų ketvirčio socialinės išmokos. "Tai rodo, kad padėtis nėra tokia sudėtinga kaip, tarkime, Moldovoje ir kai kuriuose kitose trečiosiose šalyse. Ten vidaus vartojimas didele dalimi remiasi svetur uždirbtais pinigais. Tačiau akivaizdu, kad tokių lėšų svoris Lietuvoje kyla - Lietuvos BVP neauga, o emigrantų perlaidų suma didėja", - sakė J.Varanauskienė. Pasaulio banko duomenimis, Latvijoje ir Lenkijoje emigrantų parsiunčiami pinigai sudaro 2,1 proc. BVP, o Estijoje - vos 1,8 procento.

Ieško pigesnių kanalų

Žinoma, oficiali statistika neatspindi grynųjų, kuriuos atsiveža į tėvynę atvykstantys tautiečiai. Todėl faktiškai į Lietuvos ekonomiką ir šiemet įsilies daugiau pinigų nei prognozuojami 3,5 mlrd. litų. "Statistikos nėra, bet, manyčiau, grynaisiais parsivežamos sumos ne esminės: dauguma užsienyje dirbančių tautiečių turi legalų darbą ir gauna atlyginimą ne grynaisiais, o pavedimu į jų bankų sąskaitas. Vargu ar jiems apsimoka pinigus gryninti ir gabenti namo", - svarstė O.Bložienė.

"Lėšos iš užsienio tėvynę pasiekia ne vien per bankus. Kaip rodo Pasaulio banko tyrimas, neoficialiais kanalais į gimtąsias šalis persiunčiama ar pervežama beveik antra tiek pinigų. Tačiau tikėtina, kad Lietuvoje ši neoficiali dalis yra mažesnė", - kalbėjo J.Varanauskienė.

Inga Bilaišytė, Didžiojoje Britanijoje lietuviams leidžiamo laikraščio "Tiesa" ir portalo direktorė, taip pat pažymi, kad pastaraisiais metais tautiečiai labiau linkę naudotis bankų ar lėšų pervedimo bendrovių paslaugomis. "Plačiausiai paplitę trys pinigų pervedimo iš Didžiosios Britanijos variantai. Brangiausias - per banką. Pervedant internetu reikia papildomai mokėti apie 17 svarų sterlingų, o atėjus į banką tai gali kainuoti 40 svarų ir daugiau. Todėl bankų paslaugomis naudojasi palyginti nedaug lietuvių. Šiek tiek populiaresnės - "Western Union" ir "MoneyGram" paslaugos, bet jos irgi gana brangios. Daugiausia lėšų siunčiama per pinigų pervedimo kompanijas, pavyzdžiui, LCC ar "OPAL Transfer", kurios už persiuntimą ima 2-3 svarus", - LŽ pasakojo I.Bilaišytė.

Tiesa, vis dar gana populiaru vežtis į Lietuvą grynuosius kišenėje, ypač per šventes, kai nemažai lietuvių grįžta paviešėti į tėvynę. "Pinigų pervedimo kompanijos pažymi, kad gruodį jų apyvarta truputį sumažėja. Tiesiog žmonės patys keliauja į Lietuvą ir veža šiek tiek pinigų arba prašo pažįstamų nuvežti. Visi stengiasi taupyti, nors toks būdas nėra labai saugus", - pabrėžė pašnekovė. Anot jos, nemažai Didžiojoje Britanijoje dirbančių lietuvių į tėvynę tam tikras sumas pinigų siunčia reguliariai, nes turi mokėti paskolas arba išlaiko čia likusias šeimas.

Grynieji plaukia iš Norvegijos

J.Varanauskienės teigimu, atsivežtų grynųjų srautą ir kilmės šalį iš dalies atspindi bankuose keičiamos valiutos kiekis. SEB banko šių metų liepos-lapkričio mėnesiais atlikta privačių klientų grynų pinigų valiutos keitimo operacijų banko skyriuose analizė parodė, kad dažniausiai į litus keičiamos užsienio valiutos trejetuke atsirado Norvegijos kronos: banko skyriuose Norvegijos kronų pirkimo ir pardavimo operacijos sudarė apie 12 proc. visų šio tipo operacijų, o vidutinė į litus keičiama suma, palyginti su kitomis užsienio valiutomis, buvo didžiausia.

Daugiausia pirkta ir parduota eurų - 50 proc. visos keičiamos valiutos, JAV dolerių - apie 18 procentų. Svarų sterlingų keitimo operacijos tesudarė 6 proc. visų tokių operacijų. "Analizuodami, kiek užsienio valiutos gyventojai keičia į litus banko skyriuose, nustatėme, kad minimu laikotarpiu į litus grynaisiais keičiama vidutinė Norvegijos kronų suma, palyginti su kitomis valiutomis, buvo didžiausia - beveik 14 tūkst. litų. Kitų Skandinavijos šalių valiutų, pavyzdžiui, Danijos ir Švedijos kronų, vidutinė keičiama suma - daugiau negu perpus mažesnė ir siekė apie 6 tūkst. litų, o Didžiosios Britanijos svarų sterlingų - tik apie 2 tūkstančius", - vardijo J.Varanauskienė. Jos nuomone, iš Norvegijos daugiausia vežamasi grynųjų dėl to, kad nemažai lietuvių vyksta trumpam, dirbti sezoninių darbų, o šeimas palieka namie. "Gali turėti įtakos ir tai, jog Norvegijos bankuose kai kuriems lietuviams galbūt sunkiau atidaryti sąskaitą, be to, ir pervedimas į Lietuvą kainuoja brangiau, nes Norvegija nėra nei ES, nei euro zonos narė", - svarstė ekspertė. Pasak jos, besikeičiantis užsienio valiutos populiarumas patvirtina ir stiprėjančias naujas emigracijos kryptis, mat Norvegijoje pasaulinės krizės atgarsiai buvo švelnesni negu daugelyje ES valstybių, ypač lietuvių emigrantų pamėgtoje Airijoje.

Faktai

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna lėšų iš emigrantų (nenuolatinių Lietuvos gyventojų) sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų ar senelių ir tai galima įvardyti kaip dovaną, šios pajamos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Bet jei dovanų suma per mokestinį laikotarpį būna didesnė kaip 10 tūkst. litų, metams pasibaigus, iki gegužės 1 dienos, asmuo turi šiuos pinigus deklaruoti.

 

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"